Noriu papildyti paskelbtą informaciją apie Alfredą Šiušį, arba melo kojos trumpos

Rugsėjo 11 dieną laikraštyje išspausdintas Alfredo Šiušio į Redakciją atsiųstas raštas dėl apie jį rugpjūčio 18 dieną straipsnyje „Ar esame saugūs nuo galimų nusikaltimų ir ar policija tikrai nori mus apginti“ paskelbtos, jo teigimu, tikrovės neatitinkančios informacijos.

Vasilijus Achunovas

Savo informaciją grindžiau įrašais
Savo rašte A.Šiušis teigia: „Niekada nevykdžiau ir/ar neorganizavau/neinicijavau V.Achunovo turto prievartavimo ir/ar nedariau V.Achunovui psichologinio spaudimo, negrasinau jam ir negąsdinau, kad su juo susidoros teisėsaugos pareigūnai“. Tai teigdamas, A.Šiušis netiesiogiai kaltina, kad aš per visuomenės informavimo priemonę paskelbiau tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jo garbę ir orumą. Taip teigdamas jis pats iš dalies klaidina skaitytojus ir nori pažeminti mano garbę ir orumą, neva aš skleidžiu melą apie jį. Dėl to esu priverstas, gindamas savo garbę ir orumą, pareikšti, kad visas minėtas mano straipsnis ir visa jame paskelbta informacija yra paimta iš liudininkų ir įtariamojo apklausų protokolų, taip pat iš operatyvinės medžiagos, surinktos per laikotarpį, kai iš manęs buvo prievartaujamas turtas.
Kas liečia frazę, kad A.Šiušis „šilinių“ gaujos aktyvios veiklos laikotarpiu buvo tapęs šios grupuotės „smegenimis“, tai buvo paimta iš „Lietuvos ryto“ publikacijos. Bet ir be minėto straipsnio „Lietuvos ryte“, daugelis Telšiuose žinojo apie A.Šiušio vaidmenį minėtame nusikalstamame susivienijime.
Mano aiškinimas apie turto prievartavimo schemos sukurpimą ir V.Šilio pritraukimą prievartaujant mano turtą grindžiamas A.Šiušio man išsakytais grasinimais susidoroti su manimi. Šių grasinimų metu ne kartą buvo minimas V.Šilio vardas: „Aš milijoną procentų esu įsitikinęs, kad tave pasodins. Vincas tavęs laukia, jis tave suės už tai, kad tu jį nuleidai…“,— sakė man A.Šiušis (Citata iš garso įrašo). Savo ruožtu V.Šilys pokalbių su manimi metu ne kartą yra užsiminęs, kad Šiušis norėtų, jog Vincas su manimi „susitvarkytų“. V.Šilio žodžiai: „Jis (Fredis) norėtų, kad aš su tavimi susitvarkyčiau pats, ne jis, o aš“. Tokio pobūdžio grąsinimai mano atžvilgiu buvo išsakyti ne kartą, todėl mano spėjimai ir nuogąstavimai turi rimtą pagrindą. Kad jis yra dvilypis žmogus, parodo tas faktas, jog grįžęs iš įkalinimo vietos A.Šiušis privačiame pokalbyje su manimi pats pripažino, kad darė man spaudimą dėl „Telšos“ akcijų perleidimo jam, bet tuoj pat apkaltino V.Šilį, neva pastarasis jam liepė tai daryti. Tas žmogus niekada nėra „kaltas“.

