Šiais Justino Marcinkevičiaus žodžiais Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje prasidėjo šių metų nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ respublikiniai apdovanojimai.
Algirdas Dačkevičius
Po muzikinio kūrinio, kurį atliko Vincento Borisevičiaus gimnazijos gimnazistas Jokūbas Juškevičius, renginio vedėjai — Kultūros centro viešųjų ryšių organizatorė Laura Gedvilaitė ir Žemaitės dramos teatro režisierius Donatas Žilinskas — pasveikino visus renginio dalyvius.
Pastebėta, kad Lietuvių kalbos instituto leksikografai ir Lituanistikos židinys nuo 2012 metų kas dvejus metus organizuoja nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, kurio metu visos Lietuvos gyventojai — tiek moksleiviai, tiek garbaus amžiaus išminčiai — kviečiami pabūti tikrais žodynininkais ir parengti savo žodyną.
Konkursu siekiama skatinti visuomenės domėjimąsi lietuvių kalba, jos leksika, tarmėmis, stiprinti tautinį identitetą ir sąmoningumą, lavinti kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Pastebima, kad kasmet konkurso tikslai įgyvendinami vis plačiau — sulaukiama vis daugiau originalių, kūrybiškų, tautinį lietuvių identitetą atskleidžiančių darbų.
Šiais metais konkursas ragino prisiminti iš Žemaitijos kilusius žodynininkus ir kalbininkus, minėti Simono Daukanto 225-ąsias gimimo metines, Vydūno metus ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Per porą mėnesių į Lituanistikos židinį suplaukė įvairiausių žodynų ir žodynėlių iš visos Lietuvos. Anot konkurso darbus vertinusios komisijos, šiemet konkursą galėtume vadinti pačiu lietuviškiausiu: atsiųsti tik keli žargono ir svetimybių žodynai. Konkurso dalyviai, kitaip nei anksčiau, atsiuntė daug daugiau vietovardžių, asmenvardžių žodynų, sudarinėjo įvairius grožinės literatūros kūrinių žodynus.
Susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės vicemeras Kęstutis Gusarovas, taip pat Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė. „Mano žodyno“ konkursantų darbais pasidžiaugė Lietuvių kalbos instituto direktorė, leksikografė, semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrėja profesorė Elena Jolanta Zabarskaitė. Vėliau ji drauge su šio instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tyrėja, dr. Aurelija Gritėniene ir dr. Danute Liutkevičiene apdovanojo geriausių darbų autorius.
5-8 klasių kategorijoje visomis trejomis prizinėmis vietomis džiaugėsi Zarasų rajono mokyklų jaunieji kalbininkai. Vėliau apdovanoti 9-12 klasių mokiniai, kurių sudaryti žodynai šiais metais pripažinti geriausiais. Čia taip pat puikiai pasirodė aukštaičiai, o pirmąją vietą laimėjo klaipėdiškiai.
Atėjo metas ir suaugusiuosius apdovanoti. Salėje sėdėjusieji labiau sukruto, kai kas pakilo su gėlių puokštėmis. Mat lydere buvo paskelbta Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo vyr. bibliotekininkė Vilija Jocienė. Jai pirmoji vieta pripažinta už darbą „Kaunatavos apylinkių vardai“.
Vėliau įteikti apdovanojimai originaliausių žodynų autoriams, nepamirštos ir aktyviausios mokytojos zarasiškės Giedrė Mičiūnienė ir Vilma Valainienė.
Renginys įgijo tarptautinę prasmę, nes jame dalyvavo kalbininkai iš istorinių — taip jie patys priminė — Lietuvos žemių: profesorė Zinaida Pocholok iš Lucko ir Kijevo nacionalionio lingvistikos universiteto docentas Janas Kapranovas. Kalbos mylėtojų šventę pagyvino mažųjų žemaitukų dainelės ir jų raiškus žodis. Lietuvių kalbos instituto vadovė padėkojo telšiškiams už gražų renginį ir įteikė dovanų Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorei Jolantai Sutkutei. Nuoširdų ir paskatinantį žodį renginio dalyviams tarė kalbininkų mecenatas Antanas Šakinis.
Svečiai gėrėjosi išgražėjusia Žemaitijos sostine ir, atsisveikindami su svetingais žemaičiais, simboliškai Insulos kalvos papėdėje trynė meškos skulptūrai nosį, svajodami įgyvendinti savo lūkesčius.