Panašu, bent kuriam laikui turėtų prislopti politinės spekuliacijos dėl Telšių šilumos ūkio valdymo. Konkurencijos taryba atmetė Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje skundą dėl Savivaldybės pasirašytos miesto šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo su UAB „Litesko“.
Alvydas Ivoncius
Parašė skundą
Vos šių metų vasario mėnesį Savivaldybės taryba priėmė sprendimą pratęsti minėtą sutartį, Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba išsiuntė kovo 2 dieną raštą Konkurencijos tarybai. Rašte buvo prašoma ištirti, ar Tarybos 2018 metų vasario 22 dienos sprendimo Nr. T1-54 „Dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo 1 ir 2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.Vyriausybės atstovo tarnyba savo rašte pabrėžė, kad Savivaldybės taryba, savo priimtu sprendimu be konkurencingos procedūros papildomam 10 metų terminui pratęsusi susitarimą su UAB „Litesko“, suteikė bendrovei išimtinę teisę Telšių mieste eksploatuoti šilumos tinklus ir tokiu būdu galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
Pasak Vyriausybės atstovo tarnybos, Savivaldybės teritorijoje šilumos tinklus eksploatuoja UAB „Litesko“, tačiau yra ir kitų ūkio subjektų, kurie galėtų dalyvauti Telšių miesto šilumos ūkio valdymo parinkimo konkurse, jeigu Savivaldybė tokį konkursą tinkamai organizuotų. Savivaldybėje organizuojant šilumos ūkio nuomos konkursą, kurio pagrindu buvo pasirašyta 2018 m. sutartis su UAB „Litesko“, buvo paruoštos tokios turto nuomos šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui viešo konkurso sąlygos, kad neatsirado nė vieno norinčio dalyvauti, ir net UAB „Litesko“ konkursui nepateikė paraiškos. Po neįvykusio konkurso Savivaldybės taryba sprendimu nusprendė pratęsti sutartį su UAB „Litesko“.
Konkurencijos taryba įvertino šį Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje skundą, prieš tai pareikalaudama Savivaldybės pateikti paaiškinimus. Juos Konkurencijos taryba gavo dar kovo 29 ir balandžio 9 dienomis. Savo atsakymuose Savivaldybė nurodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-67 „Dėl šilumos ūkio nuomos konkurso paskelbimo“ nusprendė vykdyti šilumos ūkio nuomos konkursą ir tuo pačiu sprendimu nusprendė pratęsti 2000 m. rugsėjo 28 d. Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį tarp Savivaldybės ir UAB „Litesko“ iki Telšių miesto šilumos ūkis bus perduotas konkursą laimėjusiam operatoriui.
Konkurencijos tarybos rašte sakoma, kad 2016 m. balandžio 28 d. Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-197 „Dėl viešo konkurso sąlygų patvirtinimo“ patvirtino UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybėje esančio turto nuomos šilumos ir karšto vandens gamybai ir tiekimui viešo konkurso sąlygas. Informacija apie šį konkursą, pasak Savivaldybės, buvo skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso medžiaga buvo pateikta penkioms juo susidomėjusioms bendrovėms, dėl konkurso sąlygų su jomis vyko susirašinėjimas. Tačiau kadangi pasiūlymų nei vienas iš potencialių dalyvių nepateikė, konkursas buvo nutrauktas. Nė vienas ūkio subjektas, susipažinęs su viešo konkurso sąlygomis, Savivaldybei pretenzijų dėl vykdomo viešo konkurso nepateikė. Taip pat, Savivaldybės teigimu, konkurso sąlygos nebuvo skundžiamos.
Nutraukusi konkursą, Savivaldybės taryba 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T1-92 nusprendė sudaryti Darbo grupę galimos Telšių šilumos ūkio vystymo perspektyvoms įvertinti ir išvadai pateikti. Darbo grupė rekomendavo Savivaldybei pratęsti Modernizavimo sutartį ir 2000 m. rugsėjo 28 d. UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Litesko“ Turto nuomos sutartį dėl Telšių miesto šilumos ūkio nuomos iki 2025 metų birželio 1 dienos.
