Pirmojo spausdinto lietuviško žodžio pėdsakai — telšiškio kolekcijoje

Ar gali Telšiai būti bent nedidele dalele susieti su pirmąja lietuviška knyga — Martyno Mažvydo „Katekizmu“? Klausimas intriguojantis ir, matyt, ne veltui užduodamas.
Algirdas Dačkevičius

Knygą Latvijoje gavo „magaryčių“
Apie 1980-uosius metus žinomas mūsų miesto juvelyras, kraštotyrininkas ir bibliofilas Alfredas Jonušas buvo įnikęs kolekcionuoti porcelianą ir senovinius baldus. Kolekcininko aistros pagautas, atsidūrė Latvijoje, Bauskės mieste, kur iš turtingų ūkininkų palikuonio nusipirko senovinių kėdžių. Telšiškis atkreipė dėmesį ir į knygų lentyną, kurioje pamatė senutėlę knygą. Pasklaidęs ją, suprato, kad leidinys susijęs su pirmąja lietuviška knyga — Martyno Mažvydo „Katekizmu“, nes tik ją atvertus pirmiausia į akis krito dar nuo moksleiviškų dienų įstrigę „Katekizmuso prasti Žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“.
Žemaitis nebūtų žemaitis: prišnekinęs latvį, gavo prie tų nupirktų kėdžių „magaryčių“ dabar sunkiai įvertinamą dovaną. Ją parsivežęs į Telšius, tuomet didelio dėmesio neskyrė ir pasidėjo prie kitų retų savo kolekcijos leidinių. Nupūsti dulkes nuo istorinės knygos paskatino kilęs ažiotažas dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo paieškų ir pagaliau profesoriaus bei aistringo kolekcininko Liudo Mažylio Vokietijoje surastas mūsų šalies kertinis dokumentas.
„Apie retą leidinį savo kolekcijoje prasitariau pažįstamam fotografui Antanui, kuris fotografuodavo senas knygas. Šis tuoj „puolė į interneto platybes“, o ten neradęs tokios knygos „pakrikštijo“ mane milijonieriumi. Bet aš stebuklais netikiu. Nuvykęs į Vilniaus universiteto biblioteką, knygą parodžiau Retų spaudinių skyriaus vedėjai, kuri pasakė, kad biblioteka turi panašias tris knygas. Pagl vieną jų nustatėme, kad tai faksimilinis Martyno Mažvydo „Katekizmo“ ir kitų jo knygų rinkinys viename leidinyje, išleistas 1922 ar 1923 metais Kaune“,— pasakojo A.Jonušas.
Pasak jį, šią knygą spausdinant buvo remtasi M.Mažvydo literatūriniu palikimu, kuris tuomet buvo žinomas pasaulyje vienintelis ir saugomas Torūnės mieste, Lenkijoje. Tokia versija turi pagrindo, nes tais metais apie antrąjį „Katekizmo“ egzempliorių niekas nežinojo ir Lietuva jo dar neturėjo. Jis mūsų šalį iš Odesos bibliotekos pasiekė 1957 metais Vilniaus universiteto ilgamečio bibliotekos direktoriaus Levo Vladimirovo pastangomis. Ten buvo atsidūręs carinei Rusijai 1832 metais uždarius Vilniaus universitetą ir į savo platybes išgabenus daugybę bibliotekos knygų bei muziejinių vertybių.
A.Jonušo turimas leidinys neužilgo švęs savo 100-metį, simbološkai po kelerių metų, kai Lietuva paminės savo Nepriklausomybės 100-ąsias metines. Knygos unikalumą atskleidžia ir popieriuje, ant kurio ji atspausdinta, slypintys vandens ženklai. Vadinasi, A.Jonušo dėka pirmosios lietuviškos knygos M.Mažvydo „Katekizmo“ pėdsakai, nors ir „faksimiliniai“ — tampa nauja gražia ir išskirtine Žemaitijos sostinės kultūrine detale. Menininkas kukliai pastebėjo, kad tokių „faksimilinių“ leidinių Lietuvoje gali būti ir daugiau, tačiau bent Telšiuose apie tai iki šiol nebuvo girdėti.
„Pasitaręs su Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos vadovybe, pasiūliau šią knygą eksponuoti skaitykloje, kad ten apsilankę moksleiviai ir pedagogai, istorinės atminties puoselėtojai bei visi literatūros mylėtojai ją galėtų pamatyti. Nors tai nėra originalas, bet jame užkuodota mūsų raštijos, lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos ir muzikos istorijos pradžia“,— kvietė, pradedant naujuosius mokslo metus, ypač moksleiviją, pažvelgti į vertingą eksponatą Telšių miesto garbės pilietis A.Jonušas.
Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė, jos pavaduotoja Vida Urnikienė ir Aptarnavimo skyriaus vedėja Jovita Servienė džiaugėsi tokia A.Jonušo iniciatyva. Bibliotekoje rengiamos retų senovinių leidinių parodos, o pastaruoju metu eksponuojamos retenybės iš bibliotekininko Gedimino Petrulio kolekcijos. Jos mano, kad vardan lietuviškų raštų šviesios atminties ir nuveiktų darbų Tėvynės labui kiekvienas turime atminti, kad kalba yra tautos turtas, ir niekas neprivalo užmiršti, kaip jo tėvai šnekėjo. Nors šių dienų lietuviams senovinė leksika sunkiai suvokiama, galima naudotis aiškinamaisiais žodynėliais, kurie leis pajusti, kokie platūs lietuvių kalbos resursai, slypintys pirmojoje lietuviškoje knygoje, atsiskleidžia iš amžių glūdumos.

