Balandžio 28 dieną paskelbėme straipsnį „Ūkininko galvijai siaubia kaimynų sodybą“. Rašėme apie tikrai nepavydėtiną situaciją Viešvėnų seniūnijos Sakalų II kaime esančioje Zitos Bumblauskienės sodyboje. Kaimyno Antano Kazalupskio galvijai ne kartą atkeliavo į sodybą, sumindžiojo kiemą, sodą, sulaužė tujas.
Alvydas Ivoncius
Pažadai lieka pažadais
Nuo kaimyno galvijų Bumblauskai negali apsiginti tarsi nuo kokių šernų. Galvijai ne kartą iš ganyklų ištrūkdavo pro „elektrinį piemenį“ ir siaubdavo sodybą. Sumaitotos pievelės, išlaužyti medeliai — kam tai patiktų? Pačiam ūkininkui tikriausiai taipogi ne.
Dar 2014 metais ūkininkas už sutryptą sodybą Bumblauskams pats sumokėjo 500 litų. O raštelyje įsipareigojo, kad situacija nepasikartos. Tačiau 2016 metais galvijai vėl nusiaubė sodybą. Tuomet A.Kazalupskis sumokėjo 200 eurų. Ir vėl žadėjo, kad galvijai į kaimynų sodybą nebeužklys.
Tačiau šių metų balandžio mėnesį ūkininko galvijų banda vėl šeimininkavo Bumblauskų sodyboje. Tuomet Zita Bumblauskienė kreipėsi į „Kalvotosios Žemaitijos“ redakciją. Ji, grįžusį iš laidotuvių, rado nusiaubtą sodybą. Kadangi ūkininkas net telefonu neatsiliepė, moteris paskambino policijai.
Ūkininkas nieko blogo… nematė
Balandžio mėnesį Redakcijai ūkininkas ramiai aiškino neva nieko blogo nenutikę: nulaužtos kelios tujos, šiek tiek teritorija ištrypta. Esą ką jis gali padaryti: juk galvijai eina, kur nori. Be to, ūkininkas kaltę vertė Z.Bumblauskienei: kam ji obuolius sode paliekanti — tų gardėsių paėsti ir veržiasi galvijai. Priminėme ūkininkui, kad balandžio mėnesį obuoliai niekuo dėti. Tuomet ūkininkas kaltę suvertė miško žvėrims, aiškindamas, kad jie nutraukia „elektrinį piemenį“.
Už savo galvijus yra atsakingas ne kas nors kitas, o ūkininkas. „Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklėse“ parašyta: „Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų“.
Žadėtos tvoros nesurentė
Beje, balandžio mėnesį Redakcijai A.Kazalupskis aiškino, kad iki gegužės pabaigos palei Bumblauskų sodybą savo žemėje suręs tvorą. Prieš savaitę galvijai, jau beveik sutemus, vėl sugužėjo į Bumblauskų sodybą. Šeimininkai juos išvijo. Skambino ūkininkui, rašė žinutes, tačiau šis net neatsiliepė. Išvyti galvijai grįžo atgal, vėl juos teko vaikyti. O paryčiais banda vėl užsigeidė paviešėti Bumblauskų sodyboje.
Dabar, dar sykį ištrūkus galvijams, paaiškėjo: jokios tvoros ūkininkas nepastatė. Ir mūsų kalbintas šio savo pažado lyg ir nebenorėjo prisiminti: neva ar įmanoma tokią didelę teritoriją aptverti? Tačiau A.Kazalupskis pareiškė, kad nutiesė dvi „elektrinio piemens“ linijas — jei galvijai prasiverš pro vieną, tai gal sulaikys kita.
Atsiprašyti nenorėjo
Pasak A.Kazalupskio, praėjusį savaitgalį sūnus vežė šieną ir vienas rulonas iškrito iš priekabos bei prispaudė „elektrinio piemens“ laidą. Jis pats buvo išvykęs į Klaipėdą, o kas nutiko, suprato tik grįžęs. Ūkininkas tikino nenorintis kenkti kaimynams.
Paklausėme ūkininko, ar šis bent atsiprašė Bumblauskų. A.Kazalupskis pareiškė esą tai daryti beviltiška. „Galiu sumokėti 50 eurų už gyvulių paganymą“, — ramiai pasakė ūkininkas. Z.Bumblauskienė, iš mūsų tai išgirdusi, numojo ranka: ne pinigai čia svarbu. Žmonės nori ramiai gyventi savo sodyboje, negaišti laiko ir neeikovoti jėgų, tvarkyti galvijų ištryptoms teritorijoms. Šįsyk Bumblauskai iškvietė seniūną, šis — policiją.
Šios savaitės antradienį, į Redakciją atvykus Z.Bumblauskienei, klausėmės ūkininko aiškinimų apie antra „elektrinio piemens“ liniją. Jei tokia ir buvo, ne ką galbėjo: vakare karvės atvyko „pasisvečiuoti“ Bumblauskų sodyboje. Žmonės vėl iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko. Iškvietė ir ūkininką. Šis dievagojosi, kad blogai. O policininkai ėmė ir pareikalavo nuvykti prie „elektrinio piemens“. Pasirodo, laidu elektros srovė netekėjo.