Ligoninės Priėmimo skyriuje — nauja Būtinosios pagalbos teikimo tvarka

Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė rodo, jog labai svarbi informacija atvykstantiems į jos vadovaujamą skyrių yra pakabinta ir prie langelio, ir atskiroje skelbimo lentoje.

Jei suskaudo dantį, įsipyko galvos skausmas, užkankino nemiga ar po mėnesį užsitęsusio nugaros skausmo staiga šis įgriso ir šovė galvon mintis nuvažiuoti į ligoninės priimamąjį, medikai tokius pacientus perspėja — jie gali būti nukreipiami pas šeimos gydytoją, o užsimaniusiems būtinai čia ir dabar gauti medicinos paslaugas — dar ir pareikalauta už jas susimokėti…

Lina Dijokienė

Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duris praveriantys pacientai visada tikisi greito, kokybiško ir paslaugaus sveikatos paslaugų suteikimo. Tačiau čia plušantys medikai turi naujienų: ne visada sunegalavusieji gali tikėtis jų sulaukti. Be to, gali atsitikti, jog už suteiktas paslaugas bus išrašyta ir sąskaita. Kad būtų išvengta nesusipratimų ar nemalonių konfliktų, Regioninės Telšių ligoninės atstovai — Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė, šios ligoninės medicinos auditorius Paulius Rumbutis bei Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė — surengtoje spaudos konferencijoje žiniasklaidai pristatė nuo liepos 1 d. įsigaliojusius LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus pokyčius, kaip ir kam teikiama būtinoji pagalba.

Pagalbos mastai ir kategorijos
Ligoninės medicinos auditorius P.Rumbutis pristatė savo paruoštą Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką. Jis sakė, kad tokia tvarka jau egzistuoja nuo 2004 m., tačiau, keičiantis sveikatos apsaugos ministrams, yra kaskart keičiama ir tobulinama. Paskutinis pakeitimas, pasirašytas 2018 m. gegužės 23 d., pradėjo galioti nuo liepos 1 d. „Mes šią tvarką esame pasitvirtinę kaip kokybės sistemos procedūrą. Šia procedūra apibrėžta būtinosios pagalbos teikimo tvarka mūsų įstaigoje. Pasitaiko, jog kai kurie piliečiai, nežinodami šių pokyčių, reiškia nepasitenkinimą. Žinotina, kad būtinoji medicinos pagalba — tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Iš esmės tą pirmąją medicinos pagalbą turi mokėti teikti visi žmonės, ypač medikai. Mūsų tvarkoje pažymėta, kad bet kuris ligoninės darbuotojas turi mokėti atlikti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą, gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko, perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ir pan., sustabdyti kraujavimą, tvarstyti, numalšinti skausmą, imobilizuoti pažeistą sritį. Tai yra pirmosios pagalbos pagrindiniai principai. Skubi medicinos pagalba — tai pagalba, kurią teikia gydytojas ar gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais (slaugytojais, paramedikais). Ši pagalba teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, atsižvelgiant į atvykusiojo paciento būklę. Skubi pagalba yra teikiama pagal keturias kategorijas: nedelsiant; labai skubiai (pacientui skubi pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą); skubiai (ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą) ir standartinė — ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Būtinosios pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Kai Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje yra keli pacientai, pagalba teikiama, atsižvelgiant į nustatytą kategoriją“,— informavo medicinos auditorius, pabrėžęs, jog būtinoji pagalba teikiama nemokamai visiems nuolatiniams šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų draustumą, laikinai šalyje gyvenantiems ir teisėtai dirbantiems užsieniečiams, Europos Sąjungos šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, pateikus jų draustumą liudijančius dokumentus (galiojančią E-kortelę arba vieną iš E formos (E 111, E 106, E 121) pažymų). Ir būtinai — asmens dokumentą. Užsieniečiams, ne ES šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, būtinosios pagalbos paslaugos yra mokamos.

Paslaugos gali būti ir mokamos
P.Rumbutis pabrėžė, kad gydytojui nustačius, jog paciento, atvykusio be siuntimo, būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos. Už šias paslaugas turės susimokėti arba pats pacientas, arba pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Medicinos auditorius informavo, jog nuo šiol yra išskirti atskirai vaikų ir suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos mastai. Kaip pavyzdį, kada nedelsiant teikiama pagalba, gydytojas paminėjo atvejus, kai sutrinka kvėpavimas, labai gausus kraujavimas, nesustojantys traukuliai, sutrikusi paciento sąmonė ir pan. Labai skubiai pagalba teikiama, kai pacientas jaučia labai stiprų (9-10 balų) skausmą, gausus kraujavimas, ūmus širdies ritmo sutrikimas, labai aukšta temperatūra ir pan.

