Nemokamos prevencinės programos — puiki galimybė profilaktiškai pasitikrinti sveikatą

Šeimos gydytojas Albertas Kojelė mano, kad žemaičiai turėtų kur kas drąsiau ir aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose, pagal kurias gali nemokamai išsitirti, ar nėra rizikos susirgti vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis ir taip laiku užbėgti joms už akių.
Prevencinė sveikatos patikra — ne tik suteikia užtikrintumo sveikiems, bet ir leidžia nustatyti ligas ankstyvose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir komplikacijų, ankstyvų mirčių, taip pat sumažinti gydymui skirtas išlaidas.
Pasak A.Kojelės, krūties vėžys — dažniausiai diagnozuojama moterims onkologinė liga. Lietuvoje kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa vykdoma nuo 2005 metų. Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus.
Gimdos kaklelio vėžys — antroji dažniausiai diagnozuojama vėžio forma pasaulyje tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir trečioji pagal paplitimą moterų mirties nuo vėžio priežastis po krūties ir plaučių vėžio. 80 proc. visų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio užregistruojama besivystančiose šalyse. Ten ši liga išlieka pagrindinė mirštamumo nuo vėžio priežastis.
A.Kojelė mano, kad svarbu tai, jog programa suteikia galimybę kiekvienai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustai 25–60 metų moteriai vieną kartą per 3 metus atlikti PAP testą, nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčiai bus nustatyti, gydyti.
Atrankinių moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.
Šeimos gydytojas ypač atkreipia vyrų dėmesį, jog prostatos vėžys (priešinės liaukos) šiuo metu yra dažniausia jų onkologinė liga. Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą, kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.
A.Kojelė perspėja, jog labai klastingas — storosios žarnos vėžys, nes pacientai ilgai nejaučia jokių ligos požymių. Tačiau, jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Apgailestaujama, jog dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas — pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinamumą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenų nuo 50 iki 75 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus, atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leidžia efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti.
Šeimos gydytojas užsiminė, jog Lietuva priskiriama prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Situacija blogesnė negu daugumoje ES valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta daugiau žmonių nei nuo visų vėžio formų. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa vykdoma nuo 2006 metų. Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.
Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad, įgyvendinant minėtas prevencines patikros programas, Europos Sąjungos specialistų rekomenduojamose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų.
A.Kojelė primena, jog rūpintis savo sveikata — kiekvieno iš mūsų atsakomybė. Jei esate tokio amžiaus, kai galite dalyvauti vėžio ir kitose prevencijos programose, pasinaudokite valstybės suteikiamomis nemokamomis galimybėmis pasitikrinti savo sveikatą.