Žemaitijos metų pradžiai — improvizuotas gimnazistų posėdis

Kaip įprasminti 2019-uosius — LR Seimo paskelbtus Žemaitijos metus? Telšių gimnazistai rajono politikams pasiūlė net penkis skirtingus variantus: atskirti Žemaitiją nuo Lietuvos, Žemaitiją perkelti į Madagaskarą, paskirti pinigines kompensacijas žemaičiams, pastatyti milžinišką lokio statulą ant Zakso kalno bei baigti Masčio ežero pakrantės tvarkybą dar vienu projektu — įrengti paežerėje Lokio pėdų šlovės alėją…

Lina Dijokienė

Pristatė projektą
Į paskutinį 2018-ųjų metų Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį susirinkusiems vietos politikams ne išsyk pavyko atsisėsti į jiems skirtas vietas posėdžių salėje. Gruodžio 27 dieną, nuo 13 valandos, kai turėjo prasidėti oficialus Tarybos posėdis, šioje salėje politikų laukė staigmena — projekto „Neeilinis Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis, skirtas Žemaitijos metų minėjimui“ pristatymas.
Politikų vietoje sėdėjo jų „antrininkai“ — Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokiniai. Kaip pasakojo projekto vadovės — lietuvių kalbos mokytoja Kristina Ežerskienė ir istorijos mokytoja Gitana Piktužytė, 10-12 klasių moksleiviai, mokydamiesi savo krašto istorijos, gimtosios kalbos ir pilietiškumo pagrindų, rengdamiesi pristatyti šį projektą, siekė rimto tikslo — ne tik suvaidinti Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį, bet ir nuotaikingai pasveikinti rajono politikus, rajono vadovus, Savivaldybės darbuotojus su prasidedančiais naujais metais bei akcentuoti itin reikšmingą įvykį — Žemaitijos metų pradžią.
„Šio projekto idėją brandinome dar nuo mokslo metų pradžios. Džiaugiamės, kad mūsų gimnazijoje ugdome tokius jaunus, kūrybingus ir šaunius žmones. Todėl kartu su kolege, istorike G.Piktužyte ir sumąstėme būtent taip — kitaip, netradiciškai, per patyriminį mokymąsi pasiūlyti vaikams pažinti daugelį dalykų: pilietiškumo pagrindų, viešojo kalbėjimo, vietos savivaldos sąrangos, Savivaldybės tarybos veiklos aspektų ir panašiai“,— pasakojo mokytoja K.Ežerskienė.

Ilgas ir kruopštus darbas
Kas stebėjo kiek mažiau nei pusę valandos trukusį gimnazistų improvizuotą „Neeilinį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį“, tas tikrai turėjo ne kartą tramdyti šypsnį, mat jaunieji „politikai“ užčiuopė ne vieną tikrųjų Tarybos narių silpnybę, kalbos ar elgesio manierą, o kur dar „pagautos“ replikos ar kai kurių moksleivių perimtos vietos politikų išvaizdos ar aprangos detalės.
Pasak mokytojos K.Ežerskienės, šis „posėdis“ — tai kelių mėnesių intensyvaus darbo rezultatas. Mokiniai ir jų vadovės dalyvavo tikrame Tarybos posėdyje, peržiūrėjo kelių posėdžių vaizdo įrašus. „Pirmiausia paskirstėme vaidmenis. Rinkome, kad tiktų ir pagal išvaizdą, ir pagal charakterį, ir pagal kalbos manierą. Mokiniai, stebėdami savo personažus, turėjo stengtis užčiuopti jų būdo ypatybes, pabandyti kuo paveikiau, įtaigiau įsikūnyti. Teko ne kartą ir parepetuoti.
Mokiniai patys ieškojo kuo apsirengti, perukų, kartu apmąstėme šukuosenas, grimą ir kitus dalykus“,— šypsojosi projekto vadovė. Ji teigė, kad pats pasiruošimo laikas buvo smagus ir labai patikęs moksleiviams.

Dėmesys Žemaitijai
Gimnazistai intensyviai ir kūrybiškai mokydamiesi, projekto pristatymo metu iškėlė penkias Žemaitijos metų minėjimo idėjas. Šiems penkiems, be galo rimtiems klausimams apsvarstyti (tiesa, darbotvarkėje būta numatyta svarstyti penkis su puse — tas pusinis klausimas susijęs su Žemaitijos sostinės mokyklų tualetų klozetų keitimo reikalais…) ir priimti sprendimą Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos moksleiviams, trumpam tapusiems politikais, prireikė kiek mažiau nei pusvalandžio laiko.
Kodėl projektui pasirinkta Žemaitijos tema? Pasak K.Ežerskienės, pirmiausia todėl, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius metus paskelbė Žemaitijos metais. Be to, nebuvo tikslo spręsti itin skaudžių ar aktualių rajono problemų.
Taigi, kaip gimnazistai siūlė įprasminti Žemaitijos metus? Pirmiausia pasiūlyta atskirti Žemaitiją nuo Lietuvos. Politikės A.Tamoševičienės „antrininkė“ argumentavo: „Žemaičiai ilgą laiką neslėpė ambicijų atsiskirti nuo Lietuvos: susikūrė žemaičių pasą, išsikėlė vėliavą, išpuošė sostinę Telšius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemaitija yra turėjusi autonomiškos teritorijos statusą. Taigi komitete apsvarsčius įvairias galimybes, buvo nuspręsta pradėti ruošti Žemaitijos atskyrimo nuo Lietuvos galimybių studijas ir techninį planą“. Sulaukusi kritikos iš „kolegų“, ji tęsė: „Jei techninės ir investicinės galimybės neleistų įvykdyti atsiskyrimo procedūros, tai 2019 m. siūlau statyti simbolinę sieną, atskiriančią Žemaitiją nuo Lietuvos. Kaip sakė Donaldas Trumpas, jei nėra sienų sistemos, tai nėra šalies.
Kitą idėją — perkelti Žemaitiją į Madagaskarą, nes žemaičiai nebeturi kur plėstis — pateikė socialdemokrato Tomo Katkaus „antrininkas“. „Taryba“ pirmąjį pasiūlymą atmetė, dėl antrojo susilaikė, o štai dėl trečiojo — Jolantos Rupeikienės „antrininkės“ pateikto projekto — siūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti prašymą dėl vienkartinių kompensacijų (po 6019 eurų) skyrimo žemaičiams, gyvenantiems Žemaitijoje — „mero“ patarimu balsavo „įžvalgiai“, t.y., pritarė.
Lygiai taip pat „įžvalgiai“, po diskusijų, „taryba“ priėmė dar du įdomius sprendimus: pastatyti ant Zakso kalno milžinišką (dvigubai didesnę už Laisvė statulą), 193 m aukščio lokio statulą bei įrengti Masčio pakrantėje Lokio pėdų šlovės alėją. „Komitete buvo priimtas susitarimas Masčio ežero pakrantėje pradedant amfiteatru ir baigiant fontanu įrengti Lokio pėdų šlovės alėją. Visame nurodytame ruože būtų tarsi praėjęs lokys ir palikęs savo pėdsakus. Lokio pėdų įspauduose įamžinti garsių žemaičių vardai. Tai unikalus būdas pagerbti mūsų krašto žmones ir toliau plėtoti turizmą Telšiuose“,— argumentavo Benediktą Šniauką įkūnijęs gimnazistas. Beje, Lokio pėdą alėjoje galima įsigyti už 30 tūkst. eurų. „Politikai“ nusprendė, jog pirmosios penkios pėdos turi būti įkurtos nemokamai: už skrydžius virš Telšių lokio pėda skiriama prezidentui Rolandui Paksui, už vagnorkes su meškomis — buvusiam premjerui Gediminui Vagnoriui, už mešką su meškiukais — architektui Algirdui Žebrauskui, už svarų politinį „ilgį“ — Seimo nariui Valentinui Bukauskui, už sugrįžimą, už antrą kartą tapus telšiškiu — Kęstučiui Trečiokui.

Mielai pozavo
Po improvizuoto posėdžio rajono politikus su didžiosiomis metų šventėmis pasveikino Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos direktorius Robertas Ežerskis, padėkojo už gimnazistams suteiktą puikią galimybę mokytis kitaip bei įteikė merui dovanų knygą.
Po projekto pristatymo vietos politikai nepuolė iškart spręsti tikrų klausimų. Jie draugiškai šypsojosi, plojo savo antrininkams gimnazistams bei mielai dalyvavo fotosesijoje. Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas maloniai spaudė ranką savo „kolegai“ — gimnazistui Rokui Rusiui, itin taikliai pakartojusiam kai kurias mėgstamas Telšių rajono vadovo frazes. Puikiu savo „antrininkės“ — Gretos Norvaišaitės pasirodymu negalėjo atsidžiaugti politikė Jolanta Rupeikienė. O vietos valdžios kritikas Algirdas Bacevičius, regis, jau turi savęs vertą pasekėją — dvyliktokas Justinas Alšauskas, įkūnijęs opozicionierių, neslėpė, jog šis vaidmuo jam buvo itin įdomus.
Šis inscenizacijos projektas daugeliui jame dalyvavusių moksleivių — ne pirmas. Pernai, vasario mėnesį, Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos komandą lydėjo sėkmė konkurse, kuriuo buvo skatinama Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai. Tąsyk gimnazistai, vadovaujami tų pačių mokytojų, sukūrė Nepriklausomybės akto pasirašymo inscenizaciją — už tai telšiškiai buvo pakviesti į LR Prezidentūrą ir iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų atsiėmė dovaną — LR Trispalvę.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.