Tokia nuostata gyvena upyniškių ūkininkų Skiočių šeimyna — tėvai ir sūnūs. Upynos krašte jų darbai ir pomėgiai gražiai persipina, vieni kitus turiningai papildydami.
Algirdas Dačkevičius
Šeimos galva Alvydas Skiotys nuo mažens linkęs prie sporto. Ir toliau jo neužleidžia — Alvydas ne tik remia Upynos vyrų krepšinio komandą, bet ir kruopščiai veda statistinius duomenis.
Džiugu, kad pernai Upynos vyrų krepšinio komanda neturėjo sau lygių Telšių rajone ir pirmąkart miestelio istorijoje pelnė pirmąją vietą. Šioje komandoje žaidžia ir Skiočių jaunėlis Žygimantas. Vaikinas yra baigęs Lietuvos sporto universitetą, kur įgijo krepšinio trenerio specialybę. Žygimantas ne tik pats sportuoja, bet ir telšiškiams pagelbsti — žaidžiant „Telšių“ krepšininkams, jis sporto arenoje komentuoja varžybas. Jo vyresnysis brolis Daivaras pamėgo automobilių sportą — slalomą, kur jau apie dešimtmetį vyksta į įvairias Lietuvoje organizuojamas varžybas ir pelno aukščiausių bei prizinių vietų. Ir žiemą pertraukų nebūna. Ypač įdomios automobilių slalomo varžybos ant ledo.
Daivaras yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur studijavo transporto inžineriją. Jis jau sukūręs šeimą, o jo išrinktoji telšiškė Ernesta darbuojasi Žemaitijos sostinėje Visuomenės sveikatos biure. Jau ir savo atžalą augina.
Broliai, įgiję aukštuosius mokslus, toliau nuo gimtinės nenuklydo. Nutarė grįžti pas tėvus ir ūkininkauti. Tuo labiau, kad tėvonijoje geri ūkininkavimo pamatai buvo padėti. Čia — tėvelio nuopelnas. Alvydas pasakojo, kad Upynos krašte nuo seno Skiočiai gyveno — ir seneliai, ir tėvai. Žemdirbio dvasia visuomet buvo šioje giminėje gaji — Alvydo tėvas yra dirbęs ūkio brigadininku. Tokiu keliu patraukė ir sūnus: dirbo ne tik brigadininku, bet ir agronomu, tuo pačiu siekė mokslo — neakivaizdžiai baigė tuometę Žemės ūkio akademiją.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, visur byrėjo kolūkiai, tuo pačiu ir Upynoje. Darbštus ir sumanus specialistas tapo laikinuoju administratoriumi, o vėliau įkūrė bendrovę, kuri gyvavo gal trejetą metų. Mat žmonės, įpratę prie senosios kolūkinės tvarkos, pasikeitus aplinkybėms, pasimetė, kiti pradėjo mąstyti apie savarankišką gyvenimą.
Dalia ir Alvydas Skiočiai, prieš padvelkiant mūsų šalyje naujiems vėjams, aukso žiedus buvo sumainę palyginti neseniai — 1985-aisiais. Tačiau jauna ikimokyklinukus auklėjanti pedagogė pritarė vyro sprendimui sukti į savarankiško ūkininkavimo verslą. „Iš žmonių už pajus nusipirkome buvusią kolūkio fermą ir ten pradėjome savo karvučių bandą plėsti. Žinoma, kurdami pieno ūkį, iš pradžių drauge su žmona daug vargo patyrėme, bet tikslo siekimas ir entuziazmas nugalėjo“,— į prisiminimus nuklydo Alvydas.
Be abejonės, savotiškai baugino siūlymas dalyvauti europinėse paramos programose, kadangi ir savo lėšų reikėjo prisidėti, imant iš bankų paskolas. Nelankstus tuomečių bankų darbas savotiškai paskatino Alvydą prisidėti prie Vytauto Barsteigos kuriamos kredito unijos „Germanto lobis“. Tokiu savo sprendimu ūkininkas ir šiandien nesigaili.
Sumaniai darbuodamiesi, Skiočiai 1992 metais įžengė į naujai pasistatytą savo namą. Atkaklus darbas ir išmintingi sprendimai, naudojantis europine parama, davė pirmuosius darbo vaisius, kurie ypatingai buvo įvertinti už puikius 2004-ųjų metų rezultatus. Tuomet ūkis konkurse „Metų ūkis 2004“ laimėjo pirmąją vietą. Šeimininkas pasidžiaugė to meto dovanomis. Padėkos raštus teikė ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir Telšių rajono savivaldybės vadovai, rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas. Įspūdingiausia dovana — tuomečio Ministro Pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko padėkos raštas „Už pažangų ūkininkavimą ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje“ bei vardinis šveicariškas laikrodis. Alvydas saugo ir jam dovanotą A.M.Brazausko knygą su politiko autografu. Ji rado pagarbią vietą tarp kitų upyniškiui mielų knygų apie sportą, ypač „Žalgirio“ krepšininkus.
