Rima Gintalienė, biologijos mokytoja, per vasaros atostogas, regis, nė akimirkai nenustoja buvusi savo stichijoje: gamtoje, tarp pačių įvairiausių augalų. Su visai neseniai, liepos pradžioje, prasmingą jubiliejų paminėjusia pedagoge pokalbio susitinkame jos namų kieme. Žinoma, tarp vešinčių, žydinčių, svyrančių ir taip įvairiai žaliuojančių augalų…
Lina Dijokienė
Būtina laužyti mitus
Visuomenėje gaji nuomonė, jog mokytojų profesija labai gera: darbo diena trumpa, ilgos atostogos, o ir darbe nereikia perdien mosuoti kastuvu… Tačiau ar tikrai šiandienei visuomenei reikalingas toks mokytojas, kuris tik žvilgčioja į laikrodį ir vis nesulaukia pamokų pabaigos? Apskritai, ar galėtų šiuolaikinėje mokykloje toks pedagogas, kuriam tik jo amatas svarbus, dirbti? Mokytoja Rima šypsosi ir ramiai purto galvą. Anot jos, tiesiog mokytojai gal per mažai įsileidžia į savo gyvenimą viešumo, per daug panirę į savo srities problemas ir per mažai linkę bendrauti su visuomene. O iš tiesų mokytojai, geri savo srities specialistai, turi būti labai plataus akiračio — antraip savo mokiniams taps visai neįdomūs.
Traukė gimtasis kraštas
Pokalbį pradedame nuo pradžių — nuo to, kas paprastai formuoja žmogų, kaip asmenybę. „Gimiau Dūseikių kaime, tėtis — geležinkelietis, tad gyvenome prie pat geležinkelio. Baigiau tuometę Ubiškės vidurinę mokyklą. Studijavau Vilniaus pedagoginiame institute. Įgijau biologijos ir žemės ūkio pagrindų bendrojo lavinimo mokyklos mokytojos specialybę“,— pasakojo R.Gintalienė. Tokiam profesijos pasirinkimui, matyt, didžiausią įtaką turėjusi mama — ji augino tiek daug gėlių! Būsimos mokytojos vaikystė buvo apsupta gėlių, augalų ir miško, o grybauti ir uogauti nuo mažens iki šiol išlikęs pats maloniausias laisvalaikio leidimo būdas.
„Kitas žmogus, lemtingai padaręs įtaką mano profesijos pasirinkimui, buvo biologijos mokytoja Jovita Indriulienė, tuomet dirbusi Ubiškėje. Ji manęs, dar tik septintokės, paklausė, kuo norėčiau būti, ir jau tada atsakiau, jog norėčiau — mokytoja, ir būtent — biologijos. Nepareidavau iš laukų be gėlių, be herbarų, jų turėjau pridžiovinusi kiekvieną vasarą. Vos ne mintinai per mėnesį, iki ateinant kitam numeriui, išmokdavau žurnalą „Mūsų gamta“. Tada taip buvo įdomu skaityti apie viską, ypač apie paukščius“, — apie apsisprendimo kelią pasakojo Rima.
Mokėsi iš savo mokinių
Taip jau nutiko, kad po studijų mokytojos Rimos laida buvo paskutinė, kai dar absolventams buvo įteikiami darbo paskyrimai. Kadangi labai norėjosi grįžti arčiau namų, į Telšius, jauna mokytoja, daug nesvarsčiusi, pasinaudojo galimybe įsidarbinti Lieplaukėje.
„Pradėjau dirbti mokykloje, kuriai vadovavo A.Pilipavičius. Labai džiaugiausi, kad mano darbo pradžia buvo būtent kaime, nedideliame ir labai draugiškame kolektyve. Ypač įdomu buvo mokyti kaimo vaikus. Jie patys, augdami gamtoje, mane daug ko išmokė. Įsivaizduokite, atnešdavo ir gyvų gyvačių, ir tritonų prigaudę. Stiklainyje buvo atnešę angį, apžiūrėjome, aptarėme ir po to išnešė, paleido atgal į gamtą“, — šypsosi mokytoja Rima, Lieplaukėje turėjusi progos įgyti ir direktoriaus pavaduotojos darbo patirties.
Miesto iššūkiai
Po kelerių metų tos pačios J.Indriulienės, tuo metu Telšių šeštosios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos, kvietimu, R.Gintalienė pradeda dirbti mieste. Užvirė darbų ratas. Teko priimti daug naujų iššūkių — vyresni mokiniai, daug daugiau mokomosios medžiagos, mokė ir pati daug mokėsi kartu. Na, o kai duris atvėrė Telšių aštuntoji vidurinė mokykla (dabar „Ateities“ progimnazija — aut. past.), perėjo dirbti ten. „Buvau pirmosios ir keturioliktosios šios mokyklos abiturientų laidų auklėtoja“, — šypsosi pedagogė, dar ir šiandien palaikanti šiltus santykius su buvusiais auklėtiniais.
