Imtis šilumos taupymo gali kiekvienas

Kokios priemonės leidžia sumažinti šilumos energijos vartojimą daugiabučiuose namuose, o tuo pačiu — ir išlaidas šildymui? Šis klausimas gyventojams tampa svarbus kiekvienais metais, kai prasideda šaltasis sezonas.

„Litesko“ padalinio „Telšių šiluma“ vadovas Vygintas Mikaila įsitikinęs, kad šilumai taupyti daugiabučiuose namuose nebūtinos didžiulės investicijos, mažinti suvartojimą butuose įmanoma ir paprastomis priemonėmis.

Šilumos tinklai — efektyvūs
„Litesko“ skaičiavimu, per šilumos ūkio nuomos metus bendrovė nuostolius Telšių miesto šilumos trasose sumažino iki 13,6 procentų. Lietuvoje šio rodiklio vidurkis — 15,5 procento. Pagal šilumos tinklų efektyvumą Telšiai beveik pasivijo Skandinavijos valstybes, kurių tinkluose prarandama 8-12 procentų šilumos.
Pastebimai gerėjo ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui, tinklų papildymas termofikaciniu vandeniu sumažintas nuo 29 iki 0,9 tūkst. kubinių metrų per metus.
„Litesko“ investavo ir į šilumos gamybą iš biokuro, kuris yra žymiai pigesnis už gamtines dujas. Šiuo metu bendrovė iš vietinio kuro pagamina net 79 procentus tiekiamos šilumos.
„Drąsiai sakau, kad Telšiai šiandien turi modernų šilumos ūkį. Tiek mūsų šalies, tiek užsienio energetikai sutaria, kad Lietuvoje šilumos tinklai yra tarp efektyviausių Europoje. Dabar didžiausias šilumos švaistymas vyksta ne tinkluose, o senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis miestiečių. Taigi problemą reikia spręsti namuose. Tai nėra tik Telšių bėda, tokia pati situacija daugelyje Lietuvos miestų“,— pastebi V.Mikaila.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos suvartojimas senos statybos namuose yra net iki devynių kartų didesnis nei naujuose daugiabučiuose. „Akivaizdu, kad erdvės šilumai taupyti būtent senuose daugiabučiuose tikrai yra“,— įsitikinęs V.Mikaila.

Namų viduje — administratoriai
„Litesko“, kaip ir kitos šilumos tiekimo įmonės, yra atsakingos už šilumos energijos tiekimą iki pastatų įvadų, o namų vidaus sistemomis rūpinasi daugiabučius administruojančios įmonės. „Tiesa, turime ilgametės darbo patirties ir daugiabučių viduje, todėl gerai žinome pagrindines bėdas“,— sako V.Mikaila.
Anot jo, gera žinia yra ta, kad, siekiant efektyviau vartoti šilumą, nebūtina renovuoti visą daugiabutį. „Tenka dalyvauti energetikos konferencijose, kuriuose nuolat kartojamos panašios mintys. Ir Lietuvos, ir užsienio energetikai pripažįsta, kad sutvarkius namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, galima sutaupyti iki 20 procentų išlaidų šildymui“,— teigia V.Mikaila.
Skaičiuojama, kad tokių rezultatų galima pasiekti baigus automatizuoti šilumos punktus ir subalansavus visas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus individualią apskaitą ir reguliavimą.
„Sulaukiame gyventojų, besidominčių šiais darbais, tačiau tai — nebe šilumos tiekėjų daržas. Gyventojai, norintys taupyti, turėtų kreiptis į jų namą administruojančią bendrovę“,— siūlo V.Mikaila. Administratorių funkcija — analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.
Namų administratoriai turi galimybes atlikti šilumos suvartojimo auditą namuose, atlikti termovizines apžiūras, kurių metu aiškinamasi, pro kurias namo vietas prarandama daugiausia šilumos. „Programėlių, leidžiančių nustatyti, kur patiriami didžiausi šilumos nuostoliai, šiandien jau būna ir kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose“,— sako V.Mikaila.

Taupymo priemonės butuose
Gyventojai, nusprendę švaistyti mažiau šilumos, pasiekti rezultatų gali ir savo jėgomis, įgyvendinę paprasčiausias taupymo priemones butuose.
„Tarp pagrindinių taupymo priemonių, kurias butuose jau yra įgyvendinę didelė dalis gyventojų — pakeisti senus langus šiuolaikiniais, įstiklinti balkonus“,— vardija V.Mikaila. Anot jo, ruošiantis žiemai, būtina patikrinti ir tvarkyti langų ir durų rėmus, stengtis sumažinti tarpus tarp varčios ir staktos.
Šildymo sezono pradžioje reikia kruopščiai patikrinti, ar radiatoriuose neliko oro. Jį būtina išleisti per tam skirtus ventilius, mat dėl šildymo sistemoje esančio nors ir nedidelio oro kiekio ne visi radiatoriai šils vienodai.
Šildymo radiatorius dengiančios užuolaidos, sofa, stalas ar kitas baldas gali trukdyti efektyviau vartoti šilumą. Tuomet mažiau šilto oro patenka į kambario gilumą, o šilumos nuostoliai per langus padidėja iki 40 procentų. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turėtų būti ne iki grindų, o iki palangės.
Didelę knygų lentyną arba spintą rekomenduojama statyti prie išorinės sienos — taip mažinami šilumos nuostoliai per šį sienos plotą.
Už radiatoriaus esantį sienos plotą papildomai uždengus folija ar specialios izoliacinės medžiagos lakštu, nukreipiančiu šilumą į kambarį, kambaryje taps šilčiau.
„Pagrindinis mano patarimas — nelaukti, kol kažkas kitas imsis iniciatyvos, o šilumos taupymu visų pirma susirūpinti pačiam. Taupyti galime kiekvienas“,— ragina V.Mikaila. („Litesko“ inf.)

1 komentaras

  1. Užmiršo paminėti, kad Telšiuose yra viena didžiausia kaina už pagamintą šilumą Lietuvoje. Jei ji sumažėtų iki Šiaulių lygio gyventojai sutaupytų apie 20%. O tai jai Litesko nepadarys. Tai mūsų išrinkti atstovai turėtų padaryti. Bet ar jie sugebėtų taip susitvarkyti kaip šiauliečiai?

Daugiau nekomentuojama.