Paroda apie žemaičių bajorų patriotinį indėlį Lietuvai

Bajorus ir šaulius Lukreciją ir Antaną Vaitkevičius pasveikino Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius ir draugijos kanclerė Stasė Jokšienė.

Žemaičių bajorų draugija ir Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka surengė fotografijų parodą Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui „Žemaičių bajorai, prisidėję prie Lietuvos valstybės ištakų“.

Algirdas Dačkevičius

Renginį pradėjo bibliotekos direktorė Jolanta Sutkutė, herbo Trimitai (Traby) bajorė, pastebėdama, jog paroda prasmingai atidaryta būtent lapkričio 23-iąją — per Lietuvos kariuomenės dieną. Jos manymu, nuotraukos kaip tik geriausiai atskleidžia asmenybes, palikusias ryškiausią pėdsaką šalies valstybingumui įtvirtinti.
Apie žemaičių bajorų indėlį Lietuvos valstybei įvairiais istoriniais periodais kalbėjo Žemaičių bajorų draugijos vadas Stasys Kasparavičius, taip pat draugijos kanclerė Stasė Jokšienė.
Telšių šaulių kuopos vadas Arūnas Juška, pasveikinęs visus su Lietuvos kariuomenės diena, priminė, jog savo laiku žemaičiai bajorai, priklausę šauliams ar buvę profesionalūs kariai, daug nuveikė nepriklausomos valstybės labui. Bajorų ir šaulių patriotizmas akivaizdžiai pastebimas ir dabar.
Garsios bajorų Goštautų giminės bajoras Zigmantas Goštautas pasidžiaugė paroda ir pastebėjo, jog bajorai pirmutiniai eidavo ginti Lietuvos. Ir jo giminė paženklinta tarnyste Tėvynei. Kapitonas, majoras, leitenantas, karininkas,— tokiais kariniais laipsniais žinomi Goštautai. Parodoje eksponuojamoje nuotraukoje, darytoje 1919 metais, matome Lietuvos savanorį Zigmantą Goštautą, o greta jo anūkas — Lietuvos karo akademijos kariūnas Ignas Goštautas, nuotraukoje įamžintas 2017 metais. Tik dviejų metų betrūko, kad tarp šių fotografijų būtų galima įrašyti 100 metų.
Pakviesta prisiminimais pasidalinti bajorė Teodora Mažrimienė, prisiminė savo tėvą bajorą Juozą Liaugminą, kurį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga 1928 metais medaliu apdovanojo pats Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Moteris negalėjo nesijaudinti pasakodama, kaip užaugino penkis sūnus, ir visiems teko sunki prievartinė dalia tarnauti ne savo šalies, o svetimoje kariuomenėje. Apie tai vaizdžiai kalba parodoje eksponuojamo straipsnio „Tarnavo… Tarnauja sūnūs armijoje“, rašyto 1992 metais Plungės rajono laikraštyje „Žemaitis“, iškarpa.
Be jaudulio apie savo senelį garbų bajorą Antaną Dargevičių negalėjo kalbėti ir bibliotekos direktorė J.Sutkutė. Visa tai, apie ką anais laikais senelis negalėjo pasakoti, šiandien anūkės lūpose buvo tariama su pagarba ir pasididžiavimu. Juk jis buvo didelis mūsų krašto patriotas, Lietuvos karininkas.
Įdomiai susiklostė bajorų Lukrecijos ir Antano Vaitkevičių gyvenimo istorija, nes per jų santuoką susipynė kelios bajoriškos giminės. Mat Lukrecija — iš bajorų Narkevičių giminės, kurie siejami su bajorų Paulauskų giminės atšakomis, o Antanas — iš Vaitkevičių. Abu sutuoktiniai — šauliai, ir ne eiliniai: Lukrecija — Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulė, o Antanas — Telšių šaulių rinktinės Garbės šaulys. Jie irgi įdomiai papasakojo apie savo giminės patriotinį nusiteikimą ir aktyvų dalyvavimą, kovojant vardan laisvos Lietuvos.
Paroda bibliotekoje veiks iki šv. Kalėdų.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.