Rugsėjis nutiesė taką į mokyklas

Dar su vasariška šiluma ir nuotaika. Taip šiemet Telšiuose paminėta Rugsėjo pirmoji — Mokslo ir žinių diena. Turiningai praleidę šeštadienį, pirmadienį — rugsėjo trečiąją — visa Telšių rajono švietimo bendruomenė — mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai — rinkosi į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Nors Mokslo ir žinių diena paminėta dar šeštadienį, vis dėlto Telšių miesto ir rajono moksleiviai pirmadienio rytą nekibo iškart į mokslus — visas miestas tradiciškai sužydo rudens gėlių žiedais, skirtais mokytojams, mokyklose su ypatingu virpuliu pirmąkart į savo suolus sėdo pirmaklasiai, atostogų įspūdžiais klegėjo moksleiviai, į pirmąją šių mokslo metų pamoką skubėjo mokytojai.

Lina Dijokienė

Tikimasi daugiau pirmokų
Rudenį skaičiuojami ne tik viščiukai, kaip sako liaudies išmintis. Rugsėjį į skaičių lenteles sugula ir statistiniai švietimo įstaigų duomenys. Šiųmetis rugsėjis, planuojama, į Telšių miesto ir rajono švietimo įstaigas suburs 6170 jaunųjų rajono gyventojų: 4588 pirmų-dvyliktų klasių moksleivių, 400 priešmokyklinukų, 1182 lopšelių-darželių auklėtinių.
Jau ne pirmi metai tenka konstatuoti: vaikų mažėja. mokinių skaičius šiemet sumažėjo apie 230. Tikimasi sulaukti šiek tiek daugiau pirmokų nei pernai — 404. Nors pirmokų ir daugiau, tačiau bendra tendencija nedžiugina: vaikų lopšeliuose-darželiuose vaikų šiek tiek mažėja.

Lūkesčių ir permainų laikas
Šiųmetis rugsėjis — sudėtingas laikas visoms mokyklų bendruomenėms. Pirmiausia nemaža sumaišties dar nuo pavasario tebeįneša nauja mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema, jų rengėjų pavadinta MEDUS. Ši naujovė, regis, nelengvai skinasi kelią, nes visa viešoji erdvė virte verda nuo, švelniai tariant, ne itin palankių šios sistemos vertinimų.
Rugpjūčio 30 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos salėje įvyko jau tradicinis, įprastai prieš prasidedant naujiems mokslo metams rengiamas bendras rajono švietimo įstaigų vadovų bei Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių r. pirmininkų tarybos narių posėdis. Susirinkusią švietimo bendruomenę pasveikino ir švietimo aktualijas aptarė rajono meras Petras Kuizinas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Pocienė.
Kalbėjusiųjų mintys sutapo — visi švietimo laukiantys iššūkiai įveikiami, kai bendruomenėse vyrauja sutarimas ir noras bendradarbiauti, tartis ir susitarti. Šiame posėdyje didelis dėmesys skirtas ne tik džiugiems dalykams ir sveikinimams, bet ir problemoms spręsti: aptartas naujos mokytojų darbo apmokėjimo (etatinio) sistemos įgyvendinimas, neliko be dėmesio ir kiti svarbūs darbai — dėmesys vaikų ugdymui ir jo kokybei, ugdymo rezultatų analizė, rajono švietimo tinklo pertvarkos akcentai, mokyklų aplinkos turtinimas ir pan.