Ydomu tai, jog praėjus 10 metų — už 2014-ųjų rezultatus Dalios ir Alvydo Skiočių ūkis vėl tapo konkurso „Metų ūkis 2014“ nugalėtoju. Ir vėl šį laimėjimą lydėjo Žemės ūkio ministerijos, rajono bei Ūkininkų sąjungos vadovų pagerbimo raštai bei prizai. Toks pasiekimas kuo puikiausiai įrodo, jog šeimininkai nepaliauja žygiuoti į priekį.
Ūkis visuomet atviras naujovėms ir dalykiškam bendradarbiavimui. Puikiai surengta „Lauko diena“, kur naudingos patirties galėjo pasisemti ir kiti ūkininkai. Tai liudija UAB „DOJUS agro“ padėka, pasirašyta šios bendrovės generalinio direktoriaus Andriaus Kavaliausko. O Telšių rajono meras Petras Kuizinas padėkojo Skiočių ūkiui ne tik už pagalbą ruošiantis respublikinėms artojų varžyboms, bet ir už dalyvavimą jose. Pasak šeimininko, Telšių rajonas jau nemažai metų tokiose varžybose nedalyvavo, o Skiočių ūkis tą tradiciją atgaivino, į šalies artojų varžybas pasiųsdamas savo artoją Rolandą Usnį. Jam ten sekėsi gana gerai — pelnė ketvirtąją vietą.
Sūnūs Daivaras ir Žygimantas — jaunieji ūkininkai, pasukę į grūdininkystę, užsiminė, jog be naujovių ir dalykiškos patirties taikymo šiais laikais neįmanoma sėkmingai ūkininkauti, todėl jie noriai vyksta į įvairiausius seminarus. Malonu ir šiaip su javų augintojais pasižmonėti. Kartais ir netikėtų, bet įsimintinų iniciatyvų gimsta. Žygimantas papasakojo, kad viename renginyje „Grūdo kelias“ savo malūnsparniu buvo atskridęs „Kauno grūdų“ vadovas Tautvydas Barštys. Jauniesiems žemaičiams broliams iš Upynos kilo sumanymas paprašyti, kad tuo malūnsparniu paskraidintų. Jie buvo maloniai išklausyti, bet pažadėta pas verslo partnerius žemaičius atskristi į Upyną. Na, ir ką, vienąkart, visų nuostabai, T.Barščio malūnsparnis nusileido Skiočių ūkio valdose. „Ne tik smagiai paskraidino pažemiais, kad kviečių laukas kaip ežeras skyrėsi ir vilnyjo, bet ir dovanų atvežė“,— šypsodamasis pasakojo Alvydas.
Ūkis jau daugiau kaip 25-erius metus gražiai bendradarbiauja su „Žemaitijos pienu“. Bendrovei tiekiamas kokybiškas pienas, nes dalyvaujama kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje. Ūkininkai per dieną parduoda daugiau kaip 2 tonas kokybiško pieno.
Tėvas ir sūnūs džiaugėsi pernai Žaliavos pirkimo darbuotojų iniciatyva surengta ekskursija į įmonę, kur gaminamas legendinis sūris DŽIUGAS. „Po ekskursijos šio sūrio vertė mums dar labiau pakilo. Smagu buvo pabendrauti ir Sūrio DŽIUGAS namuose, kur sužinojome daug šio sūrio vartojimo subtilybių, ypač patiko DŽIUGAS su apelsinų džemu“,— į pokalbį įsiterpė mama Dalia.
Ir tarpusavyje upyniškiai ūkininkai nuoširdžiai bičiuliauja. Jie paremia miestelio šventes, bendruomenė nepamiršta pasveikinti savo žmonių įvairiomis progomis. Tiesa, kurį laiką bendruomenei vadovavo Daivaras, o pastaruoju metu — Andrius Norkūnas.
Skiočiai gali didžiuodamiesi pasakyti, kad jie savo darbu prisideda prie mūsų šalies gerovės stiprinimo, tuo labiau, kad ūkyje yra sukūrę net 15 darbo vietų. „Džiaugamės gera darbuotojų komanda“,— šypsodamasis sakė šeimos galva, kuriam atitenka svarbiausių ūkinių darbų, pasak sūnų, koordinatoriaus vaidmuo.
Garbingo gimtadienio proga Alvydui Skiočiui Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Rigilda Banienė ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkas Valdas Adomauskas nuo įmonės vadovybės įteikė padėkos raštą ir simbolinę milžino Džiugo statulėlę.