Šv. Antano vardo dieną ne tik savo vardadienį, bet ir 90-ąjį gimtadienį šventė Antanas Abromavičius. Nedidukas, smulkoko sudėjimo, bet sveikatingas — tikras Kęstaičių ąžuolas.
Algirdas Dačkevičius
Sodybos kieme pasitiko dailai suguldytos pradalgės, o netrukus pasirodė sparčiai atžingsniuojantis su laikraščiu rankoje ir pats šeimininkas. Nepasakytum, kad jam 90 metų. Pasirodo, pats dalgiu prieš gimtadienį nušienavęs nemažą plotelį, kad svečiams nereikėtų per aukštą žolę bristi. Stebino ir jo pasakojimas, jog pavasarį, sėdęs į savo traktoriuką, bulves pasisodino. O ar dar laiko kokių gyvulėlių? Į šį klausimą šeimininkas atsakė šypsodamasis: „Neseniai parėjo katė, kačiukus vedina. Tai ir visi gyvulėliai“.
Gyvenime daugiausia miške eiguliu darbavęsis. „Net šešetas girininkų pasikeitė man bedirbant ir su visais gerai sutariau“,— savo sėslų būdą atskleidė pašnekovas.
Antanas su žmona Valerija į dabartinę sodybą Kęstaičiuose atsikėlė 1961 metais. Drauge jau nugyveno 66 metus ir užaugino dvejetą dukrų, kurios įsikūrusios Telšiuose.
Šeimininkas sakė negalįs būti be darbo. Dar norėtų senąsias obelis išrauti, o vietoje jų pasodinti naujų. Jei būtų daugiau sveikatos, ir rimčiau ūkininkautų. Dabar belieka tikėtis gal koks anūkas susigundys kurtis istorinėje Kęstaičių žemėje.
Pašnekintas apie tuos laikus, kai caro kazokai sunaikino Kęstaičių bažnyčią, Antanas sakė girdėjęs pasakojimų iš savo senelio, sulaukusio 100 metų. Tuomet žemaičiai iš gretimų apylinkų pasikeisdami saugojo bažnyčią, kiti jiems pristatydavo maisto, o kai kazokai norėjo laukan išnešti Švenčiausiąjį, tiesiog užgulė altorių. Bet brutaliai jėgai nepavyko pasipriešinti.
Antanas mano, kad ilgaamžiškumą bus paveldėjęs iš senelio, mat tėvas išėjo Anapilin, sulaukęs 81 metų. O ką labiausiai mėgęs valgyti? Maisto neskirstęs, bet rūkyti lašinukai visuomet tikdavo ir juos valgydamas po šiadien gerai jaučiasi.
Gyvenime sukaktuvininką lydėjo muzika: grojo smuiku, mėgo ir akordeoną patampyti, giedojo bažnyčios chore. Mėgsta bičių draugiją. Ir dabar sodyboje laiko jų ketvertą šeimų. Sudomino jo niekur negirdėta bitininkavimo išmintis: „Norint, kad gerai augtų bičių perai, darbštuolėms reikia druskos tirpalo indą netoliese padėti. Į litrą vandens įpilu arbatinį šaukštelį druskos, o tą tirpalą bitės susinešioja į avilį per dieną“,— pasakojo ilgaamžis.
Gražaus gimtadienio proga sukaktuvininką, aprišdama jam vardinę juostą, pasveikino ne tik Gadūnavo seniūnė Inesa Kęsminienė, seniūnijos socialinio darbo organizatorė Violeta Kubilienė, bet ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. Visi linkėjo Antanui sulaukti 100-ojo gimtadienio jubiliejaus.
Nuotraukoje: Antanas ir Valerija Abromavičiai (centre) su Sauliumi Urbonu, Inesa Kęsminiene ir Violeta Kubiliene, atvykusiais pasveikinti šeimininko jo garbaus gimtadienio proga.