Atsparumas antibiotikams — naujųjų laikų grėsmė

Gydytoja Alina Storpirštienė linkėjo daugiau kantrybės ir be reikalo nesigriebti antibiotikų — jie tampa naujųjų laikų žmonijos grėsme.

Artėjant rudens darganoms ir vis augant sergančiųjų įvairiomis peršalimo ligomis skaičiui, ilgėja pacientų eilutės prie gydytojų kabinetų, o po to — ir vaistinėse. Bet kuris susirgęs nori tik vieno — kuo greičiau pasveikti, tad neretai griebiasi ir antibiotikų, užsilikusių dažnų namų vaistinėlėse. Tačiau toks pacientų siekis kelia rimtą medikų susirūpinimą.

Lina Dijokienė

Apie antibiotikų, kurių dažnai griebiamės ne vienas, vos suskaudus gerklei ar ėmus kamuoti kosuliui, vartojimo grėsmes pasakoja Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja, pulmonologė Alina Storpirštienė.

Auga atsparumas
Nors stengiamasi vis kurti naujus antibiotikus, tačiau manoma, kad nė vienas iš jų nebus veiksmingas prieš pavojingiausias antibiotikams atsparias bakterijas — apie tokią siaubingą grėsmę, laukiančią žmonijos, prakalbo gydytoja A.Storpirštienė. Jos teigimu, daugybė įvairių pasaulinių sveikatos organizacijų atliktų tyrimų įrodė, kad didžiuliais tempais augantis bakterijų atsparumas antibiotikams — tai visai ne iš piršto laužta problema, o rimta grėsmė.

Problemos mastas
Kas yra bakterijų atsparumas antibiotikams ir kaip jis atsiranda? Visiems žinoma, kad aplink mus ir mumyse gyvena milijardai bakterijų, kurių dauguma padeda mums išgyventi. Tačiau kartais užsikrečiame tokiomis, dėl kurių išsivysto ligos. Antibiotikai — tai cheminiai elementai iš mus supančių organizmų, gebančių nugalėti „piktąsias“ bakterijas. Jie ne tik mus gydo, kai susergame. Šie stebuklingieji vaistai padarė revoliuciją medicinoje. Tačiau antibiotikų vartojimas turi vieną trūkumą — kuo daugiau jų išgeriame, tuo labiau silpnėja jų veiksmingumas. Nuo momento, kad A.Flemingas išrado pirmąjį antibiotiką (peniciliną 1928 m.), nemažai mokslininkų, sveikatos specialistų vis dažniau perspėja apie atsparumą antibiotikams. Atsparumas antibiotikams — tai reakcija į medikamentą. Bakterijos dauginasi milijardais ir kai kurios jų keičiasi, mutuoja ir taip sugeba apgauti jas sunaikinti skirtus preparatus. Problemą pagilina dar ir tai, kad žmonės vis dažniau vartoja antibiotikus, kartais visai be jokio reikalo, geria juos pernelyg didelėmis dozėmis arba ne tokiais intervalais, kaip nurodė gydytojas. Tai leidžia susidaryti sąlygoms, kai žūsta pačios silpniausios bakterijos, tačiau dalis stipriausiųjų išlieka. Toks bakterijų atsparumas šiuo metu žinomiems antibiotikams, ypač plataus veikimo, stipriems vaistams, verčia už galvų griebtis sveikatos apsaugos specialistus. Jau dabar yra ligų (pavyzdžiui, tuberkuliozė), kurių nebeveikia net labai didelės antibiotikų dozės. Kita problemos pusė — dėl perdėto antibiotikų vartojimo taip pat žūsta gerosios bakterijos žmogaus organizme, tai gali pažeisti mūsų virškinimo traktą, susilpninti imuninę sistemą. Tai reiškia, kad ilgainiui sirgs vis daugiau žmonių. Ligos truks ilgiau, dėl to dalis žmonių mirs nuo įvairiausių infekcijų, nuo kurių vaistų nėra. Tuo tarpu antibiotikams atsparių ligų gydymas kainuos vis daugiau.

