Telšių ligoninės slaugytojos rengiasi organizacijos sukakčiai

Ligoninės direktorės pavaduotoja Birutė Zavadskienė (antra iš kairės) džiaugėsi, kad pasisekė surasti puikią vyresniųjų slaugytojų pamainą: Loretą Kumžienę, Džiuljetą Šiuškutę ir Almą Kontvainienę.

Nors dar kartais iš seno įpročio pacientų ir kitaip — sesutėmis — pavadinamos, šios moterys išdidžiai taria savo profesijos pavadinimą — slaugytojos. Jos visada arčiausiai tų, kam skauda, ką kamuoja nerimas dėl savo artimojo sveikatos, kam reikalingas užuojautos ar supratimo žodis, rimtas patarimas. Šią savaitę — rugsėjo 27 d. — sukako dvidešimt metų, kai telšiškės slaugytojos susibūrė į Lietuvos slaugos specialistų organizaciją (LSSO). Savo organizacija besididžiuojančios medikės rengiasi nuotaikingai šventei — dvidešimt metų veiklos sukaktį Mažeikiuose spalio mėnesį paminės Telšių apskrities slaugos specialistai.

Lina Dijokienė

Pokyčiai
Gyvenimas nestovi vietoje. Ypač šiuolaikiniame pasaulyje. Pokyčių neišvengia turbūt nė viena žmonių veiklos sritis. Štai ir Regioninėje Telšių ligoninėje per pastaruosius kelis mėnesius iš šešiolikos vyresniųjų slaugytojų pasikeitė trys. „Kalvotosios Žemaitijos“ skaitytojams šiandien pristatome naująsias atskirų ligoninės skyrių slaugytojų vadoves.
Pokalbį pradeda Regioninės Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė: „Vyresnioji slaugytoja vadovauja visam slaugos procesui, slaugytojų darbui, organizuoja slaugą, nes gydymas ir slauga — tai du vienas kitą papildantys procesai, tenkinantys pacientų ir jų artimųjų lūkesčius. Taigi tai rimtas iššūkis, iš slaugytojos reikalaujantis ne tik labai gero savo srities išmanymo, bet ir tam tikrų vadybinių gebėjimų, diplomatiškumo. Dirbame moteriškame kolektyve, reikia gerai išklausyti, suprasti ir gebėti priimti tinkamiausią sprendimą, surasti sutarimą. O kur dar kitos vyresniosios slaugytojos pareigos: būtent ji turi pasirūpinti, kad būtų laikomasi visų higienos reikalavimų, tvarkyti visą slaugos dokumentaciją, visų resursų tvarkymas ir priežiūra: ir medicininė įranga turi veikti be priekaištų, ir medikamentai turi būti sužiūrėti iki vienos tabletės. Taigi darbų daug, ir daug atsakomybių, todėl džiaugiamės, kad radome buvusioms vyresniosioms slaugytojoms puikią pamainą“.

Įgyta solidi patirtis
Nuo liepos 1-osios Vaikų ligų skyriaus vyresniąja slaugytoja pasiūlyta dirbti Almai Kontvainienei. „Pats skyrius išreiškė tokią nuostatą, kad labiausiai būtų tinkanti Alma, tam pritarė ir skyriaus vedėja, ir aš. Ligoninės administracija nusprendė, kad Alma turinti pakankamai ir slaugytojos kompetencijos, ir gerų vadybinių bruožų, ir kolektyvo pasitikėjimą. Džiugu, kad nereikėjo iš šalies ieškoti, turime vyresniąją iš paties Vaikų skyriaus, kuriame darbas specifinis, ypač dėl mažųjų ligoniukų“,— Vaikų ligų skyriaus vyresniąją slaugytoją A.Kontvainienę pristatė direktorės pavaduotoja slaugai.
Nuo 1990 metų, dar su tuomete praktika — paskyrimu, atėjusi dirbti į ligoninę, Alma Kontvainienė skaičiuoja jau 27-erius slaugytojos darbo metus. Sunku patikėti, kad smulkutė, itin jaunatviškai atrodanti moteris jau turi tokią įspūdingą darbo patirtį. „Iš tiesų į medicinos mokyklą stojau po devynių klasių baigimo, dar labai jauna. Tuomet niekas nė negalvojo, kad būsim slaugytojos. Baigėme, gavusi paskyrimą atėjau dirbti į Telšių ligoninę ir pagal visą mano natūrą turbūt paskyrė į Vaikų ligų skyrių, taip visus tuos 27 metus ir dirbu. Patiko ir pritiko“,— šypsosi Alma.
Moteris neslepia, jog administracijos pasiūlymas tapti vyresniąja slaugytoja buvo kiek netikėtas. Tačiau iššūkiai neišgąsdino: darbo kolektyvas tas pats, moterys labai gerai naują žinią priėmė, nors darbo pobūdis ir pasikeitė, daugiau administracinis, tačiau nuo mažųjų pacientų nenutolta — A.Kontvainienė dar puse etato ir toliau dirba slaugytoja tame pat skyriuje. „Vaikai, žinokit, niekada nemeluoja. Jei patikai, tai patikai, jei ne, tai ne“,— juokiasi Vaikų ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja.

