Konkurencija — vertybė, su kuria susiduriame kasdien

Kam reikalinga konkurencija, kas yra kartelis, kaip kartelius atpažinti viešuosiuose pirkimuose, kas yra valstybės pagalba ir kokia reklama klaidinanti,— į šiuos ir kitus klausimus atsakė Konkurencijos tarybos ekspertai, surengę Telšiuose nemokamą seminarą „Su konkurencija po Lietuvą“.

Algirdas Dačkevičius

Seminare, be telšiškių, dalyvavo Plungės, Mažeikių ir Rietavo savivaldybių įmonių, įstaigų vadovai, teisininkai, viešųjų pirkimų specialistai, privataus sektoriaus atstovai ir kiti konkurencijos aktualijomis besidomintys asmenys.
Renginį pradėjęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas priminė, kad konkurencijos pažeidimai daro didelę žalą vartotojams, neleidžia efektyviai naudoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Konkurencijos problemų kyla ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Telšių regiono įmonės taip pat buvo pakliuvusios į Konkurencijos tarybos akiratį už rimtus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Š.Keserauskas paminėjo „Orlen Lietuva“, įsikūrusios Mažeikiuose, bylą. Ši bendrovė piktnaudžiavo dėl degalų (benzino ir dyzelino) pardavimo Lietuvos Respublikoje rinkoje. „Orlen Lietuva“, taikydama atitinkamą kainodarą bei įpareigojimus nupirkti iš jos nustatytus degalų kiekius, siekė „pririšti“ savo pirkėjus ir taip apriboti benzino ir dyzelino importą į Lietuvos teritoriją. Kitiems gamintojams praktiškai degalų rinka buvo uždaryta ir taip apribota konkurencija, dėl ko Lietuvos vartotojai prarado galimybę pasinaudoti veiksmingos konkurencijos teikiama nauda.
Dėl skirtos Konkurencijos tarybos baudos bendrovė kreipėsi į teismą, kuris patvirtino, kad beveik 8 milijonų litų bauda AB „Orlen Lietuva“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, siekiant apriboti degalų importą į Lietuvą, skirta pagrįstai.
Pasak Š.Keserausko, pastarųjų šešerių metų statistika liudija, kad Konkurencijos taryba, nors joje dirba palyginti nedidelis kolektyvas — 65 specialistai — nuveikė nemažą darbą: nustatė 31 viešųjų subjektų ir 27 privataus sektoriaus atstovų pažeidimus.
Nors seminare neakcentuota, vertinant Konkurencijos tarybos prestižą, reikėtų pridurti, kad ji sulaukia tarptautinio įvertinimo — pastaruosius ketverius metus pripažinta viena profesionaliausių institucijų pasaulyje, o už konkurencijos kultūros sklaidą yra gavusi Pasaulio banko apdovanojimą.
Tarybos vadovas pastebėjo, kad konkurencija Lietuvoje atsirado drauge su rinkos ekonomika. Kai įmonės ir viešasis sektorius laikosi konkurencijos taisyklių, naudą gauna visi: ir verslas, ir vartotojai. Būtent konkurencija lemia ne tik mažesnes kainas, bet ir geresnę prekių kokybę, paslaugas, platesnį jų pasirinkimą bei inovacijų plėtrą. Jeigu rinkoje toliau būtų veikusi viena valstybinė telekomo bendrovė, šiandien negalėtume girtis vienomis pigiausių telekomunikacijos paslaugų Europos Sąjungoje. Š.Keserauskas pabrėžė, kad Konkurencijos taryba nereguliuoja kainų. Konkurencingoje rinkoje kainos keičiasi dažnai, ir pirkėjai turi su tuo susitaikyti.
Konkurencijos tarybos pareiga — aiškintis atvejus, kai konkurencija nesuveikia ir dėl to vartotojai negauna naudos. Pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos: už Konkurencijos įstatymo pažeidimus įmonėms gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų, viešojo sektoriaus atstovams — iki 60 tūkst. eurų.
Kaip užtikrinti konkurenciją, kai rinkoje veikia valstybė? Apie tai kalbėjo Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė.
Savivaldybės parama verslui gali skatinti ekonomikos plėtrą, mažinti nedarbą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, tačiau paramą įmonėms reikia skirti atsakingai, išanalizuojant, kaip viešojo sektoriaus sprendimai — valstybės pagalba — gali paveikti konkurenciją. Pranešėja priminė savivaldybių pareigą visą informaciją apie suteiktą pagalbą per 5 darbo dienas pateikti Konkurencijos tarybos administruojamame registre.
