Atmintis stipresnė už mirtį, nes mirtis triumfuoja akimirką, o atmintis — amžinybę. (Grigorijus Kanovičius).
Rugsėjo 7 dieną (penktadienį) 11 valandą šalia Telšių žydų senųjų kapinių įvyks teatralizuotas Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo įgyvendinto projekto „Telšių žydų senosios kapinės — atmintis prieš užmarštį“ pristatymas.
Alma Jankauskienė
Projekto vadovė, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėja
Įgyvendinant projektą, pavyko identifikuoti net 95 paminklus ir jų dalis, išversti iš hebrajų kalbos epitafijas, šalia kapinių pastatyti informacinį stendą, išleisti leidinį, kuriame įdėtos antkapių nuotraukos su iš hebrajų kalbos išversta informacija (vardais, pavardėmis, mirties datomis, netrumpintomis epitafijomis), trumpa žydų kapinių istorija.
Pažymėtina, kad projektas yra įtrauktas į 2018 m. Europos žydų kultūros paveldo dienų, kurios vyks rugsėjo 7-9 dienomis, programą.
Šių metų programos tema — „Pasakojimai“. Lietuvoje tikriausiai nėra miesto ar miestelio, kuriame nebūtų ženklų, bylojančių apie žydų bendruomenių ar iškilių asmenybių egzistavimą įvairiais laikotarpiais, todėl Europos žydų kultūros diena yra puiki galimybė aktualizuoti išlikusį žydiškąjį kultūros paveldą.
Rugsėjo 7-ąją išgirsime pasakojimų apie Telšių žydų bendruomenę, kuriuos mums perteiks Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ jaunieji aktoriai (režisierė Laimutė Pocevičienė), Vaclovas Vaičekauskas.
Žydų istorija Telšiuose prasideda XVII a. antroje pusėje. 1677 m. Telšių seniūnijos inventoriuje, kuris saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, įrašytos 54 miesto gyventojų pavardės. Tarp visų gyventojų minimas ir vienas žydas. Apie 1700 m. žydų buvo jau kelios šeimos. 1721 m. Telšiams oficialiai suteikus privilegiją turėti turgus ir prekymečius, žydai ėmė intensyviau kurtis mieste. Puikios galimybės prekybai buvo vienos iš esminių aplinkybių, lėmusios žydų pagausėjimą Telšiuose.
XVIII a. pradžioje žydai Telšiuose jau dominavo. 1738 m. inventoriuje minimos 36 mieste gyvenančių šeimų pavardės, 21 iš jų yra žydiška. Tai sudarė net 58 proc. visų gyventojų. 1870 m. Telšiuose buvo 6481 gyventojas, iš jų 4399 žydai (68 proc.). 1897 m. duomenimis, Telšiuose gyventojų sumažėjo iki 6000, o iš jų 3088 (51 proc.) buvo žydai. Žydai aktyviai dalyvavo miesto kultūrinėje, ekonominėje veikloje ir politiniame gyvenime.
Apsigyvenę naujoje vietoje, žydai iškart pradėdavo rūpintis vietos savo mirusiesiems gavimu. Beveik visur, kur gyveno žydai, buvo ir kapinės. Pagal įvairius paskaičiavimus prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 200-240 žydų kapinių. Šiuo metu jų priskaičiuota apie 197, kai kurios visiškai sunaikintos, ir jose tėra pastatytas atminimo akmuo, daug užmirštų ir apleistų, kai kurių vietoje iškilo pastatai, o antkapiai buvo panaudoti kaip statybinės medžiagos. Kartu su kapinėmis išnyksta atmintis ir apie ten palaidotus žmones.
Senosios Lietuvos žydų kapinės nėra tik palaidojimo vieta. Tai Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Išlikusios žydų kapinės — šaltinis žydų tautos istorijai, bendram Lietuvos kultūros paveldui pažinti.
