Šiemet Tarptautinė mokytojų diena Žemaitijos sostinėje paminėta kiek kitaip nei įprastai: pradėta švęsti dar profesinės dienos išvakarėse nuo ryto surengta miesto centrinės bibliotekos fojė knygų muge, kitos dienos vakarą pedagogų bendruomenė pakviesta į nemokamą spektaklį, o įprastą tradicinį šventinį minėjimą su gausybe sveikintojų kalbų ir krūva padėkos raštų pakeitė išgryninta mokytojų šviesuolių apdovanojimų ceremonija.
Lina Dijokienė
Diskusijų tema
Kaip ir apie krepšinį, taip ir apie mokyklą, gerą pamoką ar tikrą mokytoją Lietuvoje visi turi savo nuomonę. Paprastai visi žino, kokia turi būti pamoka ir dar geriau — koks turi būti mokytojas. Šioje vietoje paprastai linkstama pridurti — dirbantis iš pašaukimo… Prieš profesinę šventę atsiranda dar kitas šablonas — mokytojas iš didžiosios M. Vis dėlto nemaža tos pačios visuomenės dalis akivaizdžiai susierzina, kai pedagogų bendruomenė, ypač pilietiškai aktyviajai jos daliai atstovaujančios profesinės sąjungos prabyla apie mokytojų teises ne tik į pašaukimą, bet ir į tos pačios visuomenės reikalavimus atitinkančią algą. Tai ypač ryšku šiemet, kai socialiniuose tinkluose mirgėte mirga tų pačių mokytojų parašyti skaudūs straipsniai apie sudėtingą situaciją šiandienos mokykloje, apie ne tik mokytojų, bet ir vaikų bei ypač jų tėvų pareigas. Jei kas dar tiki, jog mokytojo profesija turi prestižą, tam pakaktų paskaityti komentarus bent po vienu iš tokių straipsnių. Jie gali išsklaidyti bet kurias iliuzijas.
Kitokia šventė
Nežinia kodėl, tačiau šiemet Telšių rajono mokytojų šviesuolių apdovanojimus pedagoginė bendruomenė kiek ignoravo: ne tik Žemaitės dramos teatro balkonas buvo tuščias, bet ir parteryje buvo matyti tuščių vietų. O šventė, rengėjų garbei, šįkart išėjo jauki ir inteligentiška, išvengta tuščių nuobodžių politikų kalbų, susirinkusiesiems dovanota įdomių režisūrinių sprendimų, kiek nostalgiškų, tačiau ausiai malonių dainų, na, o įžanginė naujojo Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo kalba pranoko švietimo ir mokslo ministrės dėstomas švietimo strategijas.
Vyskupo kalboje — namų darbai
„Ši diena primena, kokia svarbi yra mokytojo profesija. Galėtume sakyti, kad tai yra visuomenės avangardas, tie, kurie eina visada priekyje, tie, kurie perduoda tai, kas žmonijos sukurta geriausio. Tai lobio perdavėjai, besidalinantys žiniomis ir pažinimo džiaugsmu. Mąstant apie šiandienos mokytojo darbą, norėtųsi pasidalinti keliomis mintimis. Pirmoji labai svarbi žinia yra ne tik, ką sakome, bet ir tai, kas mes esame. Šiandien brangiausia komunikacija yra pats žmogus, asmuo, nes gyvename vadinamojoje „po tiesos“ visuomenėje. Tai reiškia, kad ne visos žinios yra patikimos, nes gali būti neteisingos ar suklastotos, labai svarbu, kas sako žinią, koks asmens patikimumas, todėl esame ne tik žinios perdavėjai, bet ir savęs, kaip asmens, dovanotojai tai kartai, kuri statys tėvynę Lietuvą. Turime būti labai jautrūs mūsų visuomenės žmonėms, ypač jaunimui, kad nesužeistume toliau naujų kartų, tai reiškia transliuoti pagarbą kitam žmogui. Pagarba — aš manau, viena svarbiausių mokymo temų ir būdų, kadangi jos kontekste visi kiti mokymai eina. Jei prieš mane esantis jaunas žmogus jaus, kad aš jį vertinu, kad jo klausimai man svarbūs, jis niekuomet nepamirš tokio mokytojo. Pats esu turėjęs mokytojų, kurie įstrigo atmintin. Antra mintis, kuri šiandienos mokytojui turėtų būti labai svarbi,— tai iniciatyvos ir kūrybiškumo perdavimas. Gerai Europos statistinėse lentelėse atrodome, kaip perduodame informaciją, tačiau pritaikomumas informacijos, pasirodo, yra silpnoji mūsų