Tęsdamas renginių ciklą „Išėjusiems atminti“, Žemaičių muziejus „Alka“ Žemaitijos sostinės bendruomenę pakvietė į dar vieną šilumos, dvasinės rimties ir grožio pajautos vakarą.
Lina Dijokienė
Telšiškiai neturėtų skųstis renginių stoka. Štai Žemaičių „Alka“ muziejus miesto bendruomenę vis palepina vienu už kitą dvasingesniu susibūrimu.
Viename tokių — Poezijos, muzikos ir diskusijų vakare — muziejaus direktorė Elvyra Spudytė kvietė prisiminti poeto Vytauto Mačernio, kurio kūrybinis kelias prasidėjo čia, Telšiuose, gyvenimą ir kūrybą. Po E.Spudytės pasidalintų įžvalgų apie poeto tragišką lemtį, susirinkusieji galėjo pažiūrėti Telšių „Džiugo“ gimnazijos moksleivių pristatytą muzikinę poetinę kompoziciją Vytauto Mačernio eilėmis, pasimėgauti Jokūbo Juškevičiaus muzikavimu.
Antroji vakaro dalis buvo skirta Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje apmąstymui. Muziejaus direktorė minėjo, jog rugsėjį įvykęs Popiežiaus vizitas — neabejotina dovana mūsų šaliai, kiekvienam jos gyventojui. Ne tik E.Spudytė, bet ir kiti vakaro dalyviai turėjo progą pasidalinti savo įspūdžiais, nuotaika, patirtimi iš susitikimų su Popiežiumi Pranciškumi. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kunigas dr. Saulius Stumbra, tą vakarą pavadavęs diskusijoje turėjusį dalyvauti JE Telšių vyskupą Kęstutį Kėvalą, juokavo: „Pakeisti tai, kas nepakeičiama, neįmanoma“.
Susirinkusiesiems jis kalbėjo, jog norįs pasidalinti tuo jausmu, tomis mintimis, tais įspūdžiais, kurie aplankė Popiežiui viešint Lietuvoje.
Savo kalbą pradėjo nuo visiems jau gerai žinomo Popiežiaus Pranciškaus papasakoto savo sapno, kuriame jis regėjęs, kaip vykstąs į Lietuvą, rektorius klausė, kaip tai vis tik nutiko, jog įvyko toks vizitas iš tiesų ir kokia jo reikšmė bei žinia, kurią Popiežius Pranciškus atnešė mūsų šaliai.
„Nemanau, kad tai buvo mūsų jubiliejus. Juk yra didesnių jubiliejų. Pats Popiežius sako, kad labai svarbu matyti paribį. Mes savotiškai esame Europos paribys. Tą jis kalbėjo Kaune. Esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Esame labai pažeidžiami ir silpni. Taip pat galime būti ir nepastebėti. Tačiau Popiežiaus kalboje buvo politinio aspekto: čia yra Europos riba“,— atsakydamas į klausimą, kodėl pontifikas pasirinko kelionę į Lietuvą, mąstė rektorius. Anot jo, tai galėjo būti atsakas vis grasančiam Rytų agresoriui ir kartu priminimas lietuviams, jog jie esą, pasak Popiežiaus, senutėlės Europos gyventojai.
Pristatydamas po vizito išleistą knygutę su visomis Popiežiaus kalbomis, pasakytomis Lietuvoje, S.Stumbra neslėpė nuostabos, jog tomis temomis, apie ką kalbėjo pontifikas, mūsų šalyje seniai nebekalbama. Popiežius priminė lietuviams, kad jie esantys tauta, kuri vienija papročius, žemę, kalbą, tradicijas.
„Mes esam tauta. Vadinasi, mes tai pamiršom, todėl Popiežius mums tai priminė. Neužmirškime savo tautos šaknų, prisiminkite praeitį, pakalbinkite savo senolius — kalbėjo jis jaunimui. Šitaip perėmę iš senųjų savo šaknis, pirmyn vesite savo tautą. Man džiugu, kad 30 tūkstančių jaunimo minia tą Popiežiaus paraginimą girdėjo“,— jautriai kalbėjo rektorius.
Tiek jis, tiek kiti, tą vakarą „Alkoje” dalijęsi įspūdžiais susitikimų su Popiežiumi dalyviai buvo vieningi — dar ilgai lietuviai turės ką apmąstyti ir ko semtis iš Popiežiaus Pranciškaus duotų pamokų.