„Spaudė“ ir pareigūnai
Dėl ONTT darbuotojo, vardu Valera,— jis paminėtas mano straipsnyje ne šiaip sau: mano žiniomis, jis aktyviai dalyvavo triuškinant V.Šilio nusikalstamą grupuotę. Vėliau prisijungė prie G.Jackos bylos tyrimo kartu su II valdybos vyriausiuoju tyrėju komisaru inspektoriumi Edmundu Kliuku. Nors pas mane į darbą tirti G.Jackos bylos yra atvažiavę koks pusę tuzino operatyvininkų, daugiausia teko bendrauti su Valerijumi Kazakevičiumi ir Edmundu Kliuku. Apie gerą pusmetį jie „spaudė“ (taip man tada atrodė) mane, kad aš duočiau neatitinkančius tikrovės parodymus prieš G.Jacką, kad jį pasodintų. Man nesutikus to daryti, pasitelkė į pagalbą A.Šiušį, kuris tuo metu buvo sulaikytas ir tardomas ONTT tyrėjų. Nežinau, ką A.Šiušis jiems papasakojo, bet spaudimas mano atžvilgiu iš minėtų pareigūnų pusės sustiprėjo. G.Jackos byla strigo ir visas operatyvinis darbas būtų nuėjęs „šuniui ant uodegos“, tad jie pasinaudojo Šiušio skundu, kad aš jį nuskriaudžiau ir man pareiškė, jog neleis taip elgtis su jų „globotiniu“ A.Šiušiu. Dėl A.Šiušio klaidinimų du kartus buvau iškviestas į Vilniaus ONTT būstinę pasiaiškinti dėl mano turtinių santykių su juo. Važiavau ne tuščiomis rankomis: su savimi pasiėmiau visus reikalingus dokumentus, įrodančius mano turto įsigijimo teisėtumą ir legalumą.
Ačiū Dievui, yra Lietuvoje ir protingų tyrėjų. „Vilniečiai“ greit suprato reikalo esmę ir paliko mane ramybėje. Tačiau tik ne A.Šiušis. Grįžęs iš įkalinimo vietos, jis pradėjo mano turto prievartavimą, maskuodamas savo reikalavimus „sąžiningu turto pasidalijimu“. Pokalbių su manimi metu A.Šiušis ne kartą pabrėžė savo artimus santykius su teisėsauga. Štai A.Šiušio žodžiai: „Departamentas mane „glosto“, „Jeigu aš ką pasakysiu, aš galiu šimtą procentų užgarantuoti, kad tą dieną tau uždės antrankius“, „Jie tave vežios kokius penkis mėnesius po skliapus, kol susirgsi kokia liga“, „Tau duotų dvyliką metų. Jie vienintelį ką privers daryti, kad tu duotum parodymus ant Jackos, bet ne tokius, kokius tu žinai, o pats žinai, nu, sufabrikuotus. Jie „paliubomu“ jį nori pasodinti“. Tokie A.Šiušio pasisakymai paneigia jo teiginį, kad jis man negrąsino, jog su manimi susidoros teisėsaugos pareigūnų pagalba.

Pasitelkė savo draugą
Tai, kad A.Šiušis darydamas man spaudimą buvo pasitelkęs savo draugus, patvirtina jo bičiulio E.Staponkaus atėjimas pas mane. Nereikia būti dideliam išminčiui, kad suprastum, kokiu tikslu ir kieno prašomas pas mane buvo apsilankęs E.Staponkus. Ir nors Telšių policijos tyrėjai V.Viščiūnienei apklausos metu jis papasakojo, kad pas mane buvo atėjęs prašyti finansinės paramos savo autoklubui, iš tikrųjų jo apsilankymo tikslas buvo kitoks. „Nevyniodamas į vatą“ E.Staponkus man pareiškė, kad manęs laukia dideli nemalonumai, nes jis girdėjęs, jog A.Šiušis nori mane palikti „pliką-basą“ (atimti iš manęs turtą) ir tai padaryti jam padės Valera iš Vidaus reikalų ministerijos — prieš mane bus sufabrikuota byla ir mane pasodins į kalėjimą, o už tai A.Šiušis vilniečiams pažadėjo pusę to, ką atims iš manęs. Bet jeigu aš atiduosiu A.Šiušiui jam neva priklausančią turto dalį, jis mane paliks ramybėje. Manau, jog tokio pobūdžio informaciją su tam tikrais niuansais E.Staponkus galėjo gauti tik iš A.Šiušio.
Po mano griežto pareiškimo A.Šiušiui, kad dėl jo daromo psichologinio spaudimo aš kreipsiuosi į teisėsaugą, jis kuriam laikui paliko mane ramybėje. Bet 2015 metais iš įkalinimo vietos grįžo V.Šilys su turtinėmis pretenzijomis man. Ir nors savo akcijas V.Šilys buvo man pardavęs dar 2007 metais, teko su juo diskutuoti ne tik dėl AB „Telteksos“, bet ir dėl UAB „Telša“ ir UAB „Vigantiškių statyba“, nors tos bendrovės jam neturėtų rūpėti. Iš pokalbių su V.Šiliu supratau, kad tai rūpi A.Šiušiui, nes V.Šilys kelis kartus yra prasitaręs, jog A.Šiušis „Turi abydą ant tavęs“, „Jam jau dešimt metų skauda“, „Nėra dienos, kad apie tave nekalbėtų“, „Pastoviai varo ant tavęs negatyvą“. Šios garso įrašų citatos leidžia man manyti, kad būtent A.Šiušis kursto ir nuteikinėja V.Šilį prieš mane. Taigi, mano įsitikinimu, A.Šiušis, pareikšdamas, kad niekada nevykdė ir neorganizavo mano turto prievartavimo, nori suklaidinti visuomenę. Yra sakoma: „Prisipažink — bausmę sušvelninsim, neprisipažinsi — išvis nieko nebus“. Matyt, tokiu gyvenimo principu ir vadovaujasi A.Šiušis.

