Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų seniūnija savo pilietinėmis ir kūrybinėmis iniciatyvomis, vietos savivaldos bei bendruomeniškumo stiprinimu garsėja ne tik rajone, bet ir mūsų šalyje.
Algirdas Dačkevičius
Iš miškininkų šeimos
Nevarėnų seniūnę Vilmą Šakienę nuo mažumės lydi miškas. Nieko nuostabaus — juk jos tėveliai Irena ir Romas Ivanauskai buvo ilgamečiai Nevarėnų girininkijos miškininkai. Iš pradžių girininku dirbo tėvas, o vėliau — mama. Šviesaus atminimo brolis Vilius irgi savo gyvenimą susiejo su miškininkyste, o dabar tokią profesiją Aleksandro Stulginskio universitete įgis jo sūnus Romas. Ir V.Šakienės profesija susijusi su aplinkosauga, nes yra įgijusi taikomosios ekologijos ir gamtos mokslų specialistės diplomą, o jos dukra Anita baigusi ekologijos mokslus.
„Sunkai besuskaičiuočiau, kiek eglaičių, pušaičių ir kitokių medelių esu pasodinusi“,— į prisiminimus nuklydo Vilma. Ir dabar Vilmos ir Antano Šakių sodyba nenutolusi nuo miško, tai laisvu laiku seniūnė niekuomet nepraleidžia grybavimo sezono ir sielai atgaivaus pasibuvimo miške.
Vilma nuo jaunumės į medį išmoko žvelgti pagarbiai. Nevarėnuose netrūksta žalumos, o savo amželį nugyvenę medžiai turi pasitraukti. „Neveltui sakoma, kad medis be šerdies pasiima žmogaus širdį“,— pamokančia liaudies išmintimi vadovaujasi seniūnė. Tačiau miestelio Liepų gatvė, iš kurios, palaužtos laiko, pasitraukia po vieną kitą liepą, ateityje neliks be žalumos: kai tik bus atlikta gatvių apšvietimo ir šaligatvių rekonstrukcija, medžiai vėl džiugins praeivių akį.
2018-ieji paženklinti garbingais apdovanojimais
Besibaigiantieji praėjusieji metai Nevarėnų seniūnijai ir seniūnei V.Šakienei buvo dosnūs įvairiausiais apdovanojimais. Spalio mėnesį Vietos savivaldos dienos proga už 20 darbo savivaldoje metų meras Petras Kuizinas jai įteikė padėkos raštą.
Seniūnė prisiminė, jog dar būdama moksleivė ir eidama į mokyklą, svajojusi, ką gero būtų galima nuveikti miesteliui ir jo žmonėms. Kas galėjo žinoti, kad jos svajonei ateityje lemta išsipildyti. Tą svajonę, jau du dešimtmečius tapusią realybe, seniūnė nepaliauja nuolatos pagrįsti gerais darbais.
Solidus respublikinis apdovanojimas nevarėniškių laukė lapkričio pradžioje, kai paaiškėjo, kad Nacionaliniame Lietuvos seniūnijų konkurse „Valstybę kuriame mes“ Nevarėnų seniūnija pripažinta šio konkurso nominante. Seniūnijai įteiktas Premjero Sauliaus Skvernelio padėkos raštas ir specialus šimtmečio medalis.
Metų pabaigą vainikavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato surengto konkurso „Saugiausia seniūnija 2018“ prizas Nevarėnų seniūnijos bendruomenei. Tokiu prizu seniūnija buvo nominuota ir 2012 metais.
Pasak seniūnės V.Šakienės ir Kultūros centro vadovo bei Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ pirmininko Albino Šmukštos, tokie laimėjimai pasiekiami tik tarpusavio susikalbėjimo dėka ir nesiskirstant darbų: ten mano, o ten — jau tavo. Seniūnė patenkinta ir kitų seniūnijos bendruomenių veikla. Sumaniai Mitkaičių bendruomenei vadovauja Augenija Gecevičienė, o išėjus Amžinybėn veikliajai Nerimdaičių bendruomenės pirmininkei Raimondai Padolskienei, vadovės posto ėmėsi entuziazmo nestokojanti jos sesuo Audronė Gureckienė.
V.Šakienė pastebėjo, jog jai didžiulę pagalbą, priimant įvairiausius sprendimus, suteikia seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai. Ji pasidžiaugė Raimondo Ramančauskio iš Nevarėnų, Edmundo Kuodžio iš Mitkaičių, Giedriaus Račkausko iš Nerimdaičių aktyvia gyvenimo pozicija.
Tiltas per Burbesį — tiltas į bendrystę
A.Šmukšta pajuokavo, kad jis, kaip ir seniūnė V.Šakienė, yra kilę iš kitų rajonų, tačiau entuziazmu puoselėti Nevarėnus nė kiek nenusileidžia senbuviams. Aktyviai dalyvauta projekte „Čia gera gyventi“, kur nevarėniškiai laimėjo kelionę į Briuselį. Būtent tos kelionės metu užsimezgė pokalbis su tuomečiu parlamentaru Eugenijumi Maldeikiu ir kilo idėja Lietuvos 1000-mečio progai skirti įsimintiną darbą miesteliui. Nuspręsta nutiesti akmeninį tiltą per Burbesio upelį.
Tilto statybos projektą parengė rajono Savivaldybė, bet labiausiai suglumino darbų sąmata — 28 tūkst. litų. Nieko kito neliko nevarėniškiams, kaip pasikliauti savo jėgomis. Tokios talkos Nevarėnai dar nebuvo matę. Kas vežė akmenis ir žvyrą automobiliais, o kas — karučiais. „Būtumėt matę, kaip senučiukė iš laukų, ir ta, karučiu akmenis į bendrą krūvą gabeno. Užtat dabar turime tiltą, per kurį galėtų ir tankai važiuoti“,— apie nevarėniškius suvienijusį statinį šypsodamasis kalbėjo A.Šmukšta.
Ir iš tikrųjų šis tiltas tapo nevarėniškių bendrystės, tvirtybės ir atkaklumo simboliu.
Veikli Nevarėnų bendruomenė turi patirties dalyvaudama įvairiuose projektuose. Tai leido įsigyti įgarsinimo aparatūrą renginiams organizuoti, priekabą jai gabenti. Nepamiršta ir veiklą viešinti. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas bendruomenės internetinis puslapis. Kito projekto metu gautos lėšos leido sutvarkyti viešąją erdvę poilsiavietėje „Šilaunė“, kur įrengta lauko scena, pavėsinės, mediniai suoliukai ir stalai, vaikų žaidimo aikštelė ir kita.
„Čia gera gyventi!“ — tai ne šūkis, o realybė Nevarėnuose. Pasak seniūnės V.Šakienės ir jos vieno iš didžiausių pagalbininkų A.Šmukštos, miestelis yra patrauklus ir saugus gyventi. Tai liudija čia noriai įsikuriantys žmonės, atvykę iš kitur, todėl tuščių sodybų Nevarėnuose kaip ir nėra. Džiugiausia, kai patys gyventojai siekia būti miestelio šeimininkai. Tai atneša akivaizdžių rezultatų — 2008 metais Nevarėnai buvo įvertinti antrąja vieta Respublikoje, kaip gražiausiai besitvarkanti gyvenvietė.
Nevarėniškiai mielai įsitraukia į įvairiausias visuomenines ir kultūrines iniciatyvas. Čia nėra kada nuobodžiauti, kai daugelį į savo verpetą įsuka net devynetas meno mėgėjų kolektyvų, jungiančių arti 90 žmonių. Per metus vidutiniškai surengiama apie 60 pasirodymų, o kur dar turiningos išvykos svetur — jų būna daugiau negu penkios dešimtys.
Jau 2017-aisiais buvo pradėta ruoštis Valstybės 100-mečio renginiams. Šiai progai rugpjūty surengta tradicinė šventė „Čia gera gyventi“. Nebuvo nė vieno užsisklendusio savo namuose, kai nuo mokyklos iki kultūros centro pagrindine gatve žygiavo vaikų darželio, mokyklos bendruomenės, kultūros centro jaunučių, jaunių tautinių šokių, šiuolaikinių šokių grupė „Neva“, mokytojai ir aptarnaujantis personalas, stilizuotų šokių grupė „Asorti“, moterų ansamblis „Svaja“, mėgėjų teatras „Žibintas“, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių „Bočiai“, Mitkaičių bendruomenės atstovai, moterų stilizuotų šokių kolektyvas, Nerimdaičių bendruomenė, Nevarėnų seniūnijos kolektyvas ir kt.
Šimtmečio dvasia ypač buvo jaučiama praėjusiais metais, kai Nevarėnų kultūros centras kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais vykdė projektą „Alsuoja šimtmečio dvasia“. Per 10 savaičių atskleista 10 dešimtmečių, atgaivinant nevarėniškių istoriją, aprangą, kulinarinį paveldą, kultūrą, tradiciją, papročius. Prie viso to prisidėjo jungtinės pajėgos — seniūnijos ir kultūros darbuotojai, pedagogai ir moksleiviai, „bočiai“, benduomenių vadovai su savo veikliaisiais visuomeninio darbo entuziastais. Renginį vainikavo dokumentinis filmas apie Nevarėnus, atskleidęs miestelio žmonių iniciatyvas įvairiose visuomeninėse veiklose. Ta proga išleistas išvaizdus ir informatyvus lankstinukas.
Tai tarsi užuomazga būsimai solidžiai knygai apie Nevarėnus, atskleidžiant miestelio žmonių šimtmečio bendrystę. Tokia idėja kirba seniūnės galvoje. O jeigu jau prakalbome apie knygas, tai Nevarėnai tuo nelabai galėtų skųstis. Už knygą apie Nevarėnus „Istorija ir dabartis“ nuolat dėkojama Teresei ir Viliui Gužauskiams, gyvenantiems Vilniuje, pagarbaus žodžio nusipelno buvusi pedagogė istorikė Irena Tendziagolskienė, išleidusi knygą „Sugrįžimai“. Jos pėdomis seka istorijos mokytoja Neringa Račkauskienė, išleidusi leidinių apie senovines Nerimdaičių krašto skrynias, žemaitiškus kalendorius, lankstinukus „Pažink miestelį išmaniai“, „Paunšvystės alkakalnis“, „Raktas į Nevarėnų istoriją“, sukūrusi filmą „Nevarėnų miestelio istorija 1918-2018“, naujais eksponatais puoselėjanti mokyklos muziejų.
Kultūra persmelkia visas gyvenimo sritis
A.Šmukšta įsitikinęs, jog be kultūros plačiąja šio žodžio prasme negalėtų sėkmingai gyvuoti kitos visuomeninio gyvenimo sritys. Kultūra — tarsi gyvosios arterijos, išsiraizgiusios po visą mūsų gyvenimiškųjų veiklų kūną.
Sunku tuo nepatikėti, nes taip mano ilgametis kultūros centro direktorius, kurio vadovaujama įstaiga dar 2004 metais pripažinta geriausiai dirbanti mūsų šalyje. A.Šmukštos, kaip geriausio mūsų šalyje kultūros įstaigos vadovo, darbas įvertintas ir solidžia Kultūros ministerijos premija. Pagaliau jo rankose sušvito ir „Ausinis feniksas“, kurį nevarėniškiui 2015 metais, kaip geriausiam metų kultūros centro vadovui, įteikė Lietuvos kultūros centrų asociacija. O kur dar daugybę kitų garbingų įvertinimų — ne tik kaip kultūros centro vadovui, bet ir kaip Nevarėnų bendruomenės „Ratas“ pirmininkui.
Iškalbus laimėjimas, kai iš devynių meno mėgėjų kolektyvų net keturi dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Jau seniai nevarėniškiai žinomi kaip rajoninių ir respublikinių renginių iniciatoriai. Humoro festivalis „Juokis“, vestuvinių muzikantų fiesta ir kiti ne tik laukiami ten dalyvaujančių kolektyvų, bet ir žiūrovų.
Nevarėnų kultūros entuziastai žinomi ir tarptautiniuose renginiuose. Jau daugelį metų bendradarbiaujama su Latvijos Saldus rajono Druvos seniūnija ir kultūros centru. Ypač sėkmingi buvo 2010-ieji metai, vykdant bendradarbiavimo programą „Inovatyvi kultūra“. Projektą inicijavo seniūnė V.Šakienė. Pasidalinta ne tik kūrybinėmis naujienomis ir įžvalgomis, bet ir Nevarėnų kultūros centras įgijo materialaus turto, o miestelis pagražėjo tautodailininkų kūriniais, ypač išvaizdžiu ir praktišku turgelio paviljonu, kurio ąžuolinis fasadas, išraižytas nevarėniškio tautodailininko Silvijaus Rimvydo Tendziagolskio su moksleiviais, prabilo iškalbiais meninės vaizduotės veidais.
Didelę išliekamąją kultūrinę vertę turi projekto pabaigoje išleista bendra Latvijos ir Lietuvos poetų ir fotografų rinktinė „Kur gimsta viltis“ latvių ir lietuvių kalbomis, kur irgi įsiamžino nevarėniškiai.
Dvasinė kultūra seniūnijoje neatsiejama nuo fizinės. Sporto renginiai, kuriuos kuruoja sporto organizatorius Tomas Petrikauskas, daugiausiai vyksta pagrindinėje mokykloje. Rengiamos proginės tinklinio, krepšinio, smiginio varžybos, o rajone labiau yra pasižymėję nevarėniškiai krepšininkai, pelnę prizinių vietų.
Pedagogai ir moksleiviai — savitos mokyklos kūrėjai
2018-2019 mokslo metais mokykloje mokosi 136 mokiniai, dirba 23 mokytojai. Mokiniams teikiama profesionali logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo asistento, socialinio pedagogo pagalba. Taip pat sudarytos palankios sąlygos mokiniams paruošti pamokas prailgintos darbo dienos grupėse, visos dienos mokykloje.
Mokyklos bendruomenė siekia kokybiško ugdymo, saugios aplinkos bei savitos mokyklos kūrimo. Metų mėnesiai pavadinti pagal veiklas: sausis — pilietiškumo mėnuo, vasaris — tautiškumo, kovas — verslumo, karjeros mėnuo, balandis — gamtos, gegužė — bendruomenės, birželis — krašto pažinimo, rugsėjis — saviraiškos mėnuo, spalis — sveikatingumo ir sporto mėnuo, lapkritis — tolerancijos, gruodis — padėkos ir gerumo mėnuo.
Mokykloje vykdomi ilgalaikiai ir trumpalaikiai projektai, kurie augina jauną žmogų, veda savojo tikslo link. Dalyvaujama projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ edukacinių programų veikloje bei „Kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ugdymo edukaciniuose užsiėmimuose“. Parengtas internetinis puslapis „Virtualus Nevarėnų miestelio gidas“ ir „Nevarėnų seniūnijos istorijos objektai“, vyko tiksliųjų mokslų savaitė „Mokytis galima įdomiau“, šeimos diena „Laiko ratas sukasi“, pilietiškumo savaitė „Atkurtai Lietuvai — 100“. „Savaitė be patyčių 2018“.
O kur dar projektai „Noriu būti sveikas“, „Sveikatos takeliu“, „Knygų pasaulyje“, „100 legendų ir padavimų apie Lietuvą“ ir kt.
Dalyvaujama emocinio ugdymo programose: „Kimochis“ „Zipio draugai“, „Įveikiame kartu“, „Obuolio draugai“, „Paauglystės kryžkelės“, „Raktai į sėkmę“. Mokykloje veikia klubas „Ateities vaikai“.
Įgyvendinti sumanymus padeda ir bendradarbiauja socialiniai partneriai — Nevarėnų bendruomenė, Nevarėnų seniūnija, Šiaulių rajono Kužių gimnazija bei organizacijos, kurios rūpinasi vaiko gerove.
„Niekada nebijome kažką keisti savo gyvenime. Kartais — tai naudinga, kartais — būtina, o kartais tiesiog malonu. Savitos mokyklos kūrimui pasirinkome visos dienos mokyklą. 2018 metais rengėme edukacinį kaimą „Kėims kitap“, kuriame kiekviena klasė, pasirinkusi žemės plotelį, kūrė savitą žemaitišką aplinką“,— sako ilgametė mokyklos direktorė Irena Žutautienė.
Mokykloje veikia 19 neformaliojo ugdymo būrelių, taip pat muzikos mokyklos skyrius bei sporto mokyklos stalo teniso sekcija. Mokiniai dalyvauja olimpiadose, konkursuose, varžybose, renginiuose. Dalyvauta nacionalinio konkurso „Žalioji olimpiada“ pusfinalyje (mokytoja J.Stonienė). Nevarėniškiai tapo respublikinio konkurso „Mano žalioji palangė 2018“ nugalėtojai (auklėtoja Ž.Mizgerienė).
Mokyklos tikslams įgyvendinti parengta 40 valandų programa „Socialinių emocinių kompetencijų ugdymo įtaka mokyklos mikroklimatui“ (psichologo asistentė I.Kuprijanovienė, socialinė pedagogė S.Lukošienė, I.Vandzinskienė). Mokinių komanda kvadrato zoninėse varžybose tapo nugalėtoja ir varžysis tarpzoninėse varžybose (mokytojas G.Budginas), jaunuolių šokių kolektyvas (vadovė Inga Budginienė) 2018 m. dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Vardan tos…“. Įdomių veiklų, akcijų organizuoja mokyklos mokinių komitetas (pirmininkė 6 klasės mokinė M.Žiulpytė).
Mokykla puiki, renovuota, nuolat tobulina savo veiklą, siekdama tapti šiuolaikiška, atvira ir patrauklia mokiniui. Nuolat ieškoma naujovių, pokyčių, kad mokyklos bendruomenė būtų aktyvi. Įsitraukdami į įvairius projektus, pedagogai siekia parodyti mokiniams, kad mokytis gali būti ne tik įdomu, bet ir prasminga.
Kiekvienas vertas pagarbos
Pasak seniūnės V.Šakienės, kiekvienos bendruomenės ir kiekvieno jų nario indėlį į seniūnijos įvairiapusį gyvenimą būtų sunku išmatuoti.
Ypač daug veiklių žmonių atrandame vartydami lankstinuką „Alsuoja šimtmečio dvasia“. Tačiau atskirai norisi paminėti Mokyklos bendruomenę, moterų draugijos „Rėna“ pirmininkę išradingąją Eugeniją Jurkienę, charizmatiškųjų Irenos ir Silvijaus Tedziagolskų — istorikės ir menininko — tandemą, pernai atšventusių auksines vestuves ir išauginusių talentingą skulptorių Mindaugą Tendziagolskį. Silvijaus pėdomis keliauja ir jo buvęs mokinys nevarėniškis Mindaugas Tenys.
Tučiai garsėja ne tik aktorės Gražinos Balandytės gimtine. Čia įsikūrę šauniai ūkininkauja Vida ir Algimantas Čėjauskai. Vida visa esybe pasinėrusi į seniūnijos kultūrinį gyvenimą. Ji puiki aktorė ir žemaitiško kultūrinio paveldo puoselėtoja. Jos dukra Eglė — garsi juvelyrė, menininkė, žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. V.Čėjauskienė drauge su buvusia mitkaitiške Asta Rimkiene jau apie dešimtmetį per Žolinę sutelkia Mitkaičių bendruomenę kurti nepaprasto grožio floristinius kilimus. 2018 metais Asta ir Mitkaičių bendruomenė dalyvavo respublikiniame floristų čempionate Anykščