Valdžios sprendimus dažnai mūsuose patikrina ne tik laikas, bet ir gamta. Taip šiemet, atrodo, nutiko su Švietimo ir mokslo ministerijoje priimtu sprendimu dešimčia dienų prailginti mokslo metus.
Lina Dijokienė
„Mūsų vaikai — ne pomidorai šiltnamiuose!“, „Tegu ministrė pati pasėdi su daugelyje mokyklų privaloma mokykline uniforma pirtimis virtusiose klasėse!“, „Akcija „Iškepk mokinius, o paskui ir mokytojus!“ — taip ir dar aštriau ar šmaikščiau apie Lietuvą užklupusius karščius ir jų išbandymui praktiškai nepasiruošusią švietimo sistemą komentarų negaili socialinių tinklų vartotojai. Savo žodžius internautai iliustruoja iškalbingomis nuotraukomis — jose matyti, jog mokiniai šalyje priversti mokytis kabinetuose, kuriuose termometro stulpelis rodo 32 ar 34 laipsnius karščio.
Daug klausimų
Kokia situacija šiuo požiūriu yra Telšių rajono savivaldybėje? „Kaip aukšta oro temperatūra keičia rajono ugdymo įstaigų darbą? Ar turite kokios nors informacijos, kaip organizuojamas ugdymas? Gal galite pateikti pavyzdžių, jei turite tokios informacijos. Ar tiesa, kad esą Švietimo ir sporto skyrius uždraudęs trumpinti pamokas mokyklose dėl aukštos oro temperatūros? Kokia Jūsų, kaip vedėjos, nuomonė apie šiuo metu viešojoje erdvėje paplitusias tėvų nuomones, jog jų vaikai „kaip pomidorai kaitinami mokyklose“? Ar turėjote šia tema pokalbių su švietimo įstaigų vadovais?
Ar jie gavo kokių nors patarimų?“ — tokią klausimų puokštę laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“, kaip ir buvo sutarta, elektroniniu paštu nusiuntė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Danutei Mažeikienei.
Atsakymas trumpas
Vedėjos atsakymas itin lakoniškas: „Bendrieji ugdymo planai leidžia mokykloms susitarti dėl mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose, ir mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinio sveikatai, gali priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Tai žino visos mokyklos, Švietimo skyrius nėra uždraudęs (ir negali uždrausti) tai daryti. Nuolat bendraujame kitais klausimais, todėl pasidomime ir tuo, kaip jaučiasi vaikai šitokiomis karštomis dienomis: siūlome lanksčiai organizuoti ugdymo procesą, keisti patalpas, pasirūpinti, kad atsineštų arba patiems parūpinti vandens“.
Karštis gali būti grėsmingas
Kur kas išsamesne informacija dalinamasi socialinių tinklų platybėse. Štai cituojama Sveikatos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma HN21:2017, kuri, pasirodo, visgi numato viršutinę ribą ugdymo įstaigų patalpose pamokų metu — tai +28. Nederėtų pamiršti, kad dėl per aukštos temperatūros kyla perkaitimo ar sunkiausios jo komplikacijos — šilumos smūgio grėsmė, o vaikai yra padidintos rizikos grupė. Tačiau ar nėra taip, kad ši norma kai kuriose Telšių rajono ugdymo įstaigose ignoruojama?
Žinoma, kad mokyklos nepajėgs įsirengti kondicionierių. Kita vertus, steigėjai, švietimo politikams nusprendus kitąmet dar penkiomis dienomis prailginti mokslo metus, turėtų numatyti kitus problemos sprendimo būdus, kurie nekainuoja milijonų eurų, tai yra, kelis kartus patalpos įkaitimą sumažinančių baltų roletų įrengimą, ventiliatorių įsigijimą. Be to, privalu prisiminti, kad karšta yra ne tik mokyklose, bet ir vaikų darželiuose…
Visiems — ir ugdymo įstaigų bendruomenėms, ir vietos politikams, svarbu, kad savivaldybės nepamirštų steigėjo pareigos užtikrinti vaikų sveikatos nežalojančių sąlygų ugdymo įstaigose ne tik žiemą, bet ir šiltuoju metų laiku.