Norėjosi išbandyti save
Nuo rugpjūčio vidurio Traumatologijos skyriaus slaugytojoms vadovauja Džiuljeta Šiuškutė. „Žinojau, kur einu. Kai po dvylikos klasių sprendžiau, kur stoti, tai su keliomis draugėmis susiruošėme pabandyti šią profesiją. Apskritai mėgau išbandyti kažką naujo. Po mokslų grįžau į Telšius. Pirmiausia darbą gavau vaikų poliklinikoje, vėliau perėjau į ligoninę. Vidaus ligų skyriuje septyniolika metų dirbau slaugytoja. Paskui perėjau dirbti į konsultacinę polikliniką. Buvo nemažai pokyčių. Gavau šį pasiūlymą, ir sutikau“,— pasakoja D.Šiuškutė. Ji prasitarė, jog naujosios pareigos jos visai negąsdina, tik kiek neramu, kad teko ateiti į naują kolektyvą, susidurti su tik iš matymo pažįstamais žmonėmis.

Įgyvendinta svajonė
Visai neseniai, tik nuo rugsėjo 9 dienos, Vidaus ligų skyriaus vyresniąja slaugytoja paskirta Loreta Kumžienė. Moteris pasakoja, kad medicina jai patikusi nuo pat vaikystės, nuo mokyklos suolo. „Kai mūsų laikais mokykloje būdavo toks visuomenei naudingas darbas, tai aš eidavau į ligoninę. Man čia taip patikdavo, taip viskas žavėjo, taip viskas įdomu, kad po mokyklos baigimo kitų klausimų nebuvo — medicina“,— juokiasi Loreta, prisiminusi ir pirmąsias patirtis, kai vos šešiolikos iš ateinančios mamai vaistų suleisti tuomet dar vadinamosios medicinos sesutės išmoko daryti injekcijas. Kaip ant sparnų tuomet skrajojusi… Taigi iš vaikystės svajonių išaugusi profesija tapo tikru pašaukimu. Loreta sako niekada savo pasirinkimo nesigailėjusi. 22 metus moteris išdirbo slaugytoja Reanimacijos skyriuje.
„Turbūt taip sutapo. Ateina toks laikas, kai reikia kažką keisti. Buvo pasiūlytos pareigos Vidaus ligų skyriuje. Čia kolektyvas man nepažįstamas. Darbo pobūdis pasikeitė kardinaliai. Sunku pasakyti, kas labai džiugina ar kas sunku, tiesiog dar per mažai laiko praėjo. 22 metus dirbau tiesiogiai su žmogumi, pacientu, o dabar visai kas kita — tai darbas su kolektyvu, jo darbo organizavimas, ir su dokumentais. Tai yra man šviežiai atvertos durys“,— apie naujo darbo patirtį kalbėjo L.Kumžienė.
Nors naujai paskirtos vyresniosios slaugytojos dar ne itin drąsiai kalba apie savo naująsias pareigas, tiesioginė jų vadovė B.Zavadskienė patikino, jog jos be reikalo kuklinasi — tai ir puikios specialistės, ir geros darbo organizatorės, tad ligoninės administracija visiškai pasitiki jų kompetencija.

