„Buvo viskuo, ko Telšiams labiausiai reikėjo“

Šiais metais minime 135 metų sukaktį, kai gimė viena iškiliausių XX a. I pusės kultūrinio judėjimo Telšiuose asmenybių — Feliksas Milevičius, palikęs miesto visuomenės kultūros vystymosi istorijoje gilų ir prasmingą pėdsaką.

Marina Petrauskienė
Žemaičių „Alkos“ muziejaus muziejininkė

Feliksas Milevičius gimė 1883 metais Telšiuose, neturtingoje staliaus ir siuvėjos šeimoje. 1900 metais, gavęs paramą iš labdaringais darbais pagarsėjusio Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio, įgijo knygnešio amatą. 1905 m. gavo pirmąjį darbą — teismo archyvinių bylų tvarkytojo valdinę tarnybą. Telšių mokytojų seminarijoje dėstė knygrišybą, dirbo Šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju. Vėliau nuosavame name įsteigė privatų knygyną. Jo iniciatyva Telšiuose įkurtas (1910 m.) „skrajojantis knygynėlis“, kuris vėliau išaugo iki „Kanklių“ draugijos bibliotekėlės.
Patyrinėjus F.Milevičiaus asmenybę ir veiklą, aiškiai matosi ne tik jo aktyvi visuomeninė-kultūrinė veikla, bet ir iniciatyvumas, ir gebėjimas generuoti idėjas bei rasti bendraminčių joms įgyvendinti. Labai svarbi jo charakterio savybė — pamatyti žmogų, kuriam reikalinga pagalba. Tokių darbų, už kuriuos jis nei gaudavo, nei tikėjosi atlyginimo, amžininkų atsiminimuose užfiksuota daugybė.
XX a. pirmojoje pusėje Telšiuose gyveno vidutiniškai apie 5 tūkstančius gyventojų, tad galima išvada, kad inteligentijos buvo visai nedaug. Nepaisant to, miesto gyvenimas virė. 1907 m. Telšiuose įvyko pirmojo spektaklio vakaras, prie kurio aktyviai prisidėjo ir F.Milevičius. Anot F.Milevičiaus, tai buvo pirmas nuo scenos tartas galingas lietuviškas žodis. Vėliau jo kultūrinė ir visuomeninė veikla darėsi vis aktyvesnė. 1916 m. F.Milevičius su kitais bendraminčiais Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. jis dideliu visuomenės pritarimu išrinktas Telšių miesto burmistru, ir tose pareigose perrinktas dar dvi kadencijas ir vieną kadenciją buvo burmistro padėjėju. Jo burmistravimo laikotarpiu nutiestas geležinkelis Telšiai-Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, nutiesta gatvė iki geležinkelio stoties bei apsodinta medžiais, atidaryta amatų mokykla. Kitu savo kūdikiu jis vadino Telšių elektrinę. 1933 m. Lietuvos verslininkų draugijos vardu, akciniais pagrindais pastatytas vasarnamis (kurhauzas) prie Germanto ežero ir dar daugybė darbų nuveikta miesto gražinimo ir žmonių labui. Gyvenimas negailestingas — dažnai nutinka taip, kad žmonės, skleidę šviesą ir išdalinę savo gyvenimą kitiems, senatvėje lieka varge ir pamiršti. 1938 m. Lietuvos Švietimo ir Kultūros ministerija F.Milevičiui buvo paskyrusi personalinę pensiją, kuri buvo nutraukta 1940 m. Tik per didelius vargus ir žeminimąsi prieš gyvenimo pabaigą jam paskirta 15 rublių mėnesinė pašalpa. F.Milevičius mirė 1965 m. kovo 3 d., palaidotas Telšių senosiose kapinėse.
Muziejuje surinktas ir saugomas išsamus F.Milevičiaus asmenybę ir veiklą liudijantis fondas. Jo šviesus atminimas dar ilgai nenueis užmarštin, nes jo nuveikti darbai vos ne kiekviename žingsnyje telšiškiams primena apie šią didžią asmenybę.
Garbaus amžininko pasakyti žodžiai labai gražiai ir įtaigiai apibūdina šią iškilią asmenybę: „Milevičius buvo viskuo, ko Telšiams labiausiai reikėjo“.
Iš muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų parengta virtuali paroda, skirta Feliksui Milevičiui atminti. Parodą galima pamatyti Žemaičių muziejaus „Alka“ interneto svetainėje (http://www.muziejusalka.lt), rubrikoje „Virtualios parodos“ bei daugiau virtualių eksponatų galima pamatyti Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) internetinėje svetainėje.