Regioninėje Telšių ligoninėje — inovatyvus insulto gydymo metodas

Darnus Neurologijos skyriaus personalas deda visas pastangas, kad pacientai nuo pirmos minutės čia jaustųsi geriau.

Insultas — ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas — labai aktuali šių dienų problema, nes, nepaisant įvairių prevencinių bei visuomenės švietimo programų, mūsų šalyje sergamumas juo nemažėja. Tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių ligų. Diagnozė insultas skamba grėsmingai, tačiau laiku suteikta pagalba ir pradėtas tinkamas gydymas gali padėti išvengti neįgalumo ar net mirtimi pasibaigiančios baigties. Regioninėje Telšių ligoninėje neurologai nuo lapkričio mėnesio iš Ligonių kasų gauna finansavimą šiuolaikiškiausiam insulto gydymo metodui — trombolizei.

Lina Dijokienė

Pažangi metodika
„Pagal visus Europos Sąjungos rodiklius, mūsų ligoninėje stengiamės neatsilikti ir gydydami sunkiausius, sudėtingiausius susirgimus. Susirgus žmogui išeminiu insultu, jei jis į medikus kreipiasi per tris ar keturias valandas nuo susirgimo pradžios, turime galimybę taikyti trombolizę. Ši procedūra atliekama Reanimacijos skyriuje“,— pokalbį apie Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyrių, personalą, čia besigydančių pacientų džiaugsmus ir rūpesčius, pradeda Neurologijos skyriaus vedėja Irena Skernevičiūtė. Pasak patyrusios specialistės, kartais žmonės klaidingai mano, jog, pajutus insulto simptomus, nieko jau nebegalima padaryti. Insultą įmanoma išgydyti laiku pradėjus gydyti. Per pirmąsias 3–4,5 valandas nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo pradžios galima taikyti specializuotą išeminio insulto gydymo būdą — trombolizę. Tai trombo (kraujo krešulio), užkimšusio galvos smegenų kraujagyslę, ištirpinimas vaistais, kraujotakos atnaujinimas. Šis būdas padeda apsaugoti smegenis nuo pažeidimo ir pagerina ligos baigtį. Trombolizė atliekama tose gydymo įstaigose, kur užtikrinamas ligonio gyvybinių funkcijų ir neurologinės būklės stebėjimas 24 valandas po trombolizės atlikimo ir kur yra galimybė atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją bet kuriuo paros metu. Taip gydyti galima tik kruopščiai atrinktus pacientus, kai nėra kontraindikacijų trombolizei atlikti. Todėl Neurologijos skyriaus vedėja bei kartu su ja į pokalbį įsijungusios šio skyriaus gydytojos neurologės Virginija Vitkauskienė ir Kristina Kazakevičienė pabrėžė, kad taikyti ar ne trombolizę gali nuspręsti tik specialistai. Sprendimui priimti būtina surinkti daug informacijos apie pacientą, jo gyvenimo būdą, ligas, vartojamus vaistus, be to, kaip jau minėta, labai svarbu anksti kreiptis į gydytojus, vos pajutus insulto požymius. Praėjus daugiau laiko, kaip teigė gydytojos, šis gydymo metodas tampa neveiksmingas ir net žalingas pacientui.
Be to, žinotina, kad nors trombolizės efektyvumas yra moksliškai ir praktiškai pagrįstas (jei trombolizė atlikta laiku, daugumos pacientų būklė labai pagerėja jau per pirmą parą, vėliau būna minimali negalia ar ligonis visiškai pasveiksta), svarbu tai, kad atliekant trombolizę padidėja kraujavimo rizika, o tai pavojingiausia trombolizės komplikacija, kuri pablogina insulto baigtį ir gali baigtis mirtimi.

Svarbus visuomenės švietimas
Insultas (ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas) žmogų gali ištikti dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar visiško užsikimšimo. Pašnekovės pabrėžė, kad labai svarbu, jog gyventojai, visa visuomenė įsisąmonintų pirmuosius insulto požymius. Dažniausiai pasitaikantys įspėjamieji simptomai yra staigus, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, koordinacijos ar sąmonės sutrikimas, staigus veido, rankų ar kojų nusilpimas, nutirpimas ar visiškas galūnių nevaldymas, negalėjimas kalbėti, nerišli kalba ar kitų žmonių kalbos nesupratimas, regėjimo sutrikimas. Labai svarbu tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems, aplinkos žmonėms žinoti, kad pajutus bet kokius insulto simptomus, būtina skubi medicinos pagalba.
„Šiuo atveju yra svarbi kiekviena minutė, negalima laukti galvojant, kad minėti simptomai praeis. Kuo ilgiau nebus pradėtas tinkamas gydymas, tuo bus didesnė žala smegenims. Deja, mūsų praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai artimieji atveža ligonį, net nežinia kada išgriuvusį. Būna, kad nežino, kokius vaistus vartoja. Pasitaiko, kad netgi nepasivargina žmogaus palydėti“,— apie problemas prasitarė skyriaus vedėja.

Sutelktas komandinis darbas
Šiandien Regioninės Telšių ligoninės Neurologijos skyriuje funkcionuoja 16 lovų. Pacientais rūpinasi 20 žmonių kolektyvas: trys gydytojos, dvylika slaugytojų, vyresnioji slaugytoja, viena padėjėja, dvi valytojos bei viena darbuotoja, atsakinga už ūkio reikalus.
Darbas vyksta pamainomis. „Mes visą parą užtikriname pacientams pagalbą. Be to, skyriuje atliekame dienos stacionaro paslaugas. Ateina pacientai, gauna jiems paskirtas procedūras ir grįžta į namus. Tai labai patogu žmonėms, nereikia atsiskirti nuo šeimos, namų ūkio“,— teigė I.Skernevičiūtė. Kokį gydymo būdą parinkti, žinoma, sprendžia gydytojos — jos geriausiai žino, kas konkrečiam ligoniui pagal jo sveikatos būklę tinka.
Kas mėnesį Neurologijos skyriuje išgydoma po 52-53 pacientus — skaičiuoja pašnekovės gydytojos neurologės. Sunkiausi atvejai — tai kas mėnesį pasitaikantys po dešimt-dvylika insultu susirgusių žmonių. Ne tik šiems pacientams reikia ypatingos medikų priežiūros. Neurologijos skyriaus gydytojos nuolat bendradarbiauja su kitų skyrių specialistais.
„Ligoninėje mes dirbame komandinį darbą, bendraujame su kitų skyrių medikais, labai dažnai einame konsultuoti ligonių, besiskundžiančių neurologiniais susirgimais, ir į kitus skyrius. Dažnai tenka užsukti ir į Reanimacijos skyrių.
Bendradarbiaujame su Radiologijos skyriaus specialistais. Šiame skyriuje yra kompiuterinis tomografas bei branduolinio magnetinio rezonanso tomografas, ultragarsinis kaklo kraujagyslių ištyrimas. Tai mums labai svarbu pacientų būklės diagnostikai, gydymo metodams parinkti“,— pasakojo medikės. Neurologijos skyriaus pacientai — tai ne tik insultą patyrusieji. Čia guldomi ir kitus ūmius neurologinius susirgimus kenčiantys ligoniai.
„Skyriuje gydomi galvos smegenų kraujagyslių susirgimai, potrauminiai galvos skausmai, epilepsijos, stuburo ir periferinės nervų sistemos ligos, parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir pan.“,— vardino neurologės.

Pasigenda supratimo
Kasdienį įtemptą neurologių darbą kartais apkartina pacientų ar jų namiškių nesupratingumas. Padaugėjo tokių atvejų, kai, užuot atvykę į konsultacinę polikliniką pas neurologą konsultacijai, ligoniai, gavę šeimos gydytojo siuntimą, eina į ligoninės Priėmimo skyrių ir reikalauja nedelsiant būti apžiūrėti neurologo. Tuomet medikės turi palikti poliklinikoje laukiančiuosius ir skubėti į Priėmimo skyrių. Žinoma, būna neatidėliotinų iškvietimų, tačiau pasitaiko, kad pacientai piktnaudžiauja, nepagalvoja, jog kitam žmogui tuo pačiu metu gali labiau reikėti neurologo pagalbos.
„Visko pasitaiko: ir pakeltą balsą girdime, ir priekaištus, kodėl ilgiau užtrukome. Kitas nė nesiklauso: jam susuko radikulitas ir visai nesvarbu, jog kažkas Reanimacijos skyriuje nuo insulto mirtimi vaduojasi… Kiekvienam jo liga svarbiausia“,— apie kasdienybės druską mediko profesijoje prasitarė gydytojos.

Patyrusios slaugytojos
Nors gydytojų darbas sunkus ir įtemptas, Neurologijos skyriaus vedėja pabrėžia: „Didžiausią, juodžiausią darbą atlieka mūsų slaugytojos ir padėjėja. Džiaugiuosi, kad galiu pasakyti: dirbame komandoje ir esame vienos kitoms labai reikalingos“. Skyriaus vyrenioji slaugytoja Daiva Paškauskienė paantrino I.Skernevičiūtei, jog tikrai slaugytojų darbas ir sunkus, ir be galo atsakingas. „Pacientai atvyksta į skyrių su savo problemomis, slaugytojos kiekvienam iš jų turi sudaryti individualų slaugos planą, patarti, nuraminti, konsultuoti tiek ligonį, tiek jo artimuosius. Slaugytojos budi visą parą, jos yra arčiausiai paciento“,— akcentavo skyriaus vyresnioji slaugytoja.
Pasak D.Paškauskienės, skyriuje dirba labai patyrusios slaugytojos, čia beveik nėra darbuotojų kaitos, kai kurios specialistės, pavyzdžiui, Danutė Gricienė ar Vladislava Arlauskienė, dirba nuo pat skyriaus įkūrimo 1979 m. „Mums lengva dirbti kartu, nes viena kitą suprantame iš pusės žodžio ar net žvilgsnio. Stengiamės, kad ligonis pas mus jaustųsi saugus nuo pat pirmo žingsnio į mūsų skyrių. Žinoma, visko pasitaiko: tačiau su visais, net labiausiai sutrikusiais, pykčio apimtais pacientais ar jų artimaisiais, susitariame. Tereikia nuoširdžiai to norėti ir siekti“,— akcentavo D.Paškauskienė.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.