Valstybė be Europos Komisijos leidimo įmonėms gali teikti mažareikšmę pagalbą, kuri nedaro poveikio konkurencijai ar prekybai tarp valstybių. Paramos dydis skirtingų sektorių įmonėms svyruoja nuo 15 tūkst. iki 200 tūkst. eurų per trejus metus.
J.Paulauskaitės teigimu, ne viena savivaldybė siekia nedidelės vertės paslaugas patikėti savo įmonei, nes toks sprendimas atrodo pigesnis ir greitesnis. Tačiau savivaldybės turėtų organizuoti konkurencingas procedūras ir įvertinti, ar tapačių paslaugų neteikia privatus verslas, nes dėl apribotos konkurencijos labiausiai nukenčia gyventojai. J.Paulauskaitė vaizdžiai pastebėjo, kad kiekviena savivaldybė turi būti šeimos tėvu ir rūpintis, kaip pritraukti investicijas, skatinti kurtis smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ne pati užsiimti verslu. Įstatymai draudžia savivaldybėms vienas įmones privilegijuoti, o kitas diskriminuoti. Labai aktuali tema — kaip nepažeisti konkurencijos taisyklių, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Ją verslo atstovams atskleidė Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Daumantas Grikinis.
Jis konkurenciją prilygino varžyboms, kur kiekvienas žaidėjas nori būti pirmas, bet jis finišo liniją turi pasiekti sąžiningai.
Deja, neretai to sąžiningumo pritrūksta. D.Grikinis pastebėjo, kad Konkurencijos tarybos akiratyje atsiduria tokie atvejai, kai konkurencija nesuveikia ir vartotojai negauna naudos. Tiriant paaiškėja, kad konkurentai būna susitarę dėl prekių ar paslaugų kainų viešuosiuose pirkimuose, o perkančioji organizacija sumoka gerokai daugiau.
Konkurencijos teisės taisyklių ignoravimas gali turėti gana skaudžių pasekmių ne tik verslo įmonėms, bet ir jų vadovams. Už konkurencijos pažeidimus nubaustos bendrovės vadovui gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujamas pareigas ir dar skirta 14 tūkst. 481 euro bauda.
Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė su viešojo sektoriaus atstovais aptarė, kas yra karteliniai susitarimai ir kaip juos atpažinti. Karteliai viešuosiuose pirkimuose neleidžia efektyviai panaudoti savivaldybių, valstybės ir Europos Sąjungos fondų lėšų, perkančiosios organizacijos gauna prastesnės kokybės ir brangesnes paslaugas bei prekes.
Labai svarbu perkančiosioms organizacijoms laiku atpažinti šią tiksinčią bombą, kai konkurencija tik imituojama.
Palankios sąlygos karteliams viešuosiuose pirkimuose susidaryti, kai rinkoje veikia mažas įmonių skaičius, nedaug naujų rinkos dalyvių, kai siūlomi tapatūs ir nesudėtingi produktai bei paslaugos, prekės turi mažai pakaitalų, rinkoje mažai technologinių naujovių.
Jeigu kyla abejonių dėl konkurencijos pažeidimų viešuosiuose pirkimuose, J.Ivanauskienė paragino verslininkus ir perkančiųjų organizacijų atstovus kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Privataus sektoriaus atstovai iš Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės Mildos Kankevičiūtės sužinojo, kaip atpažinti klaidinančią reklamą. Taip pat labai svarbu, reklamuojant paslaugas ar prekes, išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų. Ji pateikė pavyzdžių, kuriais atvejais reklama pripažįstama klaidinančia, kaip tinkamai lyginti kainas. Pavyzdžiui, jei reklamoje lyginamos skirtingų įmonių siūlomos analogiškų prekių kainos, jos turi būti lyginamos objektyviai, t.y. šios kainos turi būti aktualios reklamos skleidimo metu, o jei lyginamos anksčiau taikytos kainos, turi būti lyginami tie patys kainų laikotarpiai. Už klaidinančią reklamą skiriamos baudos gali siekti nuo 289 iki 8 tūkst. 688 eurų, o jei pažeidimas pasikartoja nepraėjus metams, sankcija gali viršyti 34 tūkst. eurų.
Sklandžiai organizuotas Žemaitijos sostinėje seminaras, dalykiškos paskaitos, malonus pabendravimas su Konkurencijos tarybos darbuotojais pertraukų metu prie kavos puodelio ir renginiui pasibaigus, visokeriopai praturtino klausytojus.
Šalies regionuose vykstantys seminarai „Su konkurencija po Lietuvą“ finansuojami Konkurencijos tarybos ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.