Patirtis kelia nerimą
Kad bakterijų atsparumas antibiotikams — problema, esanti jau šalia mūsų, rodo ir Telšių medikų patirtis. „Mes savo ligoninėje, Vaikų ligų skyriuje, pastebime, kad reikia žymiai didesnių antibiotikų dozių, norint gauti efektą, gydant kažkurią bakterinę ligą. O tas atsparumas bakterijoms kyla dėl to, kad yra per didelis antibiotikų vartojimas“,— savo nuomone dalijosi pašnekovė — gydytoja A.Storpirštienė.
Ji pasakojo, kad antibiotikai skirstomi į kelias grupes. Pirmoji — tai ekologiškai mažiausiai pavojingi antibiotikai (penicilino grupė). Antra grupė — ekologiškai vidutiniškai pavojingi ir trečioji — tai ekologiškai pavojingiausi. Jei jau tenka skirti rinktis antibiotiką, tai, gydytojos teigimu, geriausia būtų rinkti jį iš pirmosios grupės. Pirmiausia todėl, kad jie yra siauresnio veikimo spektro, užmuša mažiau bakterijų, todėl ir išsivysto mažesnis bakterijų atsparumas.
„Reikia žinoti, kad, vartojant antibiotikus, sunaikini ne tik tas vadinamąsias blogąsias bakterijas, ligos sukėlėjas, bet ir apkritai visas organizmo bakterijas. Ta antroji grupė — alternatyvi, jei negali vartoti tos pirmosios grupės antibiotikų, jei būna alerginės reakcijos ar nepakanka jų veikimo spektro. Na, o trečiosios grupės antibiotikai turėtų apskritai būti labai retai naudojami. Deja, pas mus nutinka visaip“,— apgailestavo Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Pasak jos, dažniausiai yra paskiriamas būtent plataus veikimo spektro antibiotikas, kad veiktų į visas bakterijas, nes siekiama greitesnio efekto. Tačiau tai ne visada pamatuota — paskyrus plataus spektro antibiotiką, gali būti dažniau ir įvairių komplikacijų, ir dažniau vystosi bakterijų atsparumas, be to, blogiausia, kad kartu sunaikinamos ir visos gerosios organizmo bakterijos. Gydytojos teigimu, gali kilti įvairių komplikacijų: vystosi disbakteriozė, gali sutrikti virškinimo sistemos funkcijos, gali būti inkstų ar ausų pažeidimai ir pan. „Dažnai pasitaiko, jog antibiotikai paskiriami ir sergant gripu ar virusinėmis infekcijomis. Įvardijant tą paskyrimą profilaktiškai, kad esą neprasidėtų bakterinė infekcija, kad nekiltų komplikacijos“,— sakė pašnekovė. Tačiau gydytoja pabrėžė, kad tokia praktika netikusi. Jos teigimu, antibiotikai profilaktikai negali būti skiriami, nebent pacientas yra po meningokokinės infekcijos kontakto arba po chirurgijos.