Mokslininko įžvalgos apie M.Mažvydo „Katekizmą“
Pasak profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus, neretai girdime tvirtinimą, kad pirmoji lietuviška knyga pasirodė vėlai. Esą lietuviai šiuo atžvilgiu nuo kitų tautų atsiliko. Kartais net patys pradedame tokiu tvirtinimu tikėti, mat dažnai kartojama neteisybė darosi panaši į teisybę. Bet argi toks tvirtinimas turi kokį nors pagrindą?
Spaudą išrado vokietis Johanas Gutenbergas. Jis pirmąją knygą išspausdino 1447 m. Tai buvo lotyniška Biblija. Tautinėmis kalbomis knygas imta spausdinti vėliau. Mažvydo katekizmas pasirodė praėjus lygiai 100 metų nuo spaudos išradimo (1547 m.). Apie tą patį laiką pasirodė ir pirmosios knygos mūsų kaimynų kalbomis. Latvių kalba pirmoji knyga buvo išleista 1585 m. Vilniuje (!), antroji — 1586 m. Karaliaučiuje, taigi beveik keturiais dešimtmečiais vėliau po Mažvydo katekizmo. Tiesa, yra duomenų, kad latviška knyga buvo išleista dar prieš 1525 m., bet jos neišliko nė vieno egzemplioriaus. Pirmoji estiška knyga pasirodė Vitenberge (Vokietija) 1535 m., tik 12 metų prieš mūsiškę, bet šios knygos iki šiol surasta vos 11 nepilnų lapų. Pirmoji lenkiška knyga buvo išspausdinta 1513 ar 1514 m. Krokuvoje, maždaug trimis dešimtmečiais anksčiau už Mažvydo katekizmą. Bet ir jos yra išlikę tik 8 lapai.
Knygos bažnytine slavų (ne rusų!) kalba buvo pradėtos leisti dar keliolika metų anksčiau, nuo 1491 m. (Krokuvoje). Tačiau tai buvo ne tautinė (žmonių šnekamoji), o religinė raštų kalba, atlikusi panašią funkciją kaip lotynų kalba. Pirmoji spausdinta rusų kalba knyga pasirodė daug vėliau, XVIII amžiuje (Petro I epochoje). Tas pats pasakytina dėl pirmosios spausdintos knygos gudų (baltarusių) kalba. Daugelio mums tolimesnių tautų pirmosios spausdintos knygos irgi pasirodė maždaug tuo pačiu laiku kaip ir mūsų ar dar vėliau, pvz., žydų (jidiš) 1530 m., vengrų — 1533 m., suomių — 1543 m., rumunų — 1544 m., o gruzinų — tik 1629 m.
Visa tai rodo, kad pirmoji lietuviška knyga nė kiek nevėlavo.

Įdomūs faktai apie pirmąją lietuvišką knygą
Šiemet M.Mažvydo „Katekizmas“ švenčia savo 470-ąjį gimtadienį. M.Mažvydo „Katekizmo“ dydis — iki 20 cm, o storis — 79 puslapiai. Jis buvo išleistas 200-300 egz. tiražu. Šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje yra apie 2000 paleotipų (paleotipai — knygos, išleistos Europoje nuo 1501 m. sausio 1 d. iki 1551 m. sausio 1 d.), tačiau M.Mažvydo „Katekizmas“ — vienintelis paleotipas, išleistas lietuvių kalba.
M.Mažvydas kaip autorius oficialiai knygoje nepažymėtas, tačiau nuo XVI a., remiantis Baltramiejaus Vilento nurodymais, ši knyga laikoma jo darbu. Visas galimas abejones 1938 metais išsklaidė lenkų kalbininkas Janas Safarevičius, kuris lietuviškoje katekizmo prakalboje pastebėjo achrostiką, įamžinantį M.Mažvydo vardą. Skaitant pirmąsias prakalbos eilučių raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės, išeina lotyniška forma MARTJNVS MASVJDJVS.
M.Mažvydo „Katekizmas“ — brangi knyga. Ji buvo įvertinta apie 17,25 mln. litų. „Katekizmas“ nėra skolinamas kitų bibliotekų ar muziejų ekspozicijoms.
„Katekizmas“ įprastai laikomas saugykloje, specialiame seife. Saugyklose yra įrengta speciali mikroklimato palaikymo sistema, kuri palaiko vienodą temperatūrą (+18) ir drėgmę (50-55 proc.).  
1579 m. balandžio 1 d. laikoma oficialia Vilniaus universiteto įkūrimo data. Norint pažymėti šią datą, buvo nuspręsta kasmet balandžio 1 d. eksponuoti vertingiausią Vilniaus universiteto bibliotekos knygą — M.Mažvydo „Katekizmą“.