Savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius analizavo Savivaldybės administracijos 2016 metais atliktų mažos vertės viešųjų pirkimų duomenis. Rezultatas toks, kokį ne kartą konstatavo ir „Kalvotoji Žemaitija“: konkursuose dažnai kviečiamos dalyvauti tos pačios firmos, pinigų kažkodėl nesutaupoma.
Alvydas Ivoncius
Mažos vertės viešuosiuose pirkimų konkursuose Savivaldybės administracija kviečia dalyvauti neretai tas pačias firmas. Būtina mažiausiai kviesti tris: taip ir daroma. Tiesa, teisės aktai nedraudžia kviesti nors ir penkias, tačiau to Savivaldybės administracija atkakliai vengia. Mažos vertės pirkimai gali būti rengiami, kai suma neviršija 145 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
A.Lukavičius nagrinėjo statybos darbų mažos vertės viešuosius pirkimus. Didesnės vertės darbams būtina rengti atvirus konkursus, kuriuose, savaime suprantama, skaidrumo daugiau. Visgi, kaip ne kartą konstatuota teismų ir Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimuose, kai kuriuose konkursuose buvo sudaromos diskriminacinės sąlygos, rengiant jas nesilaikyta teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėdamas mažos vertės viešuosius pirkimus, A.Lukavičius rėmėsi Savivaldybės administracijos viešai skelbiama informacija.
Pasak A.Lukavičiaus, nagrinėtų statybos darbų vertės nėra didelės, tačiau šešios įmonės laimėjo apie 62 procentus statybos darbų mažos vertės konkursų.
A.Lukavičiaus manymu, įmonės konkursus laimi siūlydamos maksimalias kainas ir Savivaldybė nesutaupo lėšų, tuo pačiu viešieji pirkimai nepasiekia pagrindinio tikslo, numatyto viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje,— sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Pasak Savivaldybės tarybos nario, klausimas kyla ir dėl viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų principų laikymosi (perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų).
A.Lukavičius nagrinėjo tik statybos darbo mažos vertės viešuosius pirkimus. Kitokių darbų ar prekių įsigijimas būtų atskira labai plati tema. Tarybos nario manymu, jo atlikta analizė verčia manyti, kad Savivaldybės administracija gali proteguoti kai kurias firmas. O tokio protegavimo rezultatas — prarasti pinigai, ko nebūtų, jei konkursus rengtų tikrai sąžiningai ir rūpėtų sutaupymas. „Esu įsitikinęs: sutaupyti įmanoma, vadinasi, už tas pačias sumas galima atlikti kur kas daugiau darbų“,— sakė A.Lukavičius. Tuo labiau keista, kai konkursai laimimi už netgi didesnes sumas nei numatė Savivaldybės administracija, ką rodo A.Lukavičiaus sudaryta lentelė.
A.Lukavičius pateikė pasiūlymus dėl šių metų biudžeto. Jis siūlo 46 tūkst. eurų sumažinti išlaidas statybos darbams. Bet jis neragina mažinti darbų apimčių. Pasak A.Lukavičiaus, tokia suma sumažinti išlaidas kai kuriems statybos darbams ir jų atlikti tiek pat įmanoma, sąžiningai surengus viešųjų pirkimų konkursus.