Prieš 65-erius metus, rugpjūčio 23 dieną, buvo sunaikinta paskutinė iš devynių ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje veikusių partizaninių apygardų — Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda. Išduotas pasaloje žuvo apygardos vadas pulkininkas Vladas Montvydas–Žemaitis, Etmonas, Dėdė. Jis veikė visą ginkluoto pasipriešinimo laikotarpį, 5,5 metų vadovavo apygardai. Kartu žuvo ir adjutantas Bronius Alūza, Eimutis, Bedalis. Pogrindžio spaudos redaktorė Irena Petkutė, kad nepatektų gyva budeliams į rankas, išduotoje slėptuvėje nusišovė.
Irena Montvydaitė-Giedraitienė
Mūsų — atkurtos Lietuvos laisvės armijos organizacijos tikslas — iškiliųjų istorinių asmenybių, kovojusių dėl Lietuvos nepriklausomybės, įamžinimas. Kasmet konferencijų metu pateikiami vis nauji pasiūlymai.
Pagerbtas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas generolas Kazys Veverskis, Lietuvos karininkas, Žemaičių legiono vadas Jonas Semaška ir kiti.
Rugpjūčio 23 dieną kaip tik sutampa Ribentropo-Molotovo pakto — apgaulingos sutarties pasirašymo 1939 m. Maskvoje data.
Tarp didžiųjų Žemaitijos ežerų Paršežerio ir Lūksto, poros kilometrų pločiu yra krūmynai, pelkynai, durpynai.
Abu ežerus jungia upelis Sietuva. Nuo senų senovės — tikriausiai nuo karų su kryžiuočiais laikų — susisiekimo keliai buvo kūlgrindos — akmenų keliai, išgrįsti po vandeniu. Vietiniams gyventojams po vandeniu grįstas kelias nebuvo slaptas. Čia Vlado Montvydo, tapusio Lietuvos partizanų apygardos vadu, gimtasis Gatautiškės kaimas, prigludęs tarp ežerų, išbraidytų basakojės paauglystės metais. Šios kūlgrindos yra pasitarnavusios ne tik senovės žemaičiams, bet ir po Antrojo pasaulinio karo partizanams, pereinant klampius pelkynus.
Kitoje pusėje ežerų, Čepaičių kaime, 1950–51 metais vasario mėnesį apygardos vadas buvo įkurdinęs Vakarų srities Jūros štabą. Dieną partizanai būdavo arklių fermos daržinėje, naktį ateidavo į mokyklą.
Sulaukusi Lietuvos atgimimo, tuo metu mokykloje dirbusi Bronė Putriutė, prisimena tuos laikus ir partizanų kautynes su NKVD kariauna. Nelygioje kovoje žuvo Vakarų srities Jūros štabo vadai Vaclovas Ivanauskas-Vytenis, Antanas Liesis–Idenas, Stasys Gedvila–Bedalis.
Įsimintinas 1953 metų rugpjūčio 23-iosios vakaras. Žvejys Naujokas žvejodamas pastebėjo kūlgrinda dažnai einančius du partizanus. Buvo pranešta Varnių NKVD. Suruošta pasala, kurioje laukė Telšių, Rietavo, Varnių, Kaltinėnų stribai ir kariškiai. Partizanų kūnams atpažinti prie Varnių NKVD būstinės atvesti kaimynai nepastebėjo šūvių pėdsakų uniformose, tik matė galvose šautines žaizdas. Prieita išvados, kad paskutines kulkas partizanai pasiliko sau.
Baigėsi pogrindžio spaudos leidimas ir platinimas gyventojams, kurios okupantai bijojo labiau negu šaunamojo ginklo, nes spaudoje atsispindėjo okupantų niekšybės ir lietuvių troškimas laisvės. Baigėsi beveik dešimtmetį trukęs ginkluotas pasipriešinimas. Nė viena Europos tauta tiek ilgai nesipriešino. Jeigu ne partizaninis ginkluotas pasipriešinimas, būtų galima pamanyti, jog lietuviai norėjo rusų okupacijos.
Pasiūlyta šią istorinę tautos kovų datą pažymėti paminklu. Paminklas — Lietuvos laukų riedulys — ilgaamžiškumo simbolis, bylojantis, jog lietuvių kova dėl laisvės — amžina. Paminklui vieta parinkta netoli paskutinio štabo narių žūties vietos, Gatautiškės kaime, prie kelio Laukuva — Varniai, Šilalės rajono Laukuvos seniūnijoje.
Nuoširdžiai dėkojame buvusio politinio kalinio sūnui, Varnių gyventojui Stasiui Zajančauskui už padovanotą nenaudojamos sodybos kiemą, kuriame galėjome pastatyti šį paminklą.