Neracionalus vartojimas
„Antibiotikai apskritai visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, labai dažnai vartojami neracionaliai, be reikalo, ypač tie sudėtingi, plataus veikimo spektro“,— mano gydytoja A.Storpirštienė. Pasak pašnekovės, yra įvairių priežasčių, kodėl pacientams paskiriama tiek daug antibiotikų. Gydytojai, ypač pirminėje grandyje, matyt, baiminasi rizikuoti, nes nežinia, kaip gali komplikuotis liga. Juolab, kad ir žmonės labai dažnai patys užsiima savigyda. Nori tų antibiotikų. „Jei vienas gydytojas nepaskyrė antibiotikų, tai, žiūrėk, nueis pas kitą, kad paskirtų“,— blogą konkurencijos pavyzdį paminėjo medikė.
Tą pačią klaidą, Vaikų ligų skyriaus vedėjos manymu, dažnai daro ir mažųjų ligonių tėvai. Jie, pasak vedėjos, dažnai įsivaizduoja, kad, jei vaikui nepaskyrė antibiotikų, tai tas vaikas ir nepasveiks. „Žinoma, pasitaiko, kad, pavyzdžiui, karščiavimas kiek ilgiau užsitęsia. Tuomet tėvai reikalauja, kodėl jūs, daktare, neskiriate antibiotikų. Pasiimi tyrimus, rodai, kad čia vaikui yra virusinė infekcija, tad net nėra ko su tais antibiotikais „mušti“, tačiau ne visada būna lengva tėvelius įtikinti. Reikia ilgai įrodinėti. Kažkodėl žmonės įsivaizduoja, kad ta antibiotikų injekcija ar tabletė paskatins greičiau pasveikti“,— kasdiene patirtimi dalijasi medikė.
Lygindama bakterines ir virusines infekcijas, gydytoja sakė, kad dažniausiai virusinės infekcijos, nors ir sukelia aukštą temperatūrą, tačiau bendros sergančiojo būklės nepadaro labai sunkios. „Kiek temperatūrai nukritus, vaikas žaidžia, yra aktyvus. Aišku, temperatūrai pakilus, karščiuojant, būklė būna blogesnė, gali skaudėti visur. Tačiau vos tik temperatūra kiek nukrenta, vaikas pasijunta žymiai geriau. Gali žaisti, lakstyti, tai tokiu atveju reikia galvoti, kad čia yra virusinė infekcija ir jokio antibiotiko nereikia. Jei tik vaiką kamuoja kosulys, bėganti nosis ar gerklės skaudėjimas, perštėjimas, tai visai nereiškia, kad yra bakterija, kurią reikėtų gydyti antibiotikais. Net jei yra pūlingos apnašos ant tonzilių, tai net jos yra dažnai, penkiasdešimt procentų atvejų, virusinės kilmės. Mat įvairūs virusai duoda panašią kliniką, kaip ir bakterijos“,— aiškino A.Storpirštienė.

Be tyrimų
A.Storpirštienė pasidalijo nerimą keliančia statistika: Lietuvoje apie 59 proc. suaugusiųjų vartoja antibiotikus be tyrimų. Vaikams be tyrimų antibiotikai skiriami dar dažniau — 75 atvejais iš šimto. Dar yra skaičiuojama, kad net 22 proc. žmonių patys užsiima savigyda. Nors antibiotikai parduodami tik su receptais, tačiau ne vienoje namų vaistinėlėje jų nesunkiai rastume — tiesiog vaistų yra užsilikę iš ankstesnių susirgimų ir pan. „Galiu pasakyti, kad dažniausiai vaikų susirgimai būna virusinės, ne bakterinės kilmės. Skaičiuojama, kad net 90 proc. visų vaikų susirgimų — virusinės kilmės. Taigi tiek procentų ir turi būti gydomi be antibiotikų. Svarbu suvokti, kad antibiotikai privalo būti skiriami tik bakterinei infekcijai gydyti. Karščiavimas — tai nėra bakterinė infekcija, dažniausiai tai būna virusinė infekcija. Žinotina, kad antibiotikai virusinės infekcijos nesunaikina“,— akcentavo Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Ji pabrėžė, kad kiekvieno karščiavimo tikrai negalima gydyti antibiotikais. Medikės nuomone, geriausia būtų prieš gydymą padaryti tyrimus, pagal kraujo tyrimą galima nustatyti, ar čia virusinė infekcija, o gal jau prasidėjusi ir bakterinė infekcija. Jei paaiškėtų pastarasis atvejis, gydytojos nuomone, reikia pradėti gydyti pačiais paprasčiausiais antibiotikais, kurie nėra plataus veikimo spektro, kad nesunaikintų to, ko nereikia sunaikinti. Pašnekovė teigė suprantanti, kad šeimos gydytojams ne visada paprasta kiekvienam pacientui skirti tyrimus, juolab, kad didelis užimtumas ir pan.

