Tarp skurstančių — ir jų globotojai

Spalio mėnesį visame pasaulyje minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Ta proga vis pasidalijama įvairių statistikų duomenimis. Jie rodo absoliučiai nelinksmą situaciją: nors, regis, apie kovą su skurdu kalbama nemažai, tačiau skurstančiųjų nemažėja…

Lina Dijokienė

Apgailėtinos darbo sąlygos
Apie skurdą, jame skęstančiuosius, galimybes padėti ir apskritai socialinės politikos tendencijas, jau nuvilnijus skaudžioms minėtos kovos su skurdu dienos emocijoms, laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ susitiko pasikalbėti su Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskiene, jos pavaduotoja Dainora Gedmintiene bei vyriausiąja šio skyriaus specialiste Rimante Levickiene.
Teisybę pasakius, pirmiausia į akis krito šio skyriaus darbuotojų darbo sąlygos. Pokalbiui susitikome mažyčiame kabinetuke, kuriame kartu su viena skyriaus darbuotoja glaudžiasi ir pati skyriaus vedėja… Įsikalbėjus, paaiškėja, kad ne tik darbo sąlygos apgailėtinos, bet ir Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistų atlyginimai vargani. Moterys neslėpė, jog būna labai skaudu, kai šio skyriaus specialistės ne tik padeda varguoliams užpildyti prašymus gauti Europos pagalbą maisto paketais, kuri yra skiriama labiausiai skurstantiems Telšių rajono gyventojams, bet ir pačios yra priverstos prašyti tų pačių maisto paketų — gyventojus prie langelių aptarnaujančių valstybės tarnautojų atlyginimai tokie, kad jų šeimos teisėtai pretenduoja į paramą ir yra priskiriamos prie labiausiai skurstančių…

Skurdas — lyg klampynė
Paklaustos, kiek mūsų rajone suskaičiuotume didžiausių varguolių, socialinio darbo specialistės susižvalgo: skurstančių žmonių yra tikrai nemažai ir juos galima suskirstyti į kelias grupes. Visuomenės požiūriu, turbūt didžiausi varguoliai tie, kurie neturi apskritai jokio stogo virš galvos, gyvena, kaip sakoma, po egle. Tokių, pasak pašnekovių, suskaičiuotume nuo dviejų iki trijų dešimčių. Tai benamiai, kurie glaudžiasi laiptinėse, bastosi po landynes, nakvoja po balkonais, braunasi į bankomatų patalpas, autobusų ar geležinkelio stotis, prašosi daugiabučių namų gyventojų įleisti pernakvoti į rūsius. Telšiškiai, žinoma, nėra tuo patenkinti: būna, kad paskambina skyriaus darbuotojams, kviečiasi, pyksta, kodėl šie esą neatlieka savo pareigos, nepadeda tiems benamiams.
Tačiau, anot pašnekovių, galima padėti tik tiems, kas to nori. Ir tokiais atvejais važiuojama, bendraujama su varguoliais, siūloma jiems padėti susitvarkyti dokumentus, gauti, kad ir nedidelę, bet vis šiokią tokią socialinę paramą ar kitokią pagalbą. Tačiau neretai pasitaiko, kad tokie „laisvo oro direktoriai“ nė į kalbas nesileidžia, jiems jų gyvenimo būdas patinka ir dažnai jie nenori nieko keisti. Dažno jų gyvenimo istorijos liūdnos: prasiskolinę antstoliams, per alkoholį praradę šeimas, bet kokius ryšius su artimaisiais, paprastai jie darbo kratosi kaip velnias kryžiaus — visuomenei jie mano neturį jokių įsipareigojimų.
Moterys sako per savo darbo praktiką pastebėjusios, kad šiems žmonėms svarbiau yra kas kita: kad jie gali ateiti į skyrių, pasikalbėti, pasigirti ar pasiguosti. Kai labai jau bėda prispiria (pavyzdžiui, itin sunegaluoja), tuomet ir pagalbos pasiprašo. „Būtume naivūs, jei galvotume, kad visus benamius galime atvesti, mūsų supratimu, į protą. Tiems žmonėms yra gerai taip, kaip jie gyvena. Jie turi savo gyvenimo filosofiją, nenori paklusti griežtoms taisyklėms. Todėl padedame, kuo galime: išrūpiname socialinę pašalpą, jie gauna galimybę pavalgyti „Carito“ valgykloje, nevyriausybininkai pasirūpina dar gerais švariais drabužiais, be to, jie gali gauti maisto paketus, kartą per savaitę nusimaudyti nakvynės namuose“,— dėsto galimybes padėti didžiausiems varguoliams L.Bukauskienė.