Tiksli Telšių žydų kapinių įsteigimo data nežinoma, tačiau bendruomenės įsikūrimo laikotarpis dažniausiai sutampa ir su kapinių įkūrimu (XVIII a. pradžia). Šiandien Telšių žydų kapinės yra praradusios savo autentišką išvaizdą ir plotą. Kai jose pradėti laidojimai, kapinės apėmė 2,17 ha. teritorijos. Dabar išlikusi kapinių dalis siekia 0,43 ha. 1987 m. didžioji žydų kapinių dalis likviduota, o jų teritorija paversta parku. Telšių žydų kapinėse buvo laidojami Telšių, Alsėdžių, Lauko Sodos, Lieplaukės, Nevarėnų, Tverų, Viešvėnų, Žarėnų bei kituose aplinkiniuose kaimuose ir dvaruose gyvenę žydai. Projekto įgyvendinimo metu, sudarant išlikusių kapinių schemą, rasta 223 paminklai arba jų dalys ir nuolaužos. Identifikuoti 95. Seniausias išlikęs ir identifikuotas palaidojimas datuojamas 1842 m., vėliausias — 1965 m.
Lietuvos valstybės istorijos archyve yra saugomos Telšių žydų bendruomenės 1854-1940 m. mirties metrikų knygos. Nuo 1854 m. iki 1940 m. liepos 27 d. Telšių žydų bendruomenės mirties metrikų knygose yra įregistruota 5842 aktų įrašai: 1854-1899 metais Telšių žydų kapinėse palaidota 4230 žydų (apie 1000 ar šiek tiek daugiau kas 10 metų), 1900-1915 metais (per 16 metų) buvo palaidoti 736 žydai, 1916-1940 metais visų įregistruotų mirusių žydų skaičius sudaro 876, bet tam tikra jų dalis buvo palaidota ne Telšių, o kitose žydų kapinėse.
Tarp žymiausių žydų Telšių kapinėse buvo palaidoti:
Volfas Lipkinas (žinomas kaip Zeevas Volfas Lipkinas), gimęs apie 1785 m. Žagarėje — Talmudo žinovas, nuo 1835 m. iki savo mirties 1858 m. buvo Telšių rabinu. Jis iš dalies modernizavo mokymosi procesą Telšių ješivoje. Jo sūnus Izraelis Salanteris (1810-1883) — garsus rabinas ir pamokslininkas, buvo Kauno Slabados (Vilijampolės) ješivos dvasinis vadovas ir naujos judaizmo krypties „Musar“ atstovas. Izraelis vedė rabino iš Salantų dukrą ir pakeitė savo Lipkino pavardę į Salanter.
Zalmanas Abelis žinomas kaip Šlomo Zalmanas Abelis, vienas iš Telšių rabinų mokyklos (ješiva) kūrėjų. 1875 m. (kituose šaltiniuose 1880 m.)
Telšių ješivą įkūrė Ichakas Jakovas Openheimas, Meiras Atlasas, Zalmanas Abelis ir finansiškai prisidėjęs Vokietijos žydas Ovadyah Lakhmans. Z.Abelis ješivoje dėstė iki savo mirties. Mirė nuo šiltinės, būdamas 30 metų amžiaus.
Iš Raseinių kilęs rabinas Josefas Leibas Blochas (gimė apie 1860 m.) — vienas iš žinomiausių ješivos vadovų. Jis vadovavo ješivai nuo 1910 m. (po rabino Eliezerio Gordono mirties 1910 m. Londone) iki savo mirties 1929 metais (antkapio Nr. 93).
Telšių rabinas (1876-1880 m.) Jehošua Heller, arba Ovsejus Geleris (1814-1880), kilęs iš Gardino gubernijos.
1995 m. Telšių žydų senosios kapinės įtrauktos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, yra aukščiausio statuso — saugomos valstybės.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos regioninis valstybės archyvas.
Tariame nuoširdų ačiū už prisidėjimą prie projekto — Lietuvos valstybės istorijos archyvui, vertėjai iš hebrajų kalbos — Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vadovei dr. Larai Lempertienei, Telšių miesto seniūnijai, Telšių rajono savivaldybės Architektūros skyriui, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Telšių skyriui, Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubui „Telšių atjauta“, Telšių Naujamiesčio mokyklai, Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijai „Savi“ (režisierė Laimutė Pocevičienė).
Maloniai kviečiame dalyvauti.