Adolfo Kišono jubiliejui — bendra menininko ir jo dukters darbų paroda

Nors Adolfo Kišono devyniasdešimtmečio sukaktis praėjo (menininkas gimė 1927 m. sausio 1 d.), tačiau jai skirtos parodos atidarymas bei šio žymaus degaitiškio pagerbimas Žemaičių muziejuje „Alka“ surengtas per patį vidurvasarį. Prasminga, jog kartu su tėvo tapybos darbais pirmąkart eksponuojami ir jo dukters — Vitalijos Kišonaitės Bagdonienės rankdarbiai.

Lina Dijokienė

Gyvenimas ir kūryba
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė, dirigavusi A.Kišono parodos atidarymo iškilmėms, išsamiai pristatė ir patį menininką, ir jo šeimą, aptarė kūrybinį kelią.
Adolfas Kišonas gimė Mažeikiuose, amatininkų šeimoje. 1934 m. pradėjo mokytis Vaižganto pradinėje mokykloje. Besimokydamas jau gimnazijoje ėmė lankyti dailės būrelį, kuriam vadovavo dailininkas Česlovas Kontrimas. Pasak E.Spudytės, Adolfas buvęs itin uolus ir gabus šio būrelio mokinys. Būtent čia būsimasis menininkas įgijo pirmuosius įgūdžius ir žinias apie meną. A.Kišonas toliau mokęsis Klaipėdoje, Telšių mokytojų seminarijoje, Kauno meno mokykloje. Šiuos mokslo metus prisiminė ir pats jubiliatas. Jis gausiai muziejaus salėje susirinkusiesiems papasakojo turėjęs galimybę pažinti ir bendrauti su garsaus šiuolaikinio tenoro Merūno Vitulskio seneliu, itin gabiu dailininku.
E.Spudytė, tęsdama savo pasakojimą, kalbėjo, jog po mokslų Adolfas Kišonas savo darbo karjerą pradėjo 1945 metais. Darbų sąrašas platus: dirbta ir dailininku, ir dėstytoju, prekybininku, darbų vykdytoju, kol galų gale turbūt labiausiai save atskleidė dar viename užsiėmime, kuris, matyt, buvęs ne tiek darbas, kiek viso gyvenimo džiaugsmas ir interesas — t.y. dirbo Degaičiuose apželdintoju-dendrologu.
„Visur, kur tik dirbo, pasižymėjo pareigingumu, kruopštumu ir atsakingumu. Pagarba darbui, pagarba žmogui buvo viena svarbiausių vertybių A.Kišono gyvenime“,— sakė muziejaus „Alka“ direktorė.
Vėliau ji priminė A.Kišono, kaip menininko, kūrybos kelio pradžią: „1938 m. menininkas aliejiniais dažais sukūrė pirmąjį savo paveikslą. Tada dar trūko patirties ir įgūdžių. Vėliau išbandė akvarelę, kuri pavergė dailininko širdį“.
Tačiau menui teko palaukti, mat jaunam žmogui, sukūrusiam šeimą, reikėjo ieškoti pagrindo po kojomis: statyti namus, kurtis.

Paroda po parodos
Kūrybinė aistra, anot E.Spudytės, prasiveržė 1976 m., kai jau buities rūpesčiai buvo kiek įveikti. Būtent tada akvarele nulieti Degaičių parko vaizdai. Vėliau vėl grįžo prie aliejinės tapybos. Dailininko darbuose vyrauja Žemaitijos peizažai, Telšių miesto vaizdai, įamžinti bičiulių, artimųjų portretai.
1978 m. Adolfas Kišonas įstojo į Klaipėdos liaudies meno draugiją. Pirmoje parodoje Telšių kultūros rūmuose, kurią suorganizavo Telšių gėlininkai, buvo eksponuoti A.Kišono akvareliniai paveikslai, Telšių gėlininkų išaugintos gėlės. Ši paroda turėjo didelį susidomėjimą ir pasisekimą. Po šios pirmosios, sekė kitos. Autorinių darbų parodos buvo surengtos Palangoje (1987 m.), Ventspilyje (1988 m.), Šiauliuose (1989 m.), Telšių parodų salėje (1996 m.), Plungėje (2004 m.), Telšiuose, „Alkos“ muziejuje (2002, 2012, 2017 m.). Dailininko darbai ne kartą eksponuoti bendrose tautodailininkų parodose.

Aistra — dendrologija
Dendrologija, kaip teigė E. Spudytė,— kita menininko aistra. „Sunku pasakyti, ar yra Telšių rajone didesnis augalų gyvenimo žinovas, vertintojas ir puoselėtojas negu Adolfas Kišonas. Todėl ir sodyboje Degaičiuose (1983 m. pripažinta pavyzdingai tvarkoma sodyba Respublikoje) vyrauja augalų harmonija, kurią kuria ir puoselėja meniškos prigimties žmogus Adolfas Kišonas“,— sakė muziejaus direktorė.
Ji pabrėžė, kad menininkui visą gyvenimą itin svarbi buvusi 1946 m. sukurta šeima. „Žmona Elena buvo kantri, nuoširdi, atidi ir rūpestinga visais gyvenimo atvejais. Išauginti trys vaikai, kurie eina savo pasirinktu keliu. Jų širdyse tėvų įskiepyta meilė ir pagarba darbui, grožiui skleidžiasi anūkų širdyse“,— pasidžiaugė direktorė.

Gausūs sveikinimai
Menininką garbios sukakties proga surengtos parodos atidaryme sveikino gausus būrys bičiulių, artimųjų, tautodailininkų. Ne vienas iš sveikintojų pasidžiaugė tuo, kad tėvo pramintu meno taku pradėjo eiti ir dukra Vitalija. Parodoje ji eksponuoja rankdarbius — rutulius, sukurtus nauja japoniška „temari“ siuvinėjimo technika.

Nuotraukoje: Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei Elvyrai Spudytei  devyniasdešimtmečiui Adolfui Kišonui uždėjus pagarbos ženklą — ąžuolo lapų vainiką — atsistojo visa salė. Tėvo pagerbimu  džiaugėsi dukra Vitalija Kišonaitė Bagdonienė (stovi už A.Kišono).