Lietuvos atkūrimo 100-mečiui — nuoširdus medikų žodis ir patriotinės dainos

Iš kairės: Ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Beruta Zavackienė, Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Stefa Naujokienė, ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė, Seimo narys Valentinas Bukauskas, ligoninės direktorė Alma Vitkienė, prelatas Juozas Šiurys ir ligoninės vyr. finansininkė Rosita Fabijonavičiutė.

Regioninės Telšių ligoninės salė buvo pilnutėlė. Scenoje — istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu. Netrukus pasigirdo ir Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ (režisierė Laimutė Pocevičienė) raiškus jaunųjų aktorių žodis. Taip prasidėjo medikų šventinis renginys, skirtas Vasario 16-ajai — atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti.

Algirdas Dačkevičius

Mini spektakliu „Veidas atsuktas į saulę“, remiantis Marijos Pečkauskaitės–Šatrijos Raganos kūryba, apžvelgtos itin jautrios visuomenės gyvenimo problemos, akcentuota, kad vartotojišką visuomenę užkariavo materialinės vertybės, sparčiai lenkiančios dvasines.
Labai prasmingai nuskambėjo retorinis klausimas, ar sugebame taip, kaip Šatrijos Ragana, atkreipti savo veidą į Saulę ir būti jautrūs bei dėmesingi vienas kitam?
Šventės proga dėmesingumo vienas kitam ir nuoširdžių žodžių tikrai netrūko. Seimo narys, padovanojęs ligoninės direktorei Almai Vitkienei Lietuvos Respublikos vėliavą, padėkos raštą ir sveikinimo atvirutę bendruomenei, tarė: „Su pasididžiavimu priėmę savo senelių, prosenelių ir tėvų perduotą valstybingumo idėją, tradicijas, vėliavą ir Vytį, juos perduokite vaikams, anūkams bei proanūkiams, kad šalies nepriklausomybė ir teisingai įminti takai būtų saugomi dar ne vieną šimtą metų“.
Prelatas Juozas Šiurys, pasveikinęs medikus su švente, pasidžiaugė, jog turime galimybę šiandien būti laisvi. „Dar niekad Lietuva nebuvo tokia laiminga, kaip šiuo metu. Reikia džiūgaujant priimti tokią Dievo dovaną. Už tai turime būti dėkingi tiems 20 vyrų, kurie atvedė Lietuvą į nepriklausomybę. O juk jie nebuvo vieningų pažiūrų, bet, reikalui iškilus, vardan šalies valstybingumo įtvirtinimo, visi pasirašė Nepriklausomybės aktą“,— emocingai kalbėjo dvasininkas, pabrėžęs, jog vienybė ir susitelkimas — didžiulė jėga.
Meras Petras Kuizinas, nepamiršdamas medikų indėlio į šalies valstybingumą ir klestėjimą, labai pasidžiaugė Telšių įmonių ir organizacijų iniciatyva kūrybingai ir išradingai švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Ypač jį sujaudino į kabinetą užsukę mažieji telšiškiai ir įteikę Lietuvos vėliavos spalvomis papuoštus savo darbelius.
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas palinkėjo visiems, kad įsisiūbavusi patriotizmo banga ilgai nenuslūgtų, o žmonių pakylėjimo dvasia kuo prasmingiau jaustųsi jų darbuose.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narė, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Stefa Naujokienė, pasidžiaugusi tais, kurie šiandien mūsų šalyje tęsia prosenelių, senelių ir tėvų pradėtą darbą, palinkėjo, ypač jaunimui, tikėti Lietuva ir jos nekeisti į kitas šalis.
Ligoninės direktorės Almos Vitkienės patriotinė dvasia tiesiog užkuoduota jos genuose. Jos senelis Petras Bielskis buvo Lietuvos savanoris, o tėvelis — politinis kalinys, aukojęsis vardan laisvos Lietuvos. Laisvos ir nepriklausomos Lietuvos idėja visuomet buvo gyva ir A.Vitkienės šeimoje. Pasveikinusi savo bendruomenę su svarbia mūsų šaliai švente, direktorė Lietuvos kelią į laisvę palygino su jai miela Virvytės upe, kuri pavasarį, išlaužusi ledus, teka galinga srove, nešdama visa tai, kas pasitaiko jos kelyje. Ligoninės vadovė, pasidžiaugusi to meto ryžtingų 20 Nepriklausomybės akto signatarų drąsa, palinkėjo semtis iš jų stiprybės ir šiandienos gyvenime bei darbuose.
Reanimacijos skyriaus vedėjas Vytautas Girčys — Sibiro tremtinių atžala, amžino įšalo žemėje baigęs medicinos mokslus ir įgijęs chirurgo profesiją — pakvietė branginti laisvę bei padainavo dvejetą — savo brolio bei Vytauto Babravičiaus — sukurtų dainų.
Ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė glaustai prisiminė savo tėvelį, kuris pokariu Ukmergėje iškėlė trispalvę ir buvo nuteistas kaip politinis kalinys. Medikė pasidžiaugė, kad šiandien esame laisvi, o trispalvės vėliavos plevėsuoja visur. J.Seiliuvienė iš pradžių padainavo dainų su bardu Romualdu Miškiniu, o po to viena įspūdingai atliko Justės Arlauskaitės-Jazzu dainą „Rudens naktis sustojo“, kuri buvo sutikta audringomis ovacijomis.
Salėje jaukus šurmulys nuvilnijo teikiant daugybę padėkos raštų. Jais apdovanoti buvę ir esami darbuotojai, prisidėję prie įstaigos, kuri nuo 1939 metų iki šiol išlaikė regioninės ligoninės statusą, klestėjimo. Vadinasi, kitąmet švęsime Regioninės Telšių ligoninės 70-metį! Ligoninės direktorė A.Vitkienė, jos pavaduotoja medicinai J.Seiliuvienė, direktorės pavaduotoja slaugai Beruta Zavackienė rankas spaudė gydytojams, slaugytojoms, ūkio dalies darbuotojams, stacionarinių skyrių vedėjams ir vyriausiosioms slaugytojoms bei administracijos darbuotojams.