Grėsminga situacija
Gydytoja pasakojo, kad bakterijų atsparumas pasaulyje sparčiai auga. Ypač didelis bakterijų atsparumas fiksuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, pietinėse Europos valstybėse. Tai susiję su tuo, kad tuose kraštuose buvo labai daug vartojama antibiotikų, labai daug jų gydytojai skyrė pacientams. Mokslininkai, pasak pašnekovės, baiminasi, jog apskritai artėja antibiotikų eros pabaiga. Naujų antibiotikų mažai išrandama. Atsiranda naujų teorijų, kurių viena tokia: vartojant ypač daug antibiotikų, gali nutikti taip, jog patys antibiotikai gali sukelti naujųjų laikų žmonijos rykštę — vėžį. Mat antibiotikai sunaikina bakterijas. Kai organizme atsiranda tokių negyvų bakterijų sankaupų, o imuninė sistema nepajėgia jų pašalinti, tose vietose gali imti pradėti vystytis lėtinis uždegimas, ilgainiui tie dariniai gali ir supiktybėti.

Skatina būti kantresniems
Taigi, ką daryti, kaip išvengti tokios grėsmės? Atsakymas vienas — mažiau antibiotikų, daugiau atsakingo jų vartojimo. Gydytojos teigimu, praktika rodo, kad vaikams ausų uždegimai, pavyzdžiui, net 80 proc. būna virusinės kilmės, bronchitai — net 90 proc. atvejų virusinės kilmės. „Deja, dar labai dažnai, vos vaikui pradėjus kosėti, paskiriami antibiotikai. Būna, kad per mėnesį paskiriami net du trys kursai antibiotikų, o liga vis tiek atrodo neįveikta. Vis tiek laikosi kosulys, prisideda silpnumas — pašalinis antibiotikų poveikis. Antibiotikai yra vaistas, jie irgi turi įvairias pašalines reakcijas. Iš savo ir savo šeimos praktikos galiu pasakyti — tikrai galima pasveikti be antibiotikų. Svarbiausia, nepradėti per anksti vartoti antibiotikų. Žinoma, gali atrodyti, kad tas sirgimas kiek užsitęsia, tačiau reikia trupučiuką išlaukti. Aišku, jei yra labai aukšta temperatūta, labai bloga savijauta, o tyrimai rodo bakterinę infekciją, žinoma, tokiu atveju, antibiotikus būtina skirti. Tačiau, jei tyrimai nerodo bakterinės infekcijos, antibiotikų nereikia: jie viruso vis tiek neužmuš, liga eis savo vaga, o antibiotikas tik išderins paciento imuninę sistemą. Reikia kantrybės tėvams. Dabar suskaudo gerklę ir iškart griebiamasi antibiotikų“,— apgailestavo didžiulę medikės darbo praktiką turinti gydytoja.
Ji patarė kritiškiau vertinti įvairius brangius papildus, vadinamąsias gerąsias bakterijas ir pan. bei skatino pasitikėti labiau savo organizmu — jame yra įvairių mechanizmų, kurie patys kovoja su liga. Nebūtina skubėti vaistais mažinti pakilusią temperatūrą. Pasak gydytojos, apie 38 laipsnių temperatūra — pati geriausia, organizmui kovojant su ligos sukėlėjais. „Esant tokiai temperatūrai, organizme kaip tik gaminasi antikūniai, naikinantys sukėlėjus. Jei numušame temperatūrą, tuomet tų antikūnių gaminasi mažiau. Taip pat nereikia stengtis sergančio vaiko temperatūros numušti iki normalios. Sergančio žmogaus temperatūra negali būti tokia pat kaip ir sveiko. Nereikia to net siekti. Tuo metu organizmas kaip tik kovoja su ta infekcija. Nereikia skubėti“,— linkėdama daugiau kantrybės ir supratimo, sakė Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštienė.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.