Ugdymo organizavimo akcentai
Nors, be abejonės, vadinamasis MEDUS šiemet užgožė visas kitas švietimo naujoves, nauji mokslo metai mokyklose dar vienas darbo etapas. Todėl jį pradedant, būtina apmąstyti tai, kas buvo, išanalizuoti klaidas ir numatyti kelius pažangos link. Apie tai savo pranešime Telšių švietimo įstaigų vadovų pasitarime kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tūmienė.
„Kiekvienus mokslo metus lydi daugiau ar mažiau naujovių, pokyčių. Ne išimtis ir šie mokslo metai. Visų pokyčių tikslas — skatinti aukštesnę ugdymo kokybę, visų sumanymų realizavimo dokumentas — ugdymo planas. Šiemet bendrieji ugdymo planai nėra nauji, tad mokyklos savuosius turi tik atnaujinti vadovaudamosios duomenų analize: švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, mokyklos įsivertinimo, išorinio vertinimo ir kt. rezultatais. Kiekvienos mokyklos ugdymo planas turi atliepti šiuolaikinius reikalavimus mokyklai, būti savitas, turėti konkrečiai mokyklai reikalingus ir priimtinus elementus“,— pradėdama savo pranešimą sakė D.Tūmienė. Anot jos, rajono mokyklų duomenys rodo, jog tikrai yra ką tobulinti.

Ilgėja mokslo metai
Taigi, į ką, pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos, būtina atkreipti dėmesį organizuojant ugdymo procesą?
„Ilgesnis mokymosi laikas (sukėlęs daug diskusijų karštos vasaros pradžioje). Šie mokslo metai ilgėja dar viena savaite. Kaip tą laiką panaudosime? Atsižvelgiant į praėjusių mokslo metų šių dienų organizavimo patirtį bei veiksmingumą, pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad ugdymo procesas turi būti kokybiškas iki ugdymo proceso pabaigos, nepaverčiamas vien švenčių ir išvykų organizavimu. Mokykla turėtų mąstyti ne apie vienerius metus, labai gerai būtų — 10 metų į priekį. Per 150 papildomų dienų jau šį tą galima nuveikti“,— sakė D.Tūmienė. Ji pabrėžė, kad, akcentuodama mokymosi pasiekimų gerinimą bei gilinimą, organizuojant šiuolaikinio mokymosi sampratą atitinkančias pamokas, šiais mokslo metais Savivaldybė siūlo numatyti tokias 5 dienas: gimtosios kalbos puoselėjimo, gamtamokslinio ugdymo, patyriminio ugdymo (STEAM), ugdymo karjerai, Telšių krašto pažinimo). „Siūlome mokykloms pasianalizuoti, kiek nubyra ugdymo dienų / pamokų dėl mokinių, mokytojų ligų, mokinių be pateisinamos priežasties praleistų pamokų, renginių mokiniams, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, žemos oro temperatūros ir t.t., atsakyti į klausimą, kiek realiai vedama pamokų per mokslo metus? Tikiuosi, kad etatinis mokytojo darbo apmokėjimas leis lanksčiau ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą“, — mintimis dalijosi pranešėja.

