
Viešoji įstaiga „Soneima“, kurios dalininkė yra Savivaldybė, o kita dalininkė Laima Jurytė-Zakarauskienė, pageidauja, kad Savivaldybė atsisakytų savo dalininkės teisės. Istorija įdomi daugeliu aspektų.
Alvydas Ivoncius
Dalininkė — valdančiosios koalicijos narė
Viešosios įstaigos „Soneima“ kiti dalininkai yra Savivaldybė bei Savivaldybės tarybos ir Darbo partijos narė, Seimo nario Valentino Bukausko padėjėja Laima Jurytė-Zakarauskienė. Ji pateikė merui, Tarybos nariams prašymą. Jame aiškinama, kad „Soneimos“ pagrindinis tikslas remti negalinčių lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti asmenų įdarbinimą. Dabar įstaigoje dirba 22 neįgalieji. Kadangi Savivaldybė 50 procentų yra įstaigos dalininkė, „Soneima“ nėra priskiriama prie nevyriausybinių organizacijų ir negali teikti paraiškų tokių organizacijų projektams įgyvendinti. Todėl L.Jurytė-Zakarauskienė prašanti Savivaldybės atsisakyti dalininko teisės.
Gal todėl, kad L.Jurytė-Zakarauskienė yra Darbo partijos narė, priklauso valdančiajai koalicijai, reikalas buvo tvarkomas labai greitai.
Savivaldybės administracija, gegužės 8 dieną vos gavusi L.Jurytės-Zakarauskienės prašymą, parengė Tarybai sprendimo projektą dėl dalininko teisės atsisakymo. Nereikėjo nė turto inventorizacijos, nė daugiau nei per dešimt metų „Soneima“ skirtų šimtų tūkstančių litų ir eurų įvertinimo, žodžiu — nieko. Tiesiog ima ir atsisako dalininko teisės. Ir štai kas rašoma Tarybai parengto sprendimo aiškinamajame rašte: „Atsisakius minėtų teisių, Telšių rajono savivaldybė turi atsiimti turtinius įnašus iš viešosios įstaigos „Soneima“: 289,62 Eur (buvo 1000 Lt), Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu suteiktas patalpas veiklai vykdyti pagal panaudos sutartį“.
Pastatas ir taip priklauso Savivaldybei, nors „Soneimai“ suteiktas pagal panaudotos sutartį.
Skirtos įspūdingos sumos
Savivaldybė kasmet nemažas sumas skirdavo „Soneimai“. Nuo 2007 metų iš viso skirta 342 tūkst. eurų. Skiriamos lėšos vis didėjo, kol tikras proveržis įvyko 2011 metais — skirta 51 tūkst. eurų, kai 2010 metais — 18 tūkst. eurų. 2011 metais po įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų Telšių rajono darbiečiai kartu su L.Juryte-Zakarauskiene tapo Tarybos valdančiosios koalicijos nariais. Tiesa, vėlesniais metais sumos sumažėjo iki 20-21 tūkst. eurų. O 2015 metais vėl šoktelėjo iki 31 tūkst. eurų. Tais metais įvyko Savivaldybės tarybos rinkimai ir darbiečiai vėl tapo valdančiosios koalicijos nariais. O 2017-2018 metais Savivaldybė kasmet „Soneimai“ skyrė net po 50 tūkst. eurų. Čia nurodomos bendros sumos: skirtos vien „Soneimai“ ir pridėjus sumas projektams įgyvendinti.
„Soneimai“ vadovauja L.Jurytės-Zakarauskienės vyras Artūras Zakarauskas. Jo atlyginimas iki 2015 metų buvo 666-674 eurai. Tačiau nuo 2015 metų liepos mėnesio padidėjo iki 745 eurų. O štai 2016 metais jau pasiekė 1171, 2017 metais — 1380 eurų.
Minta valdiškais pinigais
„Soneima“ minta beveik vien iš valstybės ar rajono biudžeto lėšų. Štai nuo 2007 metų Darbo birža šiai įstaigai skyrė mažiausiai 524 tūkst. eurų: ne visų metų duomenys Savivaldybei pateikti. Įgyvendinant įvairius projektus, aišku, daugiausia finansuojamus valdiškais pinigais, „Soneima“ gavo 182 tūkst. eurų. Tuo tarpu įstaiga nuo 2007 metų uždirbo mažiausiai 90 tūkst. eurų — vėlgi galutinė suma nežinoma, kadangi ne visų metų duomenys Savivaldybei pateikti. Taigi bendra gautų pinigų suma nuo 2007 metų sudaro 1 mln. 130 tūkst. eurų. Sunku pasakyti, kokia šios sumos dalis buvo skirta gamybos priemonėms įsigyti, kokia — „pravalgyta“. „Soneima“, įdarbindama neįgaliuosius, daugiausia gamina įvairius suvenyrus.
