Gamta neprieštarauja žmogui, jei žmogus neprieštarauja jos dėsniams (Aleksandras Gercenas).
Neseniai VĮ Valstybinių miškų urėdija paskelbė konkurso rezultatus apie išrinktus 16 regioninių padalinių vadovus. Vienam iš jų — Telšių regioniniam padaliniui — nuo birželio 1-osios pradėjo vadovauti Romualdas Zebčiukas.
Algirdas Dačkevičius
Skaitytojams priminsime, jog padalinių vadovų paieška paskelbta reorganizuojant valstybinį miškų ūkį, kai nuspręsta anksčiau buvusias 42 miškų urėdijas pertvarkyti į 26 Valstybinių miškų urėdijos regioninius padalinius. Kaip minėta, 16 padalinių vadovų jau išrinkta, o artimiausiu metu, laimėję konkursą, savo regionų padaliniams pradės vadovauti dar 10.
Kaip informuoja Valstybinių miškų urėdija, užimti 26 padalinių vadovų pareigas išvis pretendavo per 100 asmenų — nuo 3 iki 10 ir daugiau kandidatų į vieną vietą. Konkursas buvo ne iš lengvųjų, kur pretendentai turėjo parodyti savo profesijos bei vadybos dalykišką išmanymą, tiek įveikiant teorines užduotis, tiek pokalbio metu. Ilgametė R.Zebčiuko, kaip miškininko, patirtis, inovatyvumas ir sąžiningas darbas buvo deramai įvertinti, nes jis pateko tarp tų trejeto konkurso nugalėtojų, kurių amžius vyresnis.
„Grįžau į Tėviškę“,— šypsodamasis sakė naujasis telšiškių miškininkų vadovas. R.Zebčiukas — žemaitis, kilęs iš kaimyninio Plungės rajono Kepurėnų kaimo. Deja, ten dabar tėvoniją mena jo rūpesčiu pastatytas koplytstulpis. Prieškariu Kepurėnai buvo vienas iš didžiausių kaimų Vakarų Lietuvoje — jame gyveno net 370 sodiečių, o dabar belikę apie 70.
Miškas Romualdą lydėjo nuo vaikystės, nes prosenelių bei senelių genais tekėjo prielankumas medžiui. Tas prielankumas, matyt, taip stipriai persmelkia kaimo žmogaus ir medžio būtį, kad kartais ir pats nepajunti susiejęs savo likimą su medžio brolija. Taip nutiko ir Romualdui. Tiesa, jam studijuoti tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje Miškų fakultete apsispręsti padėjo sesuo.
Pirmoji darbovietė po studijų — Rokiškyje, tuomečiame miškų ūkio gamybiniame susivienijime. Žemaitis pas rokiškėnus kuo puikiausiai įsitvirtino: dirbo meistru, girininko pavaduotoju, o vėliau — girininku. Po tarnybos armijoje, norėdamas labiau pagelbėti senstantiems tėvams, pasuko arčiau tėviškės. Naujas gyvenimo etapas prasidėjo Kuršėnuose.
R.Zebčiukas Kuršėnų miškų urėdijoje ekonomistu dirbo 1988–1995 metais, o nuo 1996-ųjų pradžios perėjo į gamybos inžinieriaus pareigas, kur su įvairiomis tų pareigų interpretacijomis dirbo iki 2007-ųjų rudens. Nuo 2007 metų spalio mėnesio perspektyvus miškininkas iš Kuršėnų miškų urėdijos perėjo dirbti Šiaulių miškų urėdijos centrinio medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio (CMRPTP) viršininko pavaduotoju, o nuo 2008 metų — CMRPTP viršininku, dar po ketverių metų — nuo 2012-ųjų kovo mėnesio — vyr. inžinieriumi. Tokios buvo R.Zebčiuko pareigos iki šių metų birželio mėnesio Šiaulių regioniniame padalinyje, iš kur po konkurso ir atvyko vadovauti telšiškiams miškininkams.
