Į vasarą — su nežinia ir nerimu

Socialinių partnerių dialogo tema — būsimas mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelis.

Bene didžiausia šiuo metu švietimo sistemos aktualija — vis dar su nežinomybės šleifu tebesitęsiančios diskusijos dėl mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos (MEDUS) modelio įvedimo. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų parengtas MEDUS kuo toliau, tuo labiau, regis, pedagogų bendruomenei ima apkarsti.

Lina Dijokienė

Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė susitikime su Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LMŠMPS) Telšių susivienijimo atstovais teigė: „Norėjome pokyčių švietime, tai ir turėsime. Tačiau ar labai dėl jų džiaugsimės, pamatysime ateityje. Apie etatinį darbo apmokėjimą kalbama jau seniai, todėl jis turėtų vieną kartą atsirasti. Iš principo etatinis apmokėjimas, kalbant apie mokytojų atlyginimus, mokytojų darbo krūvio normalesnį pasiskirstymą, nėra blogas dalykas. Tačiau reikia sutikti, jog šiam įvedimui nėra pasirengta“. Pasak vedėjos, naujasis modelis toks, kad sudėtinga kol kas spręsti, kaip atrodys rajono švietimo įstaigos, jį įvedus — paparsčiausiai nėra aišku, kiek ir kokių etatų bus skirta mokykloms, kokiu darbo mokos fondu jos galės disponuoti.

Modelis geras, bet…
MEDUS siūlomo mokytojo etato sandara, D.Mažeikienės teigimu, yra nebloga. Tačiau nerimą kelia tai, kad dar labai daug neaiškumų, o laikas nenumaldomai bėga. „Viskas, deja, atsiremia į tai, kokį mokos fondą turėsime. Kad ir kokią metodiką taikytume, viskas priklauso nuo vaikų skaičiaus ir pinigų“,— akcentavo vedėja.
Ministerija teigia, kad kiekvienai mokyklai, remiantis Vyriausybės patvirtinta metodika, bus pateiktas nustatytas mokytojo pareigybių skaičius, kuris priklausys nuo ugdymo plano apimties kiekvienoje klasėje. Ugdymo planas bus finansuojamas 100 procentų tiek mažose, tiek didesnėse klasėse. Nuo rugsėjo 1 d. etatinei mokytojų apmokėjimo sistemai įvesti visoje Lietuvoje papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Bėda ta, kad dabar, birželiui persiritus į antrą pusę, dar nėra aišku, kaip ir po kiek etatų bus skiriama mokykloms. Pagrįstai baiminamasi, jog mokyklų vadovai ir jų suformuotos darbo grupės paprasčiausiai gali nespėti tinkamai pasirengti naujoves įgyvendinti.
Švietimo ir mokslo ministerija deklaruoja, kad naujuoju mokytojų darbo apmokėjimo modeliu siekiama gėrio: kad 80 proc. šalies pedagogų dirbtų pilnu etatu, kad būtų apmokama už tuos mokytojų darbus, kurie dabar nesulaukia atlygio, kad į mokyklas ateitų daugiau jaunų specialistų, kurie dabar dėl gėdingai mažo atlygio ugdymo įstaigas iš tolo aplenkia.
Planuojama, kad iš viso vienas mokytojo etatas turės 1512 val. per metus (36 val. per savaitę). Jos susidės iš: kontaktinio darbo su mokiniais valandų (pamokos, neformaliojo švietimo programos pamokos, kitas tiesioginis darbas su mokiniais: trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, vadovavimas mokinių brandos darbams ir kt. — iki 1008 kontaktinių val. per metus), nekontaktinio darbo valandų (pasiruošimas pamokoms, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, tėvų informavimas, profesinis tobulėjimas ir kt. — 30–50 proc. nuo kontaktinių valandų) bei valandų mokyklos bendruomenei (bendradarbiavimas su mokyklos socialiniais partneriais, vadovavimas studentų pedagoginei praktikai, veikla, susijusi su vadovavimu klasei ar grupei, kiti mokyklos bendruomenei svarbūs darbai, kurie nėra apibrėžiami kaip kontaktinė veikla — iki 50 proc. nuo etato valandų).
Etatas galės būti dalijamas. Ministerijos atstovai rekomenduoja etato neskaidyti smulkiau nei iki 0,25. Kaip ir iki šiol, mokytojas galės dirbti vienoje mokykloje, taip pat dirbti 1,5 etato toje pačioje mokykloje ar sudaryti tokį darbo krūvį per dvi ar kelias darbo vietas. Teigiama, kad visa etatą sudaranti veikla bus numatyta mokytojo ir mokyklos vadovo sutartyje. Mokyklų vidaus teisės aktuose bus nustatyti atvejai, kada dalį sulygtų darbo funkcijų mokytojai atlieka ne darbovietėje, bet kitose jiems priimtinose vietose.