Išsamios informacijos nepateikė
Savivaldybės tarybos narį Algirdą Bacevičių papiktino Savivaldybės dalininko teisių atsisakymo procedūra. „Nebuvo nieko įvertinta, Tarybos nariams net nepateikti duomenys, kiek „Soneimai“ iš viso skirta pinigų, kokį turtą ji valdo, kokia to turto vertė. Tiesiog imkim viską atiduokim, atisakydami dalininko teisių“,– stebėjosi A.Bacevičius.
Tarybai parengtas sprendimo projektas jau buvo įtrauktas į komitetų medžiagą. Bet staiga persigalvota. Imti viską ir atiduoti, susigrąžinant 289 eurų įnašą, neišdegė. Pasirodo, pagal teisės aktus būtina surengti dalininko teisei parduoti aukcioną. Bet planas buvo aiškus: nepateikus Tarybos nariams išsamios informacijos (beje, retas kuris išrinktasis jos pageidauja), siūlyta atsisakyti dalininko teisės.
Įdomu tai, kad Savivaldybė daugybę metų „Soneimai“ žėrė pinigus, nesistengdama net padidinti savo, kaip dalininkės, dalies.
Nebepritaria savo pačios prašymui
Redakcijos kalbinta L.Jurytė-Zakarauskienė pareiškė, kad Savivaldybė negali taip paprastai imti ir atsisakyti savo, kaip „Soneimos“ dalininkės, teisės. Pasak Tarybos narės, Savivaldybės administracijos juristai suklydo, parengdami tokį sprendimo projektą. Ji pritarianti, kad Savivaldybė, kaip ir reikalauja įstatymai, turėtų savo dalį parduoti, tačiau ką ir kaip reikia padaryti, turi išsiaiškinti Savivaldybės administracija.
Pasak L.Jurytės-Zakarauskienės, Lietuvoje rengiamasi keisti požiūrį į tokias socialines įstaigas. Manoma, kad reikia finansuoti ne jas, o konkrečias darbo vietas bet kuriame versle. O prašymą rašiusi todėl, kad norinti, jog „Soneima“ būtų savarankiška: niekas nediktuotų savo valios, nenurodinėtų. Be to, įstaiga norinti plėtoti globos veiklą. Beje, mes čia pastebėsime, kad kol kas nelabai kas ir nurodinėjo: juk darbiečiai yra valdančiojoje koalicijoje. Tačiau šios partijos ateitis labai miglota, neaišku, kiek rajono darbiečiams pavyks laimėti mandatų kitąmet įvyksiančiuose Savivaldybės tarybos rinkimuose. Nauja valdžia gali ir kitaip pažvelgti į „Soneimą“ bei jos reikalus.
L.Jurytė-Zakarauskienė pritarė, kad „Soneimos“ turtas ir Savivaldybės finansinis indėlis į jos veiklą bei turtą turi būti įvertinti. Tačiau štai: ji nesutiktų Savivaldybei už 289 eurus perleisti savo dalies, kadangi per tiek metų „daug darbo įdėjo“. Priminėme, kad Savivaldybė daug pinigų „įdėjo“, tačiau vis viena sprendimo projekte buvo siūloma pasiimti tuos 289 eurus ir atsisakyti Savivaldybei dalininko teisės.