Dėl „Telteksos“ akcijų
Teigdamas, kad dalyvauti AB „Telteksa“ privatizacijoje jis V.Šilio nekvietė, o tai buvo padaryta mano iniciatyva, A.Šiušis eilinį kartą apsimelavo, nes pats V.Šilys, duodamas parodymus tyrėjai V.Viščiūnienei, pripažino, kad privatizacijoje dalyvauti jį pakvietė jo draugas A.Šiušis ir mokėti pinigų už akcijas jam nereikėjo, nes jis jas gavo už neva atliktą „darbą“. Ištrauka iš V.Šilio apklausos protokolo: „Pamenu, kad Šiušis paprašė manęs pakalbėti su asmenimis, kurie ketino pirkti minėtos bendrovės akcijas. Už tai Šiušis man pasakė, kad jis ir Vasilijus perrašys man 13 procentų minėtos bendrovės akcijų. Aš pakalbėjau su jų nurodytais asmenimis, kurių nepažįstu (mano pastaba: aš manau, kad jų ir būti nebuvo, tiesiog kažkuris — A.Šiušis arba V.Šilys — sugalvojo priežastį, kad pateisintų V.Šilio dalyvavimą privatizacijoje), kad jie nepirktų tų akcijų ir už tai, kaip ir žadėjo Alfredas, perrašė man minėtus 13 procentų akcijų, taip aš tas akcijas ir įgijau. Prieš tai, kiek žinau, 39 procentus akcijų turėjo Vasilijus su Alfredu“.
Straipsnyje rašau, kad neatlaikęs spaudimo 2000 metų vasario mėnesį perrašiau UAB „Telša“ dalį akcijų Šiušio mamos vardu. Šitoje vietoje įsivėlė netikslumas: ne vasario mėnesį perrašiau akcijas, o sausio mėnesio 12 dieną. A.Šiušis rašo, kad „patvirtina“ savo dalyvavimą UAB „Telša“ privatizavimo procese: jis patvirtino tai, kas ir taip buvo aišku, tuo norėdamas parodyti, kad su kai kuriais faktais, išdėstytais mano straipsnyje, sutinka (juk negali visko neigti!), kadangi priešingu atveju skaitytojai, kurie nepažįsta A.Šiušio, gali suabejoti jo objektyvumu.
Jis taipogi rašo, kad niekada neturėjo 100 procentų „Telšos“ akcijų (ko, beje, niekas apie jį ir nerašė), tačiau juk tam, kad valdytų bendrovę, 100 procentų akcijų turėti ir nereikia, užtenka sukoncentruoti didžiąją dalį akcijų savo rankose. Be viso šito, A.Šiušis rašo, kad „Mano žiniomis pats V.Achunovas surado A.Budginą generalinio direktoriaus pozicijai UAB „Telša“ ir išreiškė norą, kad Budginas būtų paskirtas direktoriumi šioje bendrovėje“. Skaitant šitokius jo pareiškimus, susidaro įspūdis, kad tai rašo ne bendrovės savininkas, o paprasčiausiai samdomas darbuotojas: paskiriant A.Budginą į generalinio direktoriaus pareigas, lemiamas žodis buvo A.Šiušio. Beje, ir pati jo naudota frazė „Mano žiniomis“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga, tačiau ji parodo jo įprotį „nusimuilinti“ ir likti nuošalyje.

