Ką reikia žinoti prasidėjus medžioklėms su varovais?

Prasidėjus medžioklių su varovais sezonui, gyvosios gamtos inspektoriai aktyviai tikrina, ar medžiotojai rūpestingai laikosi taisyklių. (A.Konderausko nuotr.)

Nuo spalio 15-osios dienos leidžiama medžioti žvėris juos varant, kitaip tariant, prasidėjo varyminės medžioklės. Nuo tos pačios dienos Lietuvoje prasidėjo 2017-2018 metų vilkų medžioklės sezonas. Aplinkos ministro įsakymu, šį sezoną, kaip ir praėjusį, leista sumedžioti 60 vilkų.

Medžioklė su varovais — kas tai yra, paaiškino Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas: „Medžioklė varant — tai tokia medžioklė, kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas. Medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d. Medžiotojams privalu laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų“.

Tikslas — šernai
Nors visuomenė apie medžioklę, jos naudą bei apskritai apie šį užsiėmimą turi susidariusi nevienareikšmišką nuomonę, tačiau tiek aplinkosaugininkai, tiek medžiotojai pabrėžia šios veiklos reikalingumą. Juk medžioklė — tai medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus jų naudojimas. „Medžiodami pirmiausia mes saugome, taip, medžioklė — tai apsauga, kai medžiodami atsakingai reguliuojame medžiojamų gyvūnų populiaciją. Nustatomi terminai, kada mažiausiai pakenkiama medžiojamų gyvūnų populiacijai. Kita vertus, jei medžiodami nereguliuotume, pavyzdžiui, briedžių ar elnių skaičiaus, būtų daug didesnė šių gyvūnų padaroma žala miškams, ypač jaunuolynams. Dar vienas opus aspektas — invazinės rūšys, kurios, neturėdamos natūralių priešų, išstumia vietines. Skaudus pavyzdys — kanadinė audinė, kuri buvo auginama kailiams, tačiau pabėgusi iš nelaisvės beveik sunaikino europinės audinės populiaciją. Medžioklė nėra betikslis žudymas, tai tikslingas gyvūnų populiacijų valdymo būdas. Be to, medžioklė — tai savotiškas gamtos pažinimo būdas“, — aiškina medžiotojai, tvirtindami, jog jie ir jų bendraminčiai tvirtai laikosi medžioklės tradicijų — svarbiausia pagarba sumedžiotam žvėriui ir humaniškumas.
„Šiais laikais tikimasi, kad medžioklės varant padės reguliuoti šernų gausą. Juos medžioti dabar leidžiama visus metus, tačiau ne visi medžioklės būdai (tykojimas, sėlinimas, laukimas bokšteliuose) būna pakankamai efektyvūs“, — teigia Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Konderauskas.
Vis dėlto medžiojant šernus, kaip pripažįsta patys medžiotojai, tenka būti itin atsargiems. Štai Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Andrius Binza prisiminė, jog ne kartą teko patirti nemalonų susitikimą akis į akį su šernu. Ypač pavojingi patinai. Medžiotojas Stanislovas Karečka pasakojo, jog sužeidus šerną, tenka labai atsargiai eiti link jo. Niekada to nedaroma po vieną. „Medžiotojas turi atsakyti už kiekvieną savo šūvį. Pagrindinė medžiotojo pareiga — padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad šautas žvėris būtų nukautas ir kuo mažiau kankintųsi. Medžiotojas turi žinoti, kaip elgtis prieš šūvį ir po jo, kad būtų sudarytos palankiausios sąlygos sužeisto gyvūno paieškai. Nerūpestingumas, lengvabūdiškumas, nekontroliuojamas smalsumas, netramdoma medžioklės aistra, taip pat menkos medžioklės žinios gali būti žalinga“, — aiškino medžiotojai.

Laikosi taisyklių
Tiek A. Binza, tiek S. Karečka tvirtino, kad medžiotojai yra atsakingi žmonės, griežtai laikosi taisyklių, saugo gerą savo vardą. „Visuomet tikrinami leidimai ir primenamos taisyklės. Medžioklės tvarkaraščiuose numatoma, kada medžioklė prasideda, kada baigiasi, medžiotojų susirinkimo vieta. Prieš medžioklę paskirtas vadovas kviečia visus užsiregistruoti, įsirašyti į medžioklės lapą, turi patikrinti visų medžiotojų bilietus ir leidimus ginklui — ar nepasibaigęs jų galiojimas. Kiekvieną kartą paaiškinama, kokie žvėrys bus medžiojami, kiek bus varymų ir nutariama susirinkimo vieta po medžioklės“, — apie medžiokles su varovais subtilybes pasakojo pašnekovai medžiotojai.
Abu sutartinai tvirtino, kad tuo metu, kai prasideda varyminės medžioklės miškuose, nebėra nei grybautojų, nei uogautojų. Jei kas savo miške vykdo kokius darbus, tai būtinai viskas suderinama. Medžioklė nutraukiama esant nepalankioms oro sąlygoms, kai nėra pakankamo matomumo, kai atsiranda atsitiktinių žmonių ir pan. Medžiotojai tvirtino, kad nėra buvę jokių problemų vykstant varyminei medžioklei: paprastai prieš tokią medžioklę jos vadovas apeina teritoriją, pasižiūri, ar nėra žmonių. Tai leidžia išvengti nesusipratimų.

Kaip elgtis miške?
Nors medžiotojai ir teigia, kad problemų per medžiokles su miškų lankytojais nekyla, vis tik pravartu žinoti, ką daryti, jei staiga pakliūtumėte į patį medžioklės įkarštį. „Miškuose besilankantys asmenys privalo laikytis miško lankymosi taisyklių reikalavimų. Rekomenduojama pastebėjus vykdomą medžioklę varant, kuo skubiau pasišalinti iš miško, dėvėti ryškiaspalvius drabužius, kad asmenys būtų matomi. Miške besilankantys asmenys neprivalo laikytis šių rekomendacijų, nes medžioklės vadovas, pastebėjęs miške pašalinius asmenis, turi nedelsiant nutraukti vykdomą medžioklę“, — pabrėžė M. Kazlauskas.

Svarbiausia — saugumas
A. Konderauskas akcentuoja, kad varyminės medžioklės ne tik pačios azartiškiausios ir daugiausiai medžiotojų suburiančios, bet ir pačios pavojingiausios. „Nors privalu užtikrinti saugią medžioklę, tačiau pasitaiko tokių atvejų, kada nukenčia patys medžiotojai. Pernai Šiaulių regione įvyko trys nelaimės, viena jų net baigėsi medžiotojo mirtimi“, — akcentavo pašnekovas. Todėl prasidėjus varyminėms medžioklėms, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo vykdyti akciją „Medžiok saugiai“. Šia akcija siekiama užtikrinti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų laikymąsi ir sumažinti neteisėtą medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą. Per akciją inspektoriai tikrins, ar teisingai pildomi ir išduodami galiojantys medžioklės lapai, ar medžioklės vadovai užtikrina jiems pavestas pareigas, ar turima licencijų medžiojamiesiems gyvūnams bei ar užtikrinamas tinkamas licencijų naudojimas. Taip pat bus tikrinami visų medžiotojų bilietai, ar yra specialios žymos apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimus, galiojantys leidimai ginklams, tinkama apranga. Jau atliktas ir pirmas patikrinimas — pažeidimų nenustatyta.

Griežtas reglamentavimas
Pasak A. Konderausko, varyminės medžioklės metu neretai medžiotojų grobiu tampa ir raguočiai. Tokiu atveju medžiotojai turi turėti licencijas.
„Šiaulių regione šiemet išduotos 694 licencijos tauriesiems elniams ir 1736 jų patelėms bei jaunikliams sumedžioti. Taip pat Šiaulių regiono medžiotojai gali nušauti 178 briedžius ir 297 jų pateles bei jauniklius, 29 danielius ir 54 jų pateles bei jauniklius. Be to, galima sumedžioti 4286 stirnas ir jų jauniklius (stirninų medžioklė jau baigėsi)“, — suskaičiavo A. Konderauskas.
Spalio 15 d. prasidėjo ir vilkų medžiojimas. Šiemet leista sumedžioti tiek pat, kiek ir pernai, — 60 pilkių. Praėjusį sezoną Šiaulių regione buvo sumedžiota 11 vilkų. Po vieną vilką nušauta Šiaulių bei Plungės rajonuose, du vilkai Radviliškio rajone, trys — Mažeikių rajone. Daugiausiai vilkų — keturi — sumedžioti Kelmės rajone. Telšių rajono medžiotojai tikisi, kad šiemet ir jiems pavyks pergudrauti vilką.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.