Muziejus „Alka“ paminėjo prasmingas veiklos sukaktis

Muziejaus, švenčiančio gražias veiklos sukaktis, kolektyvas.

85-eri ir 50! Tokias veiklos sukaktis švęsdamas Žemaičių muziejus „Alka“ draugams ir bičiuliams svetingai atvėrė savo ir Žemaitijos kaimo ekspozicijos duris.

Lina Dijokienė

Sveikintojai
Apvalios sukaktys — puiki proga susitikti, pasidžiaugti ir pasveikinti. Nors garbių svečių ir nuoširdžių sveikintojų buvo pilna Žemaičių muziejaus „Alka“ didžioji salė, tarp jų nebuvo Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino ar bent jau jo atstovo. Trumpam, prieš išvykdami posėdžiauti į šalies sostinę, pasveikinti Telšių muziejininkų užsuko Seimo narys Valentinas Bukauskas bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas.
Prasmingų palinkėjimų, nuotaikingų prisiminimų šventėje negailėjo JE Vyskupas Kęstutis Kėvalas, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė ir kolegos muziejininkai: Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Šiaulių „Aušros“, Žemaičių dailės, Rietavo Oginskių kultūros istorijos, Mažeikių muziejų vadovai ir muziejininkai. „Alkos“ muziejaus pasveikinti atvyko Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos, Telšių apskrities archyvo, Telšių turizmo informacijos centro vadovės, VDA akademijos Telšių fakulteto atstovas, miesto visuomenės atstovai, muziejaus draugai ir lankytojai.

Dėmesys istorijai ir etnokultūrai
Šventinę Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrimo 85-ąją sukakties programą vedė pati įstaigos vadovė — tradiciniu tautiniu žemaitės apdaru (už tai ne vienas svečias negailėjo puikių komplimentų) pasidabinusi direktorė Elvyra Spudytė bei muziejaus darbuotojas Rokas Stanevičius. Šventė prasidėjo Luokės folkloro ansamblio „Šatrija“ žemaitiškų dainų programa.
Muziejaus direktorė susirinkusiesiems priminė muziejaus istoriją, pasveikino ir pagerbė daugiau kaip 20 darbo metų muziejui atidavusius darbuotojus. Ilgiausiai, apie keturis dešimtmečius, muziejuje išdirbo pati direktorė E.Spudytė, Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė, Istorijos skyriaus muziejininkė Marjam Petrauskienė. Muziejaus svečiai geru žodžiu, gėlėmis ir dovanomis pagerbė gražias mūsų muziejaus sukaktis, o vėliau gėrėjosi Tautinio kostiumo parodos eksponatais.
Nuo 16 valandos šventė persikėlė į Žemaitijos kaimo ekspoziciją. Edukacinės veiklos, parodų apžiūra, Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro „Žibintas“ vaidinimas „Dobėlts išmėgėnėms“ (rež. Alvyda Kniūrienė), Telšių Žemaitės dramos teatro vaidinimas „Amerika pirtyje“ (rež. Jonas Buziliauskas), Degaičių kaimo kapelos „Grįžolė“ smagios dainos šventiškai nuteikė visus susirinkusiuosius ir sušildė žvarboką popietę.
Muziejaus darbuotojai suskaičiavo, kad šventinėje programoje, kuri tęsėsi visą dieną abiejuose muziejaus padaliniuose, dalyvavo keli šimtai svečių ir programos dalyvių. Vos prasidėjus darbo dienai, dalis muziejininkų aplankė Anapilin išėjusių kolegų kapus, jų atminimą pagerbė uždegdami žvakeles. Visą dieną žvakių liepsnelės virpėjo ir prie muziejaus kieme stovinčio paminklo pirmajam muziejaus direktoriui Pranui Geniui.

Įspūdingos parodos
Žemaitiškas prieskonis muziejaus sukakčių šventėje labai derėjo prie 2017 Tautinio kostiumo metams skirtos ir tądien atidarytos parodos „Tautinis kostiumas — graži ir nesenstanti mada“. Lankytojai gali apžiūrėti įvairių Lietuvos etnografinių regionų tautinio kostiumo pavyzdžius. Parodos organizatoriai teigia, kad lietuvių tautinis kostiumas sukurtas XIX ir XX amžių sandūroje. Tuo metu valstiečiai dar buvo išlaikę per šimtmečius susiformavusius tradicinius drabužius su jiems būdingomis medžiagomis, spalvomis, siuvimo fasonais, puošimo elementais ir nešiosenos ypatumais. Tautinio kostiumo rekonstrukcijų dirbtuvėse, kur dirba įvairių sričių specialistai, yra daromos kopijos ir rekonstrukcijos tautinių kostiumų ekspozicijoms. Siekiama tiksliai pakartoti naminio audimo, nėrimo ar siuvinėjimo technikas, liaudiškų drabužių sukirpimo ar pasiuvimo būdus. Tradiciniai kostiumai siuvami iš lininių, vilnonių, pusvilnonių audinių, puošiami tradicinėmis siuvinėjimo technikomis, nėriniais, mezginiais.
Komplektuojant dar XIX amžiuje savitomis tradicijomis išsiskyrusius aukštaičių, dzūkų, klaipėdiškių, suvalkiečių ir žemaičių kostiumus, parenkami audiniai su konkrečiam etnografiniam regionui būdingais raštais ir spalvų deriniais. Atkuriami ne tik vasariniai, bet ir šaltuoju metu vilkėti drabužiai: sermėgos, švarkai, švarkeliai. Daugiausiai atkurta moteriškų tautinių drabužių, nes juose daugiau raštų ir spalvų, įvairesni fasonai ir nešiosenos būdai. Kai kurios komplektų dalys — klumpės, kojinės, pirštinės ir riešinės — yra originalios, paimtos iš muziejaus rinkinių.
Dalis tautinio kostiumo parodos iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus rinkinių iki lapkričio 8 dienos bus eksponuojama Žemaičių muziejuje „Alka“. Antroji parodos dalis — „Lietuvių kostiumas senose fotografijose“ iš LNM, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Mažeikių muziejaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių bei Kristinos Siebaitės darbai „Tradicinių lietuvių dekoratyvinių motyvų pritaikymas šiuolaikinei reklaminei grafikai“ iki ekspozicijos veiklos sezono pabaigos lankytojų dėmesio lauks Žemaitijos kaimo ekspozicijoje.

Daugiau: nacionalinė kolekcija