Mokytojo darbo prasmė
Labai dažnai šiame sudėtingame pasaulyje mokytojai susimąsto, jog jų darbas nėra tinkamai įvertinamas, per daug užkraunama atsakomybės dėl egzaminų rezultatų, priekaištaujama, esą blogai išmokė… Šiuo klausimu mokytoja Rima turi savo nuomonę. „Pagrindinė mokytojo darbo prasmė — žmogiškumo ugdymas. Susikalbėjimas, bendravimas — tai svarbiausios vertybės. Žinoma, svarbu ir žinios, gebėjimai. Tačiau jaunas žmogus turi norėti pats to siekti. Čia mokytojo įtaka gal tik 50 procentų, lygiai tokią pat atsakomybės dalį už savo mokslą turi prisiimti ir mokinys. Tik tuomet galėsime pasiekti puikių rezultatų“, — aiškina R.Gintalienė, pasidžiaugusi, jog per savo 27 pedagoginio darbo patirties metų teko susidurti su tokiais jaunais žmonėmis, kurie tiesiog degė biologija, atkakliai siekė žinių ir nuosekliai rengėsi savo ateičiai.
Ypač daug buvo tokių, kurie savo ateitį siejo su medicina, ekologija ar biochemija. Tarp jų pasitaikė ne vienas puikus biologijos žinovas. Pasak pašnekovės, šiuolaikiniai vaikai turi daug daugiau galimybių — skaitydami laisvai anglų kalba, jie internete gali rasti pačios naujausios ir aktualiausios informacijos.
Mokytojai smagu, kad gali ne tik mokyti, bet kartu ir pasimokyti iš savo mokinių.
Galva pilna sumanymų
Vasaros atostogas mielai leidžianti savo namuose Telšiuose, R.Gintalienė neslepia niekada nenustojanti būti mokytoja. Štai dabar galvoje kirba mintis — naujas sumanymas: gėlųjų vandenų samangyvių tyrimai. Planuoja, jog pirmiausia patyrinės tvenkinį prie namų, paskui gal Germanto ežerą. Jei sumanymas pasiteisins, būtinai šią veiklą pasiūlys ir mokiniams.
Mokytoja džiaugiasi, kad, prailginus mokslo metus, kitų metų birželį, turės galimybę su vaikais praktiškai išbandyti įvairių tyrimų metodiką.
Pomėgių gausa
Šiltuoju metų laiku mokytoja Rima visa širdimi pasineria į savo augalų auginimo, puoselėjimo darbus. „Mielai dalinuosi savo augalais, sodinukais. Būna, kad man kitą kartą išnyksta, tai tuomet kas nors atgrąžina. Kai duodi, tai ir pats gauni. Kažkada skaičiavau — mano kieme auga daugiau kaip pusantro šimto įvairių rūšių augalų. Dirbti su augalais — man joks darbas. Čia dingsta visas stresas, visos juodos mintys — viskas subėga į žemę. Tai pats tikriausias poilsis“,— visus namo aplinkos priežiūros darbus mielai atliekanti pati, vyrą pagalbon šaukiasi itin retai, nebent reikėtų kažko tikrai fiziškai sunkaus įveikti.
Mokytoja Rima turi ir kitų pomėgių. Itin mėgsta rankdarbius, noriai mezga, neria, pina. Savo rankų darbo dovanomis mielai apdovanoja draugus, artimuosius, gimines. Tarp pomėgių — ir knygų skaitymas. Nuo pat vaikystės mėgsta skaityti apie gamtą, kelionių aprašymus, ryte prarijusi visas gamtininko Tado Ivanausko knygas. O pasakų — sako nemėgstanti skaityti, geriau tai, kas tikra, iš gamtos.
Pačiam reikia keisti ir keistis
Mokytoja Rima visuomeniška, gana aktyviai dalyvauja ir vienos Telšių politinės jėgos veikloje. Ji nėra abejinga savo gimtajam kraštui, jo žmonių problemoms. Ypač rūpi ekologijos, švietimo, socialinės srities bėdos, norėtųsi kuo daugiau pagelbėti sprendžiant šių sričių aktualijas. R.Gintalienė — aktyvi švietimo įstaigų profesinės sąjungos narė. „Niekas žmogui nieko gatavo neatneš ant delno, žmogus pats turi aktyviai dalyvauti, jis turi būti neabejingas ir pats siekti kaitos ir gerovės. Apskritai turėtume liautis bambėti ir skųstis, kad kažkas už mus kažko nepadaro. Gal tiesiog imkime ir darykime patys. Gerai žinau, kad visi sunkumai yra laikini, jie vis tiek kada nors baigiasi“,— pozityvumo receptu dalijosi biologijos mokytoja R. Gintalienė ir linkėjo visiems kuo dažniau nukreipti savo žvilgsnį į gamtą, į augalus — iš jų pasimokyti atkakliai ir iš visų pastangų kabintis į gyvenimą.