Ar Vydūno metais oš jo sodinti kaštonai?

Ar ilgai mus lydės laiptais į Katedrą ir Karolinos Praniauskaitės biblioteką Vydūno kaštonai, priklausys nuo vietos valdžios išmintingų sprendimų.

Pernai rašėme, kai per iškilios tautinio atgimimo asmenybės Vydūno gimtadienį, kovo 22-ąją, Katedros aikštėje užsimota nupjauti filosofo, didžiojo lietuvių humanisto, rašytojo ir įžymaus kultūros veikėjo beveik prieš 100-metį su „Saulės“ gimnazistais sodintus kaštonus. Iki Vydūno (Vilhelmo Storostos) 150-ojo gimtadienio buvo likę lygiai metai.

Algirdas Dačkevičius

Kuo svarbus Vydūnas Telšiams?
Pasak Žemaičių „Alkos“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Raimondo Petriko, Žemaitijos sostinėje jaučiama nedidelė Vydūno veiklos kruopelė, bet labai reikšminga. Ypač tai galime pajusti iš tuometės „Saulės“ gimnazijos auklėtinių prisiminimų, kokią didžiulę dvasinę įtaką 1920-1923 metais miesto visuomenei darė Vydūnas.
Prie Žemaitės dramos teatro pastato augantys ir į Katedrą bei Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką lydintys kaštonai ir buvęs „Saulės“ gimnazijos pastatas Respublikos gatvėje — vieninteliai Telšiuose Vydūno prisilietimą menantys objektai. Ir tai nuolat gidai primena į išgražėjusią Žemaitijos sostinę gausiai atvykstantiems turistams. O kaip pasitikome Telšius garsinančios asmenybės 150-ąjį gimtadienį?
Nors 2015-aisiais Seimas paskelbė, jog 2018-ieji — Vydūno metai, pagarsėjome ne filosofui skirtomis konferencijomis ar kitokiais renginiais, o užmačia nurėžti jo su gimnazijos auklėtiniais beveik prieš 100-metį sodintus kaštonus.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 24 (10036)