Konservatorius siūlo „nurašyti“ Telšius

Seime konservatoriai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys įregistravo Regionų plėtros įstatymo projektą. Juo būtų nustatyta Vyriausybės prievolė kartu su savivaldybėmis rūpintis spartesne regionų centrų plėtra. Į regionų centrų sąrašą pasiūlyta įtraukti Telšius bei Mažeikius. Tačiau kitas konservatorius Jurgis Razma pasiūlė vietoje Telšių įrašyti Plungę.

Alvydas Ivoncius

Telšiai neva atsilieka nuo Plungės
Pagal A.Kubiliaus ir D.Kreivio parengtą įstatymo projektą, regionų centrais turėtų tapti Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Telšiai, Tauragė, Utena, Mažeikiai ir Ukmergė.
Konservatorius J.Razma, dar Seimui nė nepradėjus svarstyti šio įstatymo, įregistravo pataisą vietoje Telšių įrašyti Plungę, o vietoje Ukmergės — Kėdainius. J.Razmos teigimu, Kėdainiai gerokai lenkia Ukmergę, o Telšiai atsilieka nuo Plungės. Nors, J.Razmos manymu, Telšiai, kaip apskrities centras, praeityje gavo daugiau investicijų, be to, 2007-2014 metais buvo skirta didelė Europos Sąjungos parama, vis viena atsiliko nuo Plungės pagal pramonės gamybą. J.Razmos pateiktais duomenimis, pernai Telšiuose pagamintos pramonės produkcijos parduota už 189 mln. eurų, o Plungėje — už 251 mln. eurų. J.Razmos minėta išskirtinė Europos Sąjungos parama — 45 mln. litų, skirtų Telšiams, kaip regiono centrui, daugiau nei prieš dešimt metų.

Praeityje rajono politikai nusprendė šiais pinigais pagražinti Masčio ežero pakrantes, pastatyti naują stadioną bei kiek sutvarkyti miesto centrą. Be trumpalaikio efekto, ekonominės naudos daugiau nebūta: Masčio ežero pakrantėse nesuvešėjo verslas.J.Razmos teigimu, dar nepalankesnis vaizdas susiklosto lyginant vienam gyventojui tenkančią pramonės produkciją. Plungės rajone vienam gyventojui pramonės produkcijos tenka dvigubai daugiau nei Telšiuose. Čia konservatorius kukliai nutyli, kad Plungės rajone, nuo jo atskyrus Rietavo savivaldybę, gyvena kur kas mažiau žmonių, o miestai, kuriuose sukoncentruota pramonė, panašaus dydžio. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pabaigoje Telšių rajone gyveno 43 tūkst. 59 žmonės, o Plungės — 34 tūkst. 737. Rietavo savivaldybėje gyveno 7 tūkst. 727 žmonės. Sudėjus Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojus, konservatorių vieno iš „patriarchų“ skaičiavimai atrodo geriausiu atveju naivoki.
2016 metais (praėjusių metų duomenys dar nepaskelbti) Plungės rajone vienam gyventojui materialinių investicijų teko 901, o Telšių — 987 eurai. Vėlgi čia reikia atsižvelgti į demografinius gyventojų skaičiaus skirtumus ir į tai, kad pramonė bei verslas labiausiai sukoncentruoti miestuose. Tačiau tiesioginių užsienio investicijų Telšių rajone vienam gyventojui teko gerokai mažiau nei Plungės. Telšių rajone — tik 160, o Plungės — 554 eurai. Ir čia verslo koncentracija miestuose bei demografiniais skirtumais tokios disproporcijos nepaaiškinsi mūsų rajono naudai.
Emigracijos rodikliai Plungės ir Telšių rajonuose buvo bemaž panašūs, kaip ir imigracijos.

Telšiai netapo Žemaitijos lyderiu
Deja, Telšiai nėra Žemaitijos ekonominis lyderis. Investicijomis stipriai atsiliekame nuo Mažeikių, kadangi ten veikia naftos perdirbimo įmonė. Kita vertus, gamybos įmonių Telšiai turi tikriausiai mažiau nei Plungė.
Telšiai, nors tuo ir mėgstame girtis, niekada nebuvo Žemaitijos sostinė. Žemaitijos kunigaikštystės sostine galime pavadinti Kėdainius, Kražius, o labiausiai — Raseinius. Tik XVIII amžiuje Žemaitijos kunigaikštystė buvo padalinta į tris pavietus — teismines reparticijas su bajorų savivalda. Telšiai tapo vakarinės Žemaitijos pavieto centru, o miestelis iki XVIII amžiaus niekuo ypatingu nesiskyrė nuo kitų Žemaitijos kiek didesnių miestelių. Telšiai vakarų Žemaitijoje paveldėjo administracinio centro statusą, kurio neliko po 1918 metų sukūrus smulkesnes apskritis, o pokarį jas panaikinus.
Deja, dabar vėl stebime miesto nuosmukį. Ir čia vien kariljonai ar kiti panašūs dalykai Telšiams nesuteiks pakankamo stimulo tapti Žemaitijos ekonominiu, kultūros ir švietimo lyderiu. Regioninių administracinių įstaigų koncentracija mieste, žinoma, svarbu, tačiau pernelyg menkas akstinas spartesnei Telšių plėtrai.
Pagal A.Kubiliaus ir D.Kreivio įregistruotą Regionų ekonominės plėtros įstatymą, regionų centruose turėtų būti koncentruojami administraciniai, finansiniai, infrastruktūriniai, švietimo, profesinio parengimo ir kiti ištekliai, kad į šiuos miestus būtų intensyviau pritraukiamos investicijos.