„Didesnių nepatogumų važinėtis iš Kuršėnų į Telšius nepatirsiu, nes buvau įpratęs kasdien vykti į darbą Šiauliuose“,— sakė R.Zebčiukas. Beveik 30-metį savo sodyboje Kuršėnuose gyvenantys Indira ir Romualdas Zebčiukai puoselėja aplinkos grožį, o ir kitiems savo gerų patarimų nešykšti. Ir tėvonijos nedidelį miškelį Romualdas pavertė jaukia atokvėpio sala, kurią saugo iš medžio išdrožtas Girinis. Šeima džiaugiasi į gyvenimą išleistais dukra ir sūnumi. Svarbiausia, kad jie savo gyvenimus kuria ne svetur, o gimtojoje šalyje.
R.Zebčiukas užsiminė, jog su telšiškiais miškininkais ir anksčiau yra bendravęs. „Dalindavomės patirtimi daugiausiai su Tauragės, Telšių ir Biržų miškininkais, kai ko iš jų pasimokydavome“,— sakė regioninio padalinio vadovas. Jis patenkintas telšiškių miškininkų bendruomene, gera tvarka ir stipria bei modernia miško technikos baze. Tie, kurie liko po pertvarkos, stengiasi dirbti sąžiningai ir atsakingai. Juos lydi vidinis atsakomybės jausmas už Žemaitijos girių ateitį. R.Zebčiukas vertina kiekvieno miškininko iniciatyvą, dirbant naujomis sąlygomis. „Svarbiausia žmonėms leisti kūrybiškai ir pragmatiškai pasireikšti, o ne trukdyti jiems dirbti“,— įsitikinęs vadovas. R.Zebčiukas taip pat pasidžiaugė ir miškininkų bendruomenės pastovumu, nes, pasak jo, ko gero, mažiausiai rastume išvykstančių iš Lietuvos specialistų, susijusių su miškininko profesija. Svarbiausia šiuo metu — ne išsivaikščioti, o susitelkti pokyčiams.
Jo ilgametė miškininkystės darbo patirtis leidžia tikėti, jog Žemaitijos girių miškininkai įneš savo svarų indėlį, kad Valstybinė miškų urėdija taptų modernia, profesionalia, ekonomiškai stipria įmone, kurios valdymas grindžiamas šiuolaikiniais vadybos metodais ir pažangiomis technologijomis, o veikloje galioja aukščiausi skaidrumo ir viešumo standartai.
Žemaitijos sostinėje R.Zebčiuką pasitiko nauji iššūkiai. Jis ne tik vadovauja Telšių regioniniam padaliniui, bet ir laikinai eina Rietavo regioninio padalinio viršininko pareigas. Taigi jo darbinė savaitė labai įtempta — šalia kasdienių rūpesčių Telšiuose reikia bent dvejetą dienų darbuotis su rietaviškiais miškininkais. Ir taip iki 2019-ųjų metų, kol šis regioninis padalinys bus sujungtas su Telšių regioniniu padaliniu. Žinoma, centras liks Žemaitijos sostinėje. Tada Telšių regioninis padalinys tarp kitų tokių padalinių užims didžiausią girių plotą Respublikoje. Beje, ir aštuonių girininkijų, kurių skaičius po reorganizacijos nesikeitė, plotas Telšių regione — vienas iš didžiausių šalyje. Dar aštuonios girininkijos po sujungimo prisidės iš Rietavo regiono. Jų ne visų toks didelis plotas, tačiau Telšių regioniniame poskyryje girininkijų turėsime dvigubai daugiau negu dabar.
R.Zebčiukas užsiminė, jog geros telšiškių miškininkų tradicijos ir toliau bus puoselėjamos. Regioniniame padalinyje netrūksta pažintinių ir rekreacinių objektų, kuriuos globoja atidi miškininkų akis. Miestelėnus ir svečius ypač džiugina šiuo metu sparčiai vykstantys darbai naujausiame objekte, kuris atvers savo pažintinius takus palei Ilgio ir Germanto ežerus. Svarbi gija — miškininkų ir visuomenės, ypač moksleivijos, bičiulystė, pakviečiant įvairaus amžiaus ir profesijų žmones į miškasodžio talkas ir kitokius renginius, prisidedančius prie gamtos puoselėjimo ir jos saugojimo.
Savo žodį miškininkai taria ir Lietuvos valstybės 100-mečiui. Šiai progai Valstybės dienos išvakarėse — liepos 5 dieną 13 valandą — prie Germanto ežero bus atidengta skulptūra. Miškininkai kviečia į jos atidengimo ceremoniją.