Konkurencijos tarybos sprendimas
Konkurencijos taryba nusprendė: „Apibendrinant, turėdama įstatyminę pareigą užtikrinti šilumos tiekimą, Savivaldybė po nutrauktos konkurencingos procedūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T1-54 nutarė pratęsti Modernizavimo ir Nuomos sutartis. Sprendimo priėmimo metu Savivaldybė vertino ir tai, jog susigrąžinti šilumos ūkį šiai dienai UAB „Telšių šilumos tinklai“ nėra pilnai pasirengusi, nes neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 patvirtinto Energetikos įmonių technologinio, finansinio, valstybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos reikalavimų. Todėl Savivaldybė iki Modernizavimo ir Nuomos sutarčių galiojimo pabaigos nurodė UAB „Telšių šilumos tinklai“ būti pilnai pasirengusiai perimti išnuomotą šilumos ūkį ir užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą Telšių gyventojams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pranešame, kad nėra pagrindo Jūsų prašomą klausimą teikti svartyti Konkurencijos tarybai“.
Aplaidokai savo skundą rengusi Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba gavo ir Konkurencijos tarybos pamokėlę dėl pateiktos dezinformacijos: „Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog 2018 m. Savivaldybė nevykdė naujo nuomos konkurso, kurio pagrindu, Jūsų teigimu, buvo pratęstos 2000 m. Modernizavimo ir Nuomos sutartys“.
Dabar — virkauja, nors patys nieko nedarė
Apie tai, kaip Savivaldybė rengėsi (jei tiksliau — niekada rimtai to padaryti nesistengė) perimti miesto šilumos ūkį, rašėme ne kartą. Primename: Savivaldybės taryba penkiolikai metų apleistą, milijoninėmis skolomis „apžėlusį“ Telšių šilumos ūkį išnuomojo 2000-aisiais metais, jau nebeturėdama kitos išeities. Savivaldybė tuo metu neturėjo pinigų nei skoloms grąžinti, nei tam ūkiui modernizuoti. Iki 2000 metų rajoną valdė konservatorių ir krikščionių demokratų koalicija, sugebėjusi praskolinti miesto šilumos ūkį, o meru dirbo konservatorius Juozas Butkevičius. Vėliau į valdžią po 2000 metais įvykusių Savivaldybės tarybos rinkimų atėjo socialliberalai, socialdemokratai, liberalai ir „valstiečiai“. Būtent toji koalicija nusprendė išnuomoti miesto šilumos ūkį.
Tačiau per penkiolika metų nebuvo sukauptas joks finansinis rezervas šilumos ūkiui perimti, kai pasibaigs nuomos sutartis. Per tuos metus merais dirbo socialdemokratų, tvarkiečių atstovai. O Savivaldybės administracijai ilgokai vadovavo tvarkiečiai, dabar tapę aktyviais šilumos ūkio perėmimo šalininkais, tačiau savo metu nieko rimto nepadarę, kad atėjus laikui nebūtų problemų šį ūkį perimti. O problemos, kaip ne kartą rašėme, aiškios: norint perimti, reikėjo grąžinti „Litesko“ apie milijoną eurų investicijų perviršiaus. Visas investicijas tvirtindavo Taryba, tai pat ir tuomet, kai joje dominavo tvarkiečiai.
Norint perimti miesto šilumos ūkį, būtų tekę Savivaldybei priklausančiai UAB „Telšių šilumos tinklai“ suformuoti apyvartinį kapitalą, o tam pinigų nebuvo nė euro. Vadinasi, tektų skolintis. Tačiau paaiškėjo, kad bankai reikiamos sumos neskolintų. Vadinasi, pinigų būtų tekę skirti iš rajono biudžeto. Nei tvarkiečiai, nei dar vieni perėmimo šalininkai liberalai kažkodėl to nė nesiūlė vasario mėnesį įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje. Jame, beje, buvo svarstomas rajono biudžetas. Jį pavirtinus, buvo svarstoma, ar pratęsti miesto šilumos ūkio nuomą. Žinoma, tvarkiečiai ir liberalai nė nepateikė ir dar vieno svarbaus pasiūlymo: o iš kur reikėtų gauti pinigų miesto šilumos ūkiui modernizuoti? Tiesiog perimkime, o tada žiūrėsime, kas bus?
Keisčiausia, kad minėtame vasario mėnesio Tarybos posėdyje tvarkiečiai ir liberalai, jei jau tikrai buvo nuoširdžiai nusiteikę už šilumos ūkio perėmimą, net nepasiūlė pradėti formuoti perėmimo fondo. Juk akivaizdu: „Telšių šilumos tinklai“ nebus pajėgūs tokį fondą suformuoti.
su ta Litesko buna ir problemu