Mini sukaktį
„Labai džiugu, kad visos trys naujosios vyresniosios slaugytojos kartu yra ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) narės“,— prasitaria B.Zavadskienė, pati prieš dvidešimt metų buvusi viena iš iniciatorių, kad Telšiuose atsirastų ši organizacija, o slaugytojos burtųsi ir organizuotai gintų savo interesus.
Tuometė organizacijos pradžia nebuvusi lengva. Reikėjo įveikti nemažai biurokratinių kliūčių, kad viskas įeitų į vėžes. Užtat dabar yra į ką atsigręžti, kuo pasididžiuoti. Ypač džiugu, kad sukurti darnūs Telšių ligoninės administracijos, direktorės ir šios slaugytojų profesinės sąjungos bendradarbiavimo ryšiai, yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas. Tai labai padeda kasdieniame darbe, pavyzdžiui, ligoninės administracija labai padeda ir palaiko slaugytojų siekį tobulintis, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminaruose, apmoka kursus, o LSSO pirminė organizacija talkina savo narėms kas penkerius metus prasitęsti licencijas.
Renata Damunskienė, LSSO Telšių pirminės organizacijos pirmininkė, sako, jog tik šios organizacijos dėka pasisekė pasiekti, kad nors šiek tiek padidėtų slaugytojų atlyginimai. Bendru sprendimu nutarta, jog visoms Telšių ligoninės slaugytojoms atlyginimas padidėtų 60 eurų. Tenka pripažinti, kad nors ir padidėjo atlyginimas, tačiau šis atlygis toli gražu nėra toks, kokį turėtų gauti labai sunkų ir atsakingą slaugytojų darbą dirbančios specialistės.

Bendradarbiavimas duoda vaisių
Pasak R.Damunskienės bei Vidos Jankauskienės, LSSO Telšių skyriaus, vienijančio Telšių, Mažeikių ir Plungės slaugytojų organizacijas, direktorės pavaduotojos, jų profesinės sąjungos pagrindinis veiklos tikslas — siekti socialinės-ekonominės slaugytojų gerovės. „Esame įsitikinę, jog slaugytojų mažiausias darbo užmokestis turi būti lygus šalies darbo užmokesčio vidurkiui“,— pabrėžė V.Jankauskienė. Žinoma, to pasiekti per trumpą laiką nepavyks, tačiau darbas vyksta ir tikimasi, jog organizacijai pasiseks įgyvendinti savo tikslus.
„LSSO — tai vienintelė slaugytojų profsąjunga Lietuvoje. Narystė mūsų organizacijoje suteikia profesinės sąjungos apsaugą, žinių, draugų, daugiau pasitikėjimo savimi ir socialinio saugumo jausmą. Tarp šios organizacijos veiklos krypčių ne tik kova už didesnį mūsų narių darbo užmokestį, bet ir slaugos mokslo ir praktikos vystymas, apskritai organizacinės veiklos plėtojimas“,— pasakoja R.Damunskienė, pavyzdžiais įrodydama, jog ši organizacija išmokė slaugytojas ginti save. Jos dėka slaugytojos išsikovojo gydytojų pagarbą ir supratimą. „Aš didžiuojuosi, kad esu šios organizacijos narė. Kokios kitos organizacijos nare galėčiau būti?“,— teigia B.Zavadskienė, Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai. Toks požiūris, akivaizdu, yra puikus pavyzdys visoms Telšių ligoninės slaugytojoms — didžioji dalis, apie 90 proc., iš visų 190 slaugytojų priklauso šiai profesinei sąjungai.
Tokia darni veikla duoda rezultatų. Tad slaugytojos moka ne tik kovoti už savo interesus, bet ir pasidžiaugti savo veikla, surengti puikius renginius, pabūti kartu, pabendrauti. Štai ir dabar LSSO Telšių skyriaus įsikūrimo 20-mečio proga telšiškės slaugytojos rengiasi spalio 13 dieną vykti į šventinį renginį Mažeikiuose. Jame dalyvaus LSSO prezidentė, šio judėjimo pradininkė Danutė Margelienė.

1 komentaras

  1. Jūs visos gražios,bet ar laimingos dėl „ubagiškų“algų .Kas kaltas visiem aišku-vastybės nętvarka{betvarkė}

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*