vieta. Kaip pritaikyti tai, ką išgirdau pamokoje, kaip įdarbinti, kaip tai paversti nauja mintimi, nauja idėja. Čia turime ką veikti. Tas modelis, kad tik perduoti informaciją žinių prasme jau yra šalta kava. Tai nereiškia, kad nesvarbu perduoti informaciją, ne. Svarbu, ką perduodu, kaip perduodu, parodant galimybes, ką su ta informacija nuveikti. Trečia mintis — tai vilties kultūra. Gal dėl klimatinių sąlygų, dėl istorinių aplinkybių turime tendenciją perlenkti dalykus. Mes jauniems žmonėms turėtume ugdyti įgūdį žiūrėti įgyvenimą pozityviai, tai reiškia turėti tą kokybę, kurią vadiname viltimi. Aišku, ji yra labai susijusi su tikėjimu. Jei žmogus turi tikėjimą, jis pasitiki, kad gyvenimas gražus. Viltis, manau, yra namų darbai mums visiems. Kai pagalvoji, tuoj pat švęsime Lietuvos šimtas metų nepriklausomybės paskelbimą. Jeigu tas būrelis žmonių nebūtų turėję vilties tomis sudėtingomis sąlygomis, kokios buvo, tai kur mes dabar būtume, kaip atrodytų mūsų istorija? Jie degė viltimi, kad pavyks, kad mes padarysim, nugalėsim, įveiksim. Mes esam jų vilties rezultatas. Šiandien galime uždegti viltį jauniems žmonėms ir rezultatas gal bus ne šiandien, bet DĖMESIO — bus rezultatas! Norisi pasveikinti jus, gerbiami mokytojai. Esate nepaprastai svarbioje visuomenės pozicijoje. Prieš jus lenkiamės. Jus labai mylim. Nes žinome, koks nelengvas jūsų darbas, jūs esate dažnai mūšio lauke, bet jūs išstovėjote iki šios dienos, vadinasi, turite vidines pajėgas, dėl kurių labai norisi jums padėkoti, pasidžiaugti ir palinkėti, kad neštų jus tie sparnai, kurie džiaugsmą duoda ir žinias įsigyjant, ir žinias perduodant jaunimui“,— išmintingai ir jautriai kalbėjo vyskupas.
Nominuotieji ir nugalėtojai
Susirinkusiuosius kolegas pasveikino Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas, LŠĮPS Telšių susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė, paraginę džiaugtis savo kilnia profesija, būti oriems, priminę pagarbos mokytojui prasmę ir vertę. Į sceną pakviesti dešimt mokytojų, mokytojo šviesuolio rinkimuose surinkusių daugiausia balsų. Tai Laima Janušaitė (Telšių Naujamiesčio mokykla), Ligita Kaziukonė (Vincento Borisevičiaus gimnazija), Janina Milašienė (Viešvėnų pagrindinė mokykla), Lina Račkauskienė, Neringa Račkauskienė (abi iš Nevarėnų pagrindinės mokyklos), Audrius Skukauskas (Telšių „Germanto“ progimnazija), Regina Stulpinienė (Telšių „Atžalyno“ progimnazija), Loreta Raudytė (Telšių Žemaitės gimnazija), Liubovė Siurblienė (Telšių muzikos mokykla) bei Ingrida Vaitkevičienė (Telšių „Džiugo“ gimnazija).
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė paskelbė, kas šiemet tapo mokytojais šviesuoliais ir įteikė simbolinius obuolius.
Mokytojais šviesuoliais 2017 tapo Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos vyresnioji dailės mokytoja Ligita Kaziukonė, Telšių rajono Nevarėnų pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja Lina Račkauskienė bei Telšių muzikos mokyklos pedagogė Liubovė Siurblienė.
„Kiekvienas pedagogas yra nusipelnęs šito obuolio. Mylėti save, savo darbą, tikėti tuo, ką darote, ir tikrai bus už tai atlyginta,— sėkmės paslaptį išdavė mokytoja L.Kaziukonė. Simboliniu obuoliu už mokytojų teisių gynimą bei gėlių puokšte apdovanotas jubiliejų švenčiantis E.Jesinas.
Savo gimtinės mokytojus nuotaikingomis dainomis pasveikino kunigas Karolis Petravičius, šventinį renginį vedė Žemaitės dramos studijos „Savi“ (rež. Laimutė Pocevičienė) jaunieji aktoriai, šoko sportinių šokių kolektyvo „Vėlunga“ (vad. Daina Butkienė) šokėjai. Renginio vedėjas dailiomis suknelėmis papuošė Indrė Ročiūtė.