Remia maistu ir pašalpomis
Kita skurstančiųjų grupė — tai socialinių pašalpų gavėjai. Į šias gretas patenka tie, kurie vieni ar kartu su šeimos nariais turi verstis iš labai menkų pajamų. Socialinė pašalpa skiriama, kai žmogaus mėnesio pajamos nesiekia 122 eurų. Pasak Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojų, šiemet po truputį situacija gerėja: atsirado išmokos vaikams, jos neįtraukiamos į bendras šeimos pajamas, taigi lieka šiek tiek didesnė socialinė išmoka. Telšių rajone šiuo metu yra 1130 socialinių pašalpų gavėjų. Skurstantiems gyventojams išgyventi padeda ne tik išmokos, bet ir galimybė gauti paramą mokiniams, kompensacijas už šildymą ir pan.
Nemaža parama vargstantiems ir vadinamieji maisto paketai. Juos galima gauti šešis kartus per metus. Štai naujausiame maisto pakete buvo makaronų, grikių, greito paruošimo avižų košės, keletas skardinių vištienos konservų, avižinių sausainių, konservuotos daržovių sriubos, cukraus, konservuotų pupelių. „Šie paketai — tikrai gera paspirtis žmonėms. Kai kurios šeimos, ypač gausesnės, kai ateina jų pasiimti, turi ir ko neštis, po tokį paketą skiriama kiekvienam šeimos nariui“,— sakė pašnekovės. Jos pridūrė, kad maisto paketų gali prašyti tie, kurių šeimos pajamos vienam nariui neviršija 183 eurų. Beje, šiemet Telšių rajono nepasiturintys gyventojai gavo ir po vieną paketą higienos reikmenų: muilo, skalbiklio, šampūno, dantų pastos ir pan. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems gyventojams maisto paketus gauna apie pusketvirto tūkstančio rajono gyventojų: mažiausiai jų būna sausio mėnesį, padaugėja iki metų galo: tai priklauso nuo to, kada žmonės pateikia prašymus.

Nerimą kelia senstanti visuomenė
Kas tie labiausiai skurstantys rajono gyventojai? Tarp jų nemažai vienišų senelių, dažnai užsidariusių, nenorinčių savo bėdomis apkrauti svetur gyvenančių vaikų. Skyriaus darbuotojai susiduria su nauja tendencija — labai sparčiai senstant visuomenei, suaugę vaikai nelabai nori rūpintis savo tėvais. Jie labai daug reikalauja iš socialines paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų. „Būna situacijų, kai įsivaizduoja, jog taip gauna tarnaitę: reikalauja ir langus nuvalyti, ir spintas tvarkyti, ir pan. Šios paslaugos — tai pagalba žmogui buityje, bet tikrai jos negali išspręsti tos šeimos problemų“,— stebisi specialistės, lygindamos dvi situacijas: pavyzdžiui, tėvai iki pat savo mirties nuoširdžiai rūpinasi savo neįgaliu vaiku, o štai suaugę vaikai atvirkščiai — nėra linkę rūpintis savo pasiligojusiais, neįgaliais tapusiais tėvais. „Žinome ne vieną skaudžią istoriją. Labiausiai ko trūksta, tai balanso tarp pareigos ir galimybės gauti pagalbą“,— sako pašnekovės.

Tarp skurstančių — jaunos šeimos
Kita skaudi tema — tai jaunos šeimos. Paprastai tai vienišos mamos, auginančios vaikus. Didžiausia šių moterų bėda — būstas. „Mūsų laikini šeimos namai pilnutėliai mamų su vaikais. Būstas Telšiuose — labai didelė problema. Viena vertus, nuomos kainos didelės, neadekvačios žmonių gaunamoms pajamoms. Kita vertus, tų būstų savininkai, sužinoję, kad butą nori nuomotis vieniša moteris su vaikais, retai sutinka, bijo, kad bus nemokūs. Tenka ir tarpininkauti, prašyti“,— sako moterys, dirbančios su rajono varguoliais.
Paklaustos, kur daugiau skurdo: mieste ar kaime, pašnekovės susimąsto. „Ko gero, apylygiai. Kaime daugiau gauna socialinių paslaugų. Mieste daugiau galimybių susirasti darbo. Kalbant apie gyvenimo sąlygas, kaime skurdo daugiau, miestiečiai turi nors šiokių tokių buitinių sąlygų. O kaime yra žmonių, neturinčių nei kur nusiprausti, nei išsiskalbti“,— sako moterys ir teigia: be valstybės pagalbos svarbiausio skurdo veiksnio — būsto klausimo tikrai nepavyks išspręsti.

Skurdas vis arčiau
Tokia skurdo situacija Telšių rajone. O štai Lietuvos skurdo situaciją bene geriausiai apibūdina skaičiai. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. mūsų šalyje buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius.
Kaip, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., lyginant su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. Apskaičiuota absoliutaus skurdo riba 2017 m. — 238 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 eurų — šeimai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Šis rodiklis rodo, kiek žmonių šalyje neturi pakankamai pajamų net minimaliems poreikiams patenkinti.
Labiausiai skurdą patiriančios grupės, remiantis duomenimis, yra vaikai (25,7 proc.), neįgalieji (35,1 proc.), senatvės pensininkai (36,7 proc.), vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.) bei bedarbiai (61,5 proc.). Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių — 53 proc., o tarp senatvės pensininkų — 16,2 proc.
Tarptautinė kovos su skurdu diena minima nuo 1987 m. Ji skirta bado aukoms pagerbti ir dėmesiui į skurdžiausiai gyvenančius pasaulio žmones atkreipti.