Dar 2012 metais Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais.
Algirdas Dačkevičius
Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu, ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.
Priimtu nutarimu parlamentas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą, ir 2019 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Regis, viskas puiku, tačiau užsukite į Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Bibliografinio aptarnavimo skyrių ir ten žagselėsite pamatę tuščią knygą „Telšiai“.
Neįtikėtina, tačiau knygos pavidalo leidinys „Telšiai“, dar 2009 metais dovanotas bibliotekai, „be gyvybės“ tebeguli greta jau išleistų daug mažesnių negu Žemaitijos sostinė miestelių knygų. Būtent tais metais leidykla „Versmė“ Lietuvos 1000-mečiui pradėjo leisti knygų seriją „Lietuvos valsčiai“. Net nedideli miesteliai Papilė, Laukuva, Plateliai, Vepriai ir kiti išleido solidžias knygas, o Gruzdžiai su Juodupe — net dvitomius leidinius. Visų serijos knygų net neįmanoma suminėti.
„Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas Petras Jonušas, dovanodamas tuščią knygą ir pavadindanmas ją „Telšiai. Baltoji knyga“, apeliavo į Savivaldybės vadovus, kad šie burtų redakcinę kolegiją Telšių krašto istorijai solidžiame leidinyje atskleisti. Tačiau jie, net neperskaitę leidėjo kreipimosi, „kad neparašytos knygos puslapiai amžiams neliktų tušti“, savo ranka raitė palinkėjimus tuokart bibliotekininkams — mat Biržuvėnų dvare buvo švenčiama vietos bibliotekos 90-oji sukaktis. Ir toliau paskendo savo „paradiniuose darbeliuose“. Juk daug lengviau žmonėms įvairiomis progomis rankas spausti ir šypsotis, negu rūpintis krašto istorinės atminties puoselėjimu ir išsaugojimu. Be to, kam leisti knygą, jeigu maloniau klausytis kariljono muzikėlių, sklindančių nuo pastato sienos, kur įsikūrusi biblioteka.
Užmojai švęsti Žemaitijos jubiliejų, kaip šių metų balandžio pabaigoje spaudoje buvo skelbta Savivaldybės informacijoje, gana nemaži. Jeigu kas pamiršo, priminsime šią informaciją.
„Žemaitijos sostinėje lankėsi Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių merai ar jų atstovai. Iš 15 savivaldybių atvykusiems svečiams pristatytas rengiamas Žemaitijos metų paminėjimo programos projektas, pasidalinta idėjomis, kaip būtų galima įprasminti Žemaitijai svarbią sukaktį.
Merai pažintinio-informacinio vizito į Žemaitijos sostinę sukviesti Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo iniciatyva. Į susitikimą taip pat atvyko ir Telšių vyskupijos dekanatų atstovai, kunigai. Pasak vyskupo K.Kėvalo, 2019 metai — unikali galimybė sutelkti visų žemaičių jėgas ir atkreipti Lietuvos bei užsienio šalių dėmesį į unikalų, istorinį mūsų šalies Žemaitijos regioną. Vyskupas kvietė Telšių vyskupijai priklausančių savivaldybių vadovus, bendruomenes susivienyti ir kartu skleisti žinią apie Žemaitiją bei ieškoti galimybių naujam socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam proveržiui.
Vienas iš Žemaitijos jubiliejinių metų paminėjimo programos iniciatorių profesorius Algirdas Žebrauskas pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios Žemaičių grupės rengiamą Žemaitijos 800 metų paminėjimo programos projektą. Profesoriaus teigimu, Žemaitijos jubiliejaus proga planuojama išleisti pašto ženklą bei knygas apie Žemaitiją, surengti paskaitų ciklą ir senųjų žemėlapių, kuriuose pažymėta Žemaitija, parodas, išleisti žemaičių tarmių žodyną, nukaldinti Žemaitijos ordiną, kuriuo būtų galima pagerbti itin kraštui nusipelniusias asmenybes ir kt. „Žemaitiją kiekvienas jaučiame širdyje, o ką esame pasiruošę dėl jos nuveikti? Žemaitija — istorinis ir svarbus Europos regionas kaip Bavarija, Škotija ar Velsas! Tad kviečiame savivaldybių merus sutelkti bendruomenes, kad 2019 metus švęstų visas kraštas, ir žemaičiai pagrįstai tuo didžiuotųsi!“— kalbėjo A. Žebrauskas.
Ant Zakso kalno numatoma iškelti aukščiausią ir didžiausią Lietuvoje Žemaitijos vėliavą. Anot mero, suplevėsuosianti Žemaitijos vėliava bus gerai matoma visiems: tiek atvykstantiems į Telšius, tiek po juos vaikščiojantiems. Ji bylos apie tai, kad žmogus yra ne kur kitur, bet pačioje Žemaitijos sostinėje. „Vėliava dar turės ir kitą paskirtį: kad niekam nekiltų pagunda pretenduoti į mūsų miesto istorinį Žemaitijos sostinės vardą“,— juokavo P. Kuizinas. Rajono vadovas taip pat kvietė ir kitas Žemaitijos savivaldybes kelti Žemaitijos vėliavas miestų viešosiose erdvėse bei prie sodybų, siūlė vietovardžių ribas žymėti žemaitiškai parašytais informaciniais užrašais“.
Niekas kirviu nemojuoja prieš šventes, reikalingos ir įvairiausios iniciatyvos, tačiau nesusimąstoma apie esminius dalykus — Telšiai neturi kapitalinio leidinio. Istorinės žinios apie miesto praeitį ir dabartį pasklidusios po įvairiausius leidinius, kai kuriuose iš jų privelta begalė klaidų. Matyt, verta prisiminti mūsų Nepriklausomybės patriarcho Jono Basanavičiaus sentenciją: „Tauta, nesirūpinanti savo praeitimi, neturi ateities“. Juk prieš laiką nublanksta ordinai, parodos, tuo labiau — pompastiškos kalbos, o knygos gyvenimas nepalyginamai ilgesnis ir vertingesnis.
Tikėkime, darbas ruošiantis Žemaitijos metams vyksta ir Seime. Šiuo klausimu Parlamente rūpinasi Laikinoji Žemaičių grupė, kuriai vadovauja Rimantė Šalaševičiūtė. Grupei priklauso ir mūsų Seimo narys Valentinas Bukauskas. Būtų gerai, kad jie Karolinos Praniauskaitės bibliotekoje pavartytų tuščią knygą „Telšiai“ ir imtųsi iniciatyvos paraginti apsnūdusius valdininkus telkti istorikus ir kultūrininkus „Baltosios knygos“ istorijos puslapiams užlopyti. Juk kiekviena proga iš tribūnų primenama: Telšiai — Žemaitijos sostinė. Nejau Žemaitija savo 800-ąsias metines švęs su tuščia savo sostinės knyga?