Be patrankos salvių ir žemaitukų, bet nuotaikingai

Kartą per metus žemaičių sostinės širdyje esančiame Durbės skverelyje, aplink paminklą, skirtą Durbės mūšio šlovei įamžinti, suplevėsuoja Žemaitijos vėliavos, skamba žemaitiška muzika ir dainos, o susirinkę krūvon miestelėnai ir svečiai rokuojasi žemaitiškai.

Lina Dijokienė

Lyg repeticija
„Vėl liepos 13-oji, vėl mes pakvietėme Jus kartu pabūti ir paminėti Žemaičių vienybės dienos ir Durbės mūšio sukaktį“,— taip penktadienio vakarą į Durbės skverelyje susirinkusiuosius kreipėsi Telšių kultūros centro atstovė, renginio vedėja Agnė Jakavičiutė. Jai talkino Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius.
Jis savo šneką pradėjo atsiprašymu. „Nešausim nei už Lietuvą, nei už Žemaitiją, nei už žemaičius. Mums pasakė: „Nesaugu“. Klausia: „Arkliai bus?“. Sakau, kad arkliai dar nesaugiau“,— pusiau rimtai, pusiau juokais A.Dacius paaiškino, kodėl susirinkusieji neišvys renginio afišose žadėtų žemaitukų veislės arklių ir neišgirs tradicinių patrankos šūvių.
Anot Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininko, tegu būna tai repeticija kitąmet būsiančių iškilmių — artėjančios Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės — 1219 m. Ipatijaus kronika yra seniausias šiuo metu žinomas dokumentas, kuriame minima Žemaitija.

Padėkos ir dovanos
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius padėkojo architektui profesoriui Algirdui Žebrauskui už tai, kad atsirado Durbės mūšiui skirtas paminklas ir vieta, kurioje buriasi žemaičiai. A.Žebrauskas susirinkusiems sakė: „Džiaugiasi širdis, kai žiūri. Nuo kelių žemaičių, kurie pirmieji pradėjo rinktis minėti Durbės mūšio datą, dabar štai šitiek susiburia. Žemaičiai, didžiuokitės, Jūs esat žemaičiai“. Kalbėtojas dar kartą priminė Žemaitijos regiono istorinę, kultūrinę, politinę svarbą visai Europos istorijai.
Minėjime tradiciškai įteikti Žemaičio pasai nusipelniusiems žemaičiams: Faustui Žilinskiui, atvykusiam iš Amerikos, bei telšiškių Jūratės ir Kęstučio Beržinių šeimai.
Susirinkusiuosius pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, vienas iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, filosofas Arvydas Juozaitis.
Nors ir be žemaitukų kanopų kaukšėjimo bei patrankos šūvių trenksmo, minėjimas buvo pakilus ir nuotaikingas. Žemaitiškų dainų padovanojo Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vadovė D. Bomblauskienė). Žemaičių kultūros draugijos atstovai visoms Žemaitijos sostinės gimnnazijoms ir progimnazijoms padovanojo po Žemaitijos vėliavą.

Apie Durbės mūšį
Žinoma, kad 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero žemaičiai sutriuškino jungtines Livonijos ir Prūsijos vokiečių ordino pajėgas. Žemaičių pergalė prie Durbės turėjo įtakos visam Baltijos regionui. Teigiama, kad Durbės mūšis savo reikšme gali būti tapatinamas su Žalgirio mūšiu.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.