Keistų ir įtartinų iniciatyvų — gausu
Deja, tai ne vienintelė skubota ir keista Savivaldybės, kurios valdžioje dominuoja darbiečiai ir socialdemokratai, iniciatyva. 2011 metais, vos apšilę kojas, darbiečiai buvo pasiūlę nugriauti Ubiškės elektrodinę katilinę ir vandens kaitinimo cisternas, išleidžiant apie 300 tūkst. litų. Net nesiūlyta privatizuoti tą nebeveikiančią katilinę. „Kalvotajai Žemaitijai“ parašius apie šį sumanymą, nuspręsta katilinę privatizuoti. Ir štai: rajonas, užuot išleidęs nugriauti apie 300 tūkst. litų, privatizavus katilinę, gavo apie 80 tūkst. litų. Pati garsiausia bei plačiai nuskambėjusi iniciatyva buvo UAB „Telšių autobusų parko“ nekilnojamojo turto Luokės gatvėje privatizavimas. Šį turtą Savivaldybė pardavė verslininkui, kuris perpardavė UAB LIDL, taip gaudamas kelis kartus daugiau nei Savivaldybė. Maža to, be savo dirbtuvių ir aikštelių likęs „Telšių autobusų parkas“ buvo priverstas ieškotis kitos vietos. Ir štai ta kita vieta atsirado: Savivaldybės tarybos nario, darbiečio Zenono Mockaus įmonei priklausančiame pastate ir teritorijoje.
Iš Savivaldybės tarybos nario, tvarkiečio Danieliaus Rupšio nupirkti butai nebaigtame statyti name Ryškėnuose.Savivaldybė perleido daugumą moksleivių vežimo maršrutų privačiai bendrovei, nors jie buvo naudingi „Telšių autobusų parkui“. Ta pati įmonė, apie ką ne kartą rašėme, nusipirko brangų turistinį autobusą, kuris riedėjo ir teberieda Lietuvos maršrutais, niekada neatsipirkdamas. Vėlgi už šios iniciatyvos kyšo vieno darbiečio ausys. Šiemet bandyta „prastumti“ kelio nuo Eigirdžių iki juose įsikūrusio kiaulių komplekso remontą, nors rajone apstu remontuotinų kitų kelių ir gatvių. Iki tapdamas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, tame kiaulių komplekse dirbo Rimantas Žebrauskas — Darbo partijos narys.
O jūs Jurytės DAR nepažinote 😀 😀 😀 .Išdūrė gerai čia…
kas kaip sugeba, tas ir melžia savivaldybės biudžetą. komunistai vienaip, uspaskiniai kitaip. supuvusi sistema.
Šiandien stebėjau tarybos posėdį. Labiausiai šokiravo pabaiga, kai tarybos narė, nepaisydamas jokių viešų ir privačių interesų, aiškinasi savo įmonės reikalus viešame posėdyje. Kur čia visos etikos ir visokių procedūrų komisijos. Negi apskritai tarybos nariai, palaikydami savo interesą ginančią tarybos narę, nesuvokia, jog tarybos narys privalo elgtis taip, kad net nekiltų abejonių dėl interesų pažeidimo. Kažkoks košmaras
Kažkokie keisti dalykai vyksta. Šiandien taryboje tarybos narė aiškinasi savo įmonės reikalus. Nėra nei viešų, nei privačių interesų, tik ašaros. O tarybos nariai tikriausiai taip pat nėra skaitę viešųjų ir privačių interesų įstatymo, kur sakoma, kad politikas turi elgtis taip, kad nekiltų jokių prielaidų dėl klausimo kėlimo, jei puola guosti ir pritarti. Įdomu, kur visos tos komisijos yra, jei tokių faktų nepastebi, kas yra akivaizdu. Kažkoks košmaras
Saule,tai čia jų pagrindinis „darbas”kaip tarybos nario,-pasirūpinti sočia ateitimi nes ne amžinos tos kadencijos prie lovio o ir partija maitintoja ant egzistavimo ribos
Mest lauk tuos brudus ir uzdet jiems kilpas ant galvos.jiems niekas nieko negali pasakyti. saunuolis bacevicius
Laima Jurytė – Zakarauskienė išnaudoja ir neįgaliuosius, liepdama jiems pasirašyti , atsieit,” kad juos iš namų atveža į užsiėmimus „Soneimoje” bei parveža į namus”, o kurie nesutinka pasirašyti, apkaltina esančiais konfliktiškais asmenimis. Ar taip turi elgtis su neįgaliaisiais. Ši įmonė sukurta šeimos pasipinigavimui , o ne neįgaliųjų gerovei. Kam ,kam , bet ne Laimai Jurytei-Zakarauskienei kalbėti apie sąžiningumą.
Vuot viena pabandė mesti. Tai 14 savų ir opozicinių užstojo ir pish
Negi niekam nerūpi, kas tada ten vyksta. Nei merui, nei tarybai, nei kontrolės įstaigoms
pati pagalvok, kaip meras gali domėtis ar kontrolės istaigos, jei cia valdanciosios koalicijos narės istaiga.