Pardavė, atidavė ar dovanojo?
A.Šiušis teigia: „Pareiškiu, kad AB „Telteksa“ akcijų iš manęs V.Šilys neatiminėjo. Tai buvo mano sprendimas parduoti akcijas, nes buvo reikalingi pinigai“. Tačiau apklausos metu A.Šiušis teigė, kad savo akcijas jis tiesiog atidavė Šiliui, o ne pardavė, kaip rašoma iš jo gautame pareiškime. Ištrauka iš A.Šiušio apklausos protokolo: „Aš tuos 13 procentų savo akcijų atidaviau Šiliui, tačiau ne pats tiesiogiai, bet per mano įgaliotą asmenį. Dabar tiksliai nebepamenu, bet galėjo būti 2005 metai, aš parašiau įgaliojimą kažkokiam asmeniui, kad šis asmuo galėtų disponuoti mano turėtais 13 procentų bendrovės „Telteksa“ akcijų“. Gali atrodyti keista, kad A.Šiušis savo turtą patikėjo „kažkokiam asmeniui“, o po to stebisi: kur dingo jo „nepakeliamu“ darbu uždirbti „turtai“? Bet ir šioje vietoje A.Šiušis išliko ištikimas sau ir nepasakė visos tiesos, kadangi tas „kažkoks asmuo“ yra A.Šiušio draugas iš Mariupolio, Ukrainos, vardu Grigorij Šekula, kuriam A.Šiušio paliepimu 2004 metų gruodžio 13 dieną perdaviau minėtas 13 procentų AB „Telteksa“ akcijų, o sandoris įformintas FMUAB E.Staponkaus kontoroje.
Kyla teisėtas klausimas: tai tas akcijas A.Šiušis pardavė Šiliui ar jas pastarajam atidavė? O gal tiesiog jas padovanojo, kaip teigia V.Šilys? Ištrauka iš V.Šilio apklausos protokolo: „Po to, tiksliai laiko dabar nebepamenu, Šiušis padovanojo man savo 13 procentų tos bendrovės akcijų. Už ką jis jas man padovanojo, aš dabar nebepamenu“. Taigi V.Šilys teigia, kad A.Šiušis jam akcijas padovanojo, A.Šiušis tvirtina, jog pardavė, o man pokalbio metu V.Šilys yra pasakęs, kad tas akcijas yra paėmęs iš A.Šiušio: ne pirkęs, ne gavęs dovanų, o tiesiog „paėmęs“.
Manau, kad tokie pasisakymai turi rimtą pagrindą. Pats V.Šilys mūsų su juo pokalbių metu yra sakęs, kad A.Šiušis yra prieš jį davęs tam tikrus V.Šiliui nepalankius parodymus, kurie galimai turėjo įtakos V.Šilio ilgam buvimui įkalinimo vietoje. Sprendžiant iš V.Šilio žodžių, jam grįžus į laisvę, A.Šiušis puolė atsiprašinėti jo, kad atleistų už išdavystę. V.Šilio žodžiai: „Mane Fredis pridavė, bet atvažiavęs pas mane 4 valandą prašė, kad nepykčiau ant jo“. Nemanau, kad vien atsiprašymo pakako, jog V.Šilys jam atleistų, nes kai aš paklausiau V.Šilio, kodėl jis bendrauja su A.Šiušiu, jis tiesiai šviesiai pasakė: „Dėl pinigų“.

Kas ką kurstė…
Liepos 5 dieną „Lietuvos ryte“ buvo straipsnis apie Klaipėdoje pašautą nusikalstamo pasaulio autoritetą iš Rusijos. Užkliuvo viena detalė: „Klaipėdoje puse lūpų kalbama, kad šis „įteisintas vagis“ buvo apmokestinęs pusiau legaliai dirbančius verslininkus. Duokles už vadinamąjį „stogą“ jam esą mokėjo ir vienas su Telšių „šilinių“ gauja anksčiau sietas verslininkas. Kalbama, kad jis buvo sugalvojęs metodą, kaip iš uolienos išgauti auksą ir deimantus“. Nesunku spėti, kas tas „verslininkas“ iš Telšių ir kokiais piniginiais ištekliais jis disponuoja. Tai, ko negali dideli pinigai, gali labai dideli pinigai.
A.Šiušis traktuoja, kad aš kursčiau V.Šilį prieš jį. Traktuoti galima bet ką ir bet kaip, tačiau faktai kalba patys už save, nes dar 2017 metų spalio mėnesį, beveik prieš metus, A.Šiušis, duodamas parodymus, yra pasakęs: „Aš iš karto supratau, kad Vasilijus Vincą tik klaidina, kad neketina nieko jam duoti, ir kad nori juo atsikratyti, tikėdamasis Vincą pasodinti į kalėjimą. Vincas pasakė, kad netiki, jog Vasilijus galėtų taip pasielgti“. Tikėtina, kad A.Šiušis jau prieš metus, o gal ir anksčiau, užsiėmė tendencingu kurstymu, siekiant iššaukti konfliktą tarp manęs ir V.Šilio, o tuo pačiu suklaidinti Telšių tyrėjus. Straipsnyje, kuris buvo išspausdintas šių metų rugpjūčio 18 dieną, praėjus beveik metams po A.Šiušio išsakytų pasvaičiojimų apie tai, kad noriu V.Šilį pasodinti į kalėjimą, iškėliau į viešumą tai, kas daugeliui telšiškių buvo ir taip aišku.
Tie įtartinai dažnai pasikartojantys atminties sutrikimai, kai A.Šiušis sako nebeprisimenąs, kam parašęs įgaliojimą ir teigia, kad savo akcijas pardavė V.Šiliui, o pastarasis tvirtina jas gavęs dovanų, tik nebepamena už ką, iš esmės paaiškina prokurorų užimtą advokatišką poziciją ir jų išvadas, kurios pateisina nusikalstamos grupuotės veiksmus. Pacituosiu ištrauką iš prokuroro priimto nutarimo: „Todėl akivaizdu, jog asmenys jų atliekamų apklausų metu visų šiame tyrime reikšmingų įvykių, buvusių prieš 10-11 metų, aplinkybių ar atskirų jų detalių galėjo ir neprisiminti. Tuo pačiu dėl to pastarieji galimai negalėjo tiksliau paaiškinti ir atitinkamų savo elgesio priežasčių, motyvų ar tikslų“. Tačiau aš nesunkiai galiu paaiškinti, kokie jų motyvai ir tikslai — mano turto prievartavimas. Bet po to prokuroras pats sau prieštaraudamas rašo: „Įtariamojo apklausų metu V.Šilys pakankamai išsamiai paaiškino tyrimui reikšmingas aplinkybes“. Bet kaip V.Šilys galėjo pakankamai išsamiai paaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, jei jis pats prisipažino, kad nelabai ką ir bepamena? Ištrauka iš V.Šilio apklausos protokolo: „Po to, tiksliai laiko dabar neprisimenu, A.Šiušis padovanojo savo 13 procentų tos bendrovės akcijų. Už ką jis jas man padovanojo, aš dabar nebepamenu“.
Sutikit, labai keista, kad žmogus neprisimena, iš kur pas jį atsiranda turtai. Bet labai gerai prisimena, apie ką mes neva su juo kalbėjome 1997 metais, — prieš 21 metus. Nejaugi prokurorai yra tokie naivūs, kad leidžiasi nusikaltėlių vedžiojami už nosies ir nuoširdžiai tiki jų paistalais? Aš tuo netikiu.
Užs. Nr.13

1 komentaras

  1. Gerai čia V. Achunovas pavarė. Tiek Šilys tiek Šiušis tiek „Valiera“ tarpusavyje buvo o gal ir tebėra susiję. Tik gaila, kad mano uošvė mirė taip ir negavusi už „Telteksa“ akcijas nė cento. O turėjo gana daug.

Daugiau nekomentuojama.