Šiuolaikinės Telšių pasakos/Dieviškoji demokratija

Broliukai ir sesikės, kaip danguje,— taip ir žemėje. Žodžiu, bardakas. Perkūnas voliojasi su meilužėmis, lupa iš dievaičių, deivių ir dvasių duokles, svirnai jo prikimšti gėrybių. Vis negana. Nuskurdo dieviškoji karalija it valdoviukams Telšių kunigaikštiją valdant.
Rinko vyriausiasis dievas Nunadievis obuolius, kramsnojo gardžias kriaušes. O čia žliumbdama kažkokia ragana iš paskos velkasi: viską Perkūnas susiglemžia, neliko grašių nė naujiems šluotražiams. Kaip, vargeli tu mano, skraidyt su techniškai netvarkinga šluota: Perkūno valdomi žandarai tuoj baudą užkraus…

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 72 (9984)