Aiškūs susitarimai
D.Tūmienė savo pranešime pabrėžė ir daugiau akcentų, svarbių, jog mokymosi procesas būtų efektyvus. Pirmiausia tai — susitarimų ir sprendimų aiškumas visiems: mokytojams, mokiniams, jų tėvams. Bendrieji ugdymo planai rekomenduoja mokyklai susitarti dėl įvairių ugdymo aspektų.
„Tarimosi etapas jau praėjęs. Ar tikrai aiškūs susitarimai visiems? Ar tikrai visiems aišku, pavyzdžiui, kokias taikysime ugdymo turinio inovacijas, skatinančias proceso modernizavimo įgyvendinimą, kaip išsiaiškinsime mokinius, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio, kokias numatėme mokymosi pagalbos priemones ir priemones mokinių pasiekimams gerinti ir pan. Kitas klausimas — valandų, skirtų ugdymosi poreikiams tenkinti, panaudojimo tikslingumas. Ar turime objektyvius ir operatyvius duomenis, kokie mokinių poreikiai, kam reikalinga pagalba? Ar yra pamokų, skiriamų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, dermė su mokinių pasiekimų analizėmis? Būtina daugiau dėmesio skirti pradinio ir pagrindinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybei, ypač ugdant mokinių matematinį, gamtamokslinį, skaitmeninį raštingumą. Ar mokytojai, mokyklos vadovai turi grįžtamąjį ryšį apie pagalbos, konsultacijų naudingumą? Akcentuoju, kad pagalba teikiama ne tik mokymosi sunkumus patiriantiems mokiniams. Labai svarbu dirbti su gabiaisiais mokiniais. Šios valandos turi būti skiriamos, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, turi būti panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai“,— veiklos aspektus brėžė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Būti unikaliems
Savo pranešime D.Tūmienė atkreipė švietimo įstaigų vadovų dėmesį ir į dar daugiau įvairiausių aspektų, padedančių tobulinti mokyklas. Skatino ieškoti mokyklų veiklos specifiškumo.
„Būtina žiūrėti mokyklos kontekstą, mokyklos tikslus, atsirinkti, ką taikysime savo mokykloje. Ar galėsime atpažinti savo mokyklą pagal ugdymo planą? Mokyklos ieško, drąsiau dalyvauja projektuose. Kaip pavyzdį noriu pateikti „Ateities“ progimnaziją ir iniciatyvą įgyvendinti projektą „Integralaus ugdymo principais ir naujausiais žinių perdavimo metodais paremto matematikos ugdymo proceso organizavimo modelio diegimas mokyklose““,— sakė D. Tūmienė, priminusi vadovams, jog kiekviena mokykla turi sudaryti galimybes kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Jos nuomone, būtina susiskaičiuoti, kiek tokių vaikų mokosi rajono ugdymo įstaigose, ką jiems šios įstaigos gali pasiūlyti.

Dėmesys popamokinei veiklai
Akcentuodama tobulėjimo galimybes, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja atkreipė direktorių dėmesį į dar vieną aspektą — neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo įsivertinimą ir kaitą, ar popamokinė veikla padeda vaikams augti kaip asmenybėms, geriau mokytis, ar šioje veikloje dalyvauja visi vaikai, kaip sudominti tuos, kurie nepasirenka būrelių.
„Kad ir kaip sumaniai ir kūrybiškai sudėliotumėte ugdymo planą, kad ir kiek valandų beskirtume, be kompetentingų mokytojų tikslai nepasiekiami. Mokytojams keliami dideli lūkesčiai. Nors personalo komplektavimas — Savivaldybės mokyklų stiprusis aspektas, tačiau mokyklų vadovai susiduria su specialistų (anglų k., IT) stoka nuo rajono centro nutolusiose nedidelėse mokyklose. Noriu atkreipti dėmesį, kad pakeistuose kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatyta, kad, jei mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokinius 3 metus gali mokyti mokytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, jeigu jie studijuodami yra išklausę ne mažiau kaip 40 proc. atitinkamo dalyko ugdymo specializacijos modulio studijų kreditų. Be to, Savivaldybė, skatindama mokytojus įgyti dėstomo ar kito dalyko kvalifikaciją, nuo 2009 m. iš dalies finansuoja mokytojų studijas. Atkreipiu dėmesį, kad rugsėjo mėn. skelbsime prašymų priėmimą dėl dalinio studijų finansavimo. Mokytojo darbo neatsiejama dalis — kvalifikacijos tobulinimas. Primenu, kad, planuojant mokytojų kvalifikaciją, būtina vadovautis ŠMM paskelbtais 2017–2019 m. kvalifikacijos tobulinimo prioritetais, mokyklose atlikto išorinio vertinimo rezultatais. Čia pasirengęs padėti Telšių švietimo centras. Pasiūla didelė, būtina atsakingai rinktis. Aktualus išlieka dėmesys grįžtamajam ryšiui, dalijimuisi vertinga patirtimi. Būtina analizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų, metodinės veiklos rezultatyvumą. Tuo pačiu noriu padėkoti mokytojams, aktyviai dalyvaujantiems rajono mokytojų metodinėje veikloje. Ačiū už savanorystę šioje veikloje“,— sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tūmienė.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.