Pacientų srautas nemažėja
„Daktaras P.Rumbutis pristatė teoriją, kuria vadovaujamės, teikdami pagalbą, kaip turime dirbti. O Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja pristatys praktiką, kaip yra iš tikrųjų, koks šio skyriaus kasdienis gyvenimas. Manau, kad rajono gyventojams tai bus ir įdomu, ir svarbu žinoti“,— sakė J.Seiliuvienė. Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja G.Girdvainytė pastebėjo, jog besikreipiančiųjų į jos vadovaujamą skyrių skaičius nemažėja. Nuo metų pradžios suskaičiuota 6790 ambulatorinių ligonių, o paguldytų į ligoninę — 3782. „Pastaruoju metu pastebime tendenciją: karšta, žmonės vartoja mažai skysčių, truputį pasvaigo galva, širdis smarkiau suplakė ir žmogus eina į ligoninės priimamąjį. Toks pacientas pas šeimos daktarą nenori eiti, nes atostogų metas. Pyksta, sako: „Kas mane ten pažiūrės? Kodėl jūs negalit?“. Tenka vesti prie skelbimų lentos, prie langelio priklijuotų raštų, sakyti, jog skaitytų, susipažintų. Deja, kartais žmonės nenori nė girdėti — priekaištauja, jog anksčiau kitaip buvę. Konfliktų išvengti kartais nepavyksta. O juk visos įstaigos dirba pagal nustatytas tvarkas. Ir mes privalome jų laikytis“,— kalbėjo G.Girdvainytė, pastebėjusi, jog, deja, žmonės nelabai skiria, kas yra būtinoji pagalba, kas yra skubi pagalba, o kas yra ateiti šiaip pasitikrinti ar pasikalbėti. Kita vertus, Telšių rajono gyventojus jų šeimos gydytojai turėtų informuoti, kur jiems kreiptis pagalbos, kai šeimos gydytojas nedirbs. Retas pacientas, pasak medikės, atsineša siuntimą, tinkamai užpildytus dokumentus.

Greitoji — tai ne žalia šviesa
„Įsitikinimas, jog atvažiavai su greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir tau žalia šviesa, tikrai negalioja. Kartais greitosios ekipažai, matyt, vengdami konfliktų, tokius žmones čia veža. Deja, šiais laikais yra taip: „Kas daugiau rėkia, tas daugiau pasiekia“. Gaila, kad nustatytos tvarkos kai kurie ligoniai nenori laikytis. Suprantama, sudėtingas laikotarpis — šeimos gydytojų atostogų metas, tačiau būtina suprasti, jog ir pas mus yra atostogaujančių darbuotojų“,— supratingumo iš ligonių tikėjosi Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja. Ji akcentavo, kad žmonės turi žinoti, jog, jei šeimos gydytojas paskyrė gydymą, tos lašelinės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nėra lašinamos — šeimos gydytojai turi savo procedūrinius kabinetus, ten ir reikia kreiptis. „Mes — ne poliklinika. Pas mus atvykti su savo vaistais ir reikalauti susilašinti negalima. Mes tokios paslaugos neteikiame“,— pabrėžė gydytoja. G.Girdvainytė akcentavo, kad užsieniečiams, išsideklaravusiems iš Lietuvos, visos paslaugos yra mokamos, nesvarbu, kad vardas ar pavardė lietuviška.

Pirmiausia — pas šeimos gydytoją
J.Seiliuvienė, apibendrindama problemą, pabrėžė: „Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas Telšių rajono gyventojas turi savo šeimos gydytoją. Dėl bet kurių problemų jis pirmiausia turi eiti pas savo šeimos daktarą. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus misija — teikti būtinąją medicinos pagalbą ir planinę pagalbą žmonėms, kurie atvyksta su šeimos gydytojų siuntimais. Greitosios atvežimas — tai dar nėra rodiklis, kad būtinoji pagalba reikalinga. Kartais žmonės, deja, piktnaudžiauja greitosios medicinos pagalbos paslauga, ją naudoja kaip nemokamą taksi. Dabar, pavyzdžiui, labai padažnėjo besikreipiančių dėl nemigos, psichiatrų išrašomų vaistų — atvažiuoja, nes nebeturi vaistų ar skundžiasi, jog jau kelinta para neužmiegantys. Tegul žmonės nepyksta, tačiau čia, Priėmimo skyriuje, jie gaus tikrai ne visas paslaugas, kokių užsimanys“.
Direktorės pavaduotoja pabrėžė, jog Regioninė Telšių ligoninė yra sudariusi sutartis su pirminiais sveikatos priežiūros centrais, tačiau darbo dienomis ir šeštadieniais, iki pietų, kai tie centrai dirba, tokie pacientai yra siunčiami atgal. „Žmonės tegul nepyksta, bet tų centrų darbo laiku žmonės privalo pirmiausia kreiptis ten. Tik jei gydytojas nustato, jog būtina kreiptis į ligoninę, tada gali atvykti pas mus. Skundžiasi: „O, išvarė iš Priėmimo“. Mes ne išvarome, o prašome laikytis nustatytos tvarkos. Mes turime dirbti pagal savo tvarką, piliečiai turi nepiktnaudžiauti priėmimu. Pasitaiko, kad net paatvirauja: pas šeimos gydytoją eilės, pas šeimos gydytoją nepadarys tyrimų, o čia ir rentgeną padarys, ir lašelinę sulašins, ir visi specialistai sulėkę pažiūrės. Neurologus kviečiame, chirurgus kviečiame, traumatologus kviečiame — tiesiog pilnas servizas“,— kiek ironizuodama kalbėjo J.Seiliuvienė, pabrėždama, jog taip būti negali, nes ligoninės priėmimo skyriuje teikiama paslauga — brangi paslauga.

Nevengia piktnaudžiauti
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja stebėjosi, jog kartais atvyksta ligoniai, kurie skundžiasi menkais negalavimais: nulaužtu nagu, menku įsibrėžimu ar vos pusvalandį pakilusia temperatūra. „Yra keli kritiniai laikai: tai penkta valanda vakaro, sekmadienio vakaras ir paryčiai: 6-7 valanda ryto, kai sulaukiama daugiausiai tokių ligonių. Būna, kad atvyksta po darbo, nes dieną dirbo ir negalėjo nueiti pas šeimos gydytoją, sekmadienio vakarą kreipiamasi, kad nereikėtų vargintis pirmadienį eilėje pas šeimos gydytoją. Tie žmonės, kurie serga po tris-penkias paras, paklausti, kodėl anksčiau nesikreipė pas savo šeimos gydytoją, net nustemba, kai jų apie tai paklausi. Tiesiog pagalvojęs, jog jam reikia pasitikrinti, o šeimos daktaro nenori trukdyti, tai ir atvažiavęs į ligoninės priimamąjį“,— apie savo darbo specifiką papasakojo G.Girdvainytė.
Ją papildė P.Rumbutis: „Pagrindinė problema, jog taip susidaro nemažas srautas tokių pacientų. Jei per savaitgalį kreipiasi 20-30 ambulatorinių ligonių, tai, patys suprantate, gali nukentėti tie, kuriems būtinai reikia skubios pagalbos. Tas, kam labai blogai, patikėkite, guli ramiai ir kantriai laukia, nes jis jau nepajėgia šaukti“. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja priminė, jog ligoninė — vieša įstaiga ir vieša vieta, joje filmuojama, todėl visiems triukšmadariams yra kviečiama policija ir fiksuojamas viešosios tvarkos pažeidimas. „Juk nuėję į banką piliečiai paprastai nesikeikia ir nesiunčia darbuotojų, o čia visko pasitaiko. Mes nesame nusiteikę su įžeidinėjimais taikstytis“,— sakė gydytoja.
Jai antrino ir direktorės pavaduotoja medicinai, teigdama, jog žmogus pirmiausia turi gerbti save, tausoti savo sveikatą ir gerbti tuos žmones, kurie jam padeda sveikatą prižiūrėti. Ji apgailestavo, kad, deja, medikai, dažnai tos pagarbos pasigenda. „Žmonės, matyt, nevertina to, ką gauna nemokamai. Kai pasakai, kad štai už šią paslaugą jums teks susimokėti, ko tik neišgirstame: ir bjauriausių keiksmų, ir grasinimų, ir pareiškimų — esą jis mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Tačiau tvarka yra tokia: esi mokesčių mokėtojas ar ne, bet jei nori paslaugos, kuri nėra būtinoji pagalba, būk malonus, susimokėk. Žodžiu, kiek ateis ligonių pas mus per Priėmimo skyriaus duris, tiek mes pažiūrėsim, bet tegul nenustemba, kad vieną paguldysime, kitam galbūt teks apsimokėti, o trečią paprašysime išeiti pas šeimos daktarą, visiems bus paaiškinta, kodėl taip ir ne kitaip“,— pokalbį apibendrino J.Seiliuvienė, pasidžiaugusi, jog pamažu žmonės tampa supratingesni ir tolerantiškesni.

2 Komentarai

  1. Su trūkusia išvarža 15h atvažiavau pas šeimos daktarą. Jis buvo komandiruotėje.
    Poliklinikoje pralaukiau eilėje pas Dielku. Pasakė, kad nepriims be šeimos daktaro nukreipimo.(Argumentai, kad jis išvykęs, patinusiam daktarėliui-nepadėjo).
    Belaukiant eilėse, baigėsi darbo laikas, niekas negerėjo, atvažiavau į Priėmimą. Ten iš kart užsipuolė, kad „specialiai laukiat, kad nereikėtų stovėti eilėse pas šeimos gydytoją”. Paprašiau vieno, kad pasakytų ar dar galiu laukti? Padarė tyrimus, pasakė, kad reikia skubiai operuoti. Chirurgas buvo profas, bet piktas ir pervargęs nuo ką tik nepasisekusios operacijos. Nerizikavau.
    Skubiai, 22h, padaryta operacija Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje ir ilgas, nors stropiai prižiūrimas gijimas, įtikino: jei gali-aplenk Telšius. Užjaučiu ten dirbančius, bet žiūrėti į pacientus, kaip į galimus priešus, nėra būtinoji pagalba. Beje, visą gyvenimą mokėjau dvigubą sveikatos draudimą.:)

Komentarai nepriimami.