Metai apsuko dar vieną ratą,ir štai vėl aidi išleistuvių garsai, dar viena jaunų Telšių abiturientų karta savo rankose spaudžia brandos atestatus. Tarp jų — gražus būrys pasiekusiųjų puikių rezultatų.
Lina Dijokienė
O štai Telšių Žemaitės gimnazijos abiturientės Eglės Simutytės atestate puikuojasi net du „šimtukai“ — aukščiausiais įvertinimais mergina išlaikė anglų kalbos ir biologijos valstybinius egzaminus.
Paprašyta papasakoti apie save, savo šeimą, Eglė, kurią jau įpratome matyti Telšių Žemaitės dramos teatro scenoje, sako: „Užaugau paprastoje, bet artimoje šeimoje: mano mama matematikos mokytoja, o tėtis — ugniagesys gelbėtojas, turiu vyresnę sesę, kuri taip pat, kaip ir aš, baigė Telšių Žemaitės gimnaziją“. Mergina negaili gerų žodžių savo mokyklai.
„Čia mokiausi nuo 9 klasės ir praleidau geriausius ketverius metus savo gyvenime. Gimnazija atvėrė daug durų, praplėtė akiratį, suteikė galimybę siekti geriausio. Esu dėkinga, jog mane supo geri žmonės: klasės draugai, mokytojai, kurie tapo dalimi šios patirties. Čia taip pat atradau daug naujų pomėgių, kurie papildė atsineštus iš anksčiau: dar prieš tapdama gimnaziste, lankiau Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studiją SAVI, kuri atskleidė mano kūrybiškąją pusę. Mokykloje ėmiau ieškoti intelektualinės veiklos, todėl atradau debatų būrelį — su komanda tapome Lietuvos debatų čempionato lietuvių kalba laimėtojais, taip pat su komanda dalyvavome ES projekte „Euroscola“, vykome į Strasbūrą. Tai papildė dar vieną pomėgį — keliones. Vasarą prieš 12 klasę dalyvavau lyderystės stovykloje JAV, kuri mane itin pakeitė. Taigi laisvalaikiu veikiu daug, bet tik tada, kai neturiu minutės prisėsti, jaučiuosi gerai“, — trykštanti entuziazmu sako geriausia 2018 m. Telšių rajono abiturientė.
— Pasidalinkite, koks jausmas apėmė, kai sužinojote, jog Jūsų žinios įvertintos aukščiausiu įvertinimu. Kaip apskritai vertinate savo visų egzaminų rezultatus? Ar neprailgo egzaminų rezultatų laukimas?
— Sužinojusi, jog gavau 100 balų, džiaugiausi, tačiau didesnį džiaugsmą man teikė tėvų džiaugsmas dėl mano sėkmės. Šis įvertinimas svarbus tol, kol įstosiu, o vėliau taps tik dalimi to, kas buvo mokykloje. Apskritai egzaminų rezultatais džiaugiuosi, nors visada sakau, jog gali būti geriau. Egzaminų rezultatų laukimas buvo labiausiai erzinantis dalykas per šiuos metus, nes mėnesį gyvenome nežinioje.
— Jūsų nuomonė apie šiųmečius egzaminus: ką juose matote vertingo, o galbūt kažką norėtumėte pakeisti?
— Šių metų egzaminai labai kontrastingi: jei vienas pasirodė esantis itin lengvas, tai kitas „smogė“ su kaupu. Tikriausiai akivaizdu, kad sunkiausias egzaminas man pasirodė matematikos, kaip ir daugumai Lietuvos abiturientų, visiškai nepatikrinantis paprastų, daug dirbančių abiturientų, turinčių pakankamai loginio mąstymo, bet negebančių spręsti neprivalomų olimpiadinių uždavinių. Manau, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas keičiamas tinkama linkme, dabar labiau paremtas mąstymu ir analize, o ne sausu tekstų mokymusi.
— Jūsų „receptas“, kaip gauti „šimtukų“. Ką patartumėte, ko palinkėtumėte būsimiems abiturientams?
— Recepto gauti „šimtukui“ nėra. Turi mylėti tai, ko mokaisi, sistemingai dirbti visose gimnazijos klasėse, ne siekti tikslo bet kokia kaina, o tiesiog džiaugtis tuo, ką darai. Atitinkamas rezultatas ateis savaime. Nesakau, jog nevertėtų mokytis prieš egzaminą, bet tai tik pakartojimas to, ką jau ir taip žinai. Abiturientams linkėčiau nesijaudinti (žinau, kad lengviau pasakyti, nei padaryti), nes egzaminų rezultatai neįvertina Jūsų kaip žmonių, tai Jūsų žinių įvertinimas, kuris reikšmingas tik tol, kol įstosite į norimą specialybę.
— Kokia Jūsų laukia vasara, ateinantys metai? Ateities planai?
— Ši vasara kitokia, nei prieš tai buvusios. Kažkokiu būdu vis tiek rasdavau veiklą, kuri skatindavo mąstymą ar kūrybą, o šią vasarą šiuo aspektu ilsiuosi (išskyrus birželio mėnesio egzaminus). Šią vasarą dirbu, ruošiuosi rudeniui ir tiesiog gyvenu jau nebe mokinės gyvenimą. Rudenį planuoju pradėti mokslus Vilniaus universitete, studijuoti teisę.
— Jūs ir Jūsų gimtasis miestas. Ką manote apie Telšių, čia gyvenančių žmonių perspektyvą? Ar regite save čia po studijų?
— Telšiai visada buvo ir bus man labai artimas miestas. Čia užaugau visomis prasmėmis. Nesakau, kad tai visada buvo lengva, dažnai suabejodavau jaunimo galimybėmis mažame mieste, jų galimybėmis konkuruoti su didmiesčių jaunimu, tačiau dabar manau, jog viskas priklauso nuo tavęs paties. Gali pasiekti viską ir dar daugiau būdamas čia ir turėdamas daug noro. Labai tikiuosi, jog Telšiai per laiką taps miestu, į kurį neabejotinai norėsis grįžti. Kol kas savo ateitį matau kaip buvimą studente, o kas žino, kur atsidursiu po penkerių metų.
— Ačiū už pokalbį.