Trūksta pinigų
„Pradėjome siūti kostiumą Saboniui, nusipirkę medžiagos tik Deividui Norvilui. Išeina tik švarkas ir šortukai“,— taip vaizdžiai apie mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimą kalbėjo LMŠMPS Telšių susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.
Tai, kad iki šiol nėra aišku, koks bus kiekvienos mokyklos mokos fondas, yra tikras nesusipratimas ir sistemą stumiančiųjų politikų nekompetencija.
Nors, regis, daroma daug. Rengiamos konsultacijos, susitikimai, pristatymai, Švietimo ir mokslo ministerijos klerkai net nebespėja važiuoti per visą Respubliką ir pristatyti savo naują kūdikį — etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Tam reikalui net pasamdė agentūras…
Tačiau ar šie pristatymai atnešė realią naudą? Greičiau atvirkščiai. Nors teigiama, kad, įvedus etatinį apmokėjimą, pedagogų apmokėjimas gerės, bus atlyginama už visus mokytojų atliekamus darbus, oficialiame švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamame tinklapyje pasiskaičiavę savo būsimą darbo užmokestį, ne vienas mokytojas liko sukrėstas — skaičiai rodo, kad nuo rugsėjo pirmosios jo atlyginimas netgi sumažės keliolika ar keliasdešimt eurų. Kaip tai gali būti? Juk viešai teigiama, kad į švietimo sistemą ateina papildomų pinigų — per 17 milijonų eurų.

Valdymo etatų — per daug
Susitikime su švietimo darbuotojus atstovaujančiais profesinės sąjungos atstovais rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja sakė, jog mokyklų direktoriai bus atsakingi, kaip paskirstys mokyklose etatus. Savivaldybės žinioje paliktas finansavimas mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams bei švietimo pagalbos specialistams išlaikyti. Čia, pasak vedėjos, problemų gali atsirasti nemažai.
„Šiandien, kaip bus finansuojama švietimo pagalba, absoliučiai nieko nežinau. Yra normatyvai, kiek galime turėti etatų pagal vaikų skaičių. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo etatas įvedamas, jei yra 27 jo pagalbos reikalingi vaikai. Socialinio pedagogo etatui turi būti 400 vaikų. Manau, kad tokie normatyvai per dideli. Žiūrint į valdymo pinigus, pasiskaičiavus aiškiai matyti, jog valdymo etatų turime per daug. Jau senokai galvojame apie Telšių rajono normatyvus, skirtus valdymui, mažesni darželiai, mokyklos direktorių pavaduotojų etatų nebeturėtų turėti. Šiuo metu turime 61 valdymo etatą. Valdymui aiškėja vizija, ji nėra džiuginanti, tiesiog truputėlį per prabangiai gyvename. Švietimo pagalbos specialistų — priešingai — mes turime per mažai. Mums reikėtų daugiau. Specialiųjų pedagogų turėtume turėti vos ne dvigubai daugiau, socialinių pedagogų lyg ir užtektų. Dvigubai daugiau turėtume turėti ir psichologų. Tačiau trūksta ne tik pinigų šiems etatams išlaikyti, bet ir specialistų“,— aiškino D.Mažeikienė.
Pasak vedėjos, visos švietimo įstaigų fiansavimo problemos sueina į vieną rezginį — tinklo pertvarką. Telšių rajone yra 7-8 mokyklos, kad neišsilaiko nė direktoriaus etatas.
„Valstybės švietimo politika, reikia pripažinti, nėra stabili, bet Savivaldybė turi galimybių, laikantis pagrindinių principų, priimti savo rajonui kuo naudingesnius sprendimus, kartais — ir nepopuliarius. Todėl Tarybai aš privalau parengti duomenimis grįstą teisingą nepagražintą informaciją. Mano siūlymai yra tokie: trūkstant lėšų, labiausiai stengsimės išlaikyti būtent švietimo pagalbos specialistų etatus, prašydami prisidėjimo iš Savivaldybės biudžeto. Jei reikės ką nors mažinti, tai labiausiai valdymo pareigybes. Bet kol kas etatinio darbo apmokėjimo modelis nėra patvirtintas, neturime teisės aktų, aiškiai nusakančių mūsų perspektyvą, todėl neaiškumų lieka dar labai daug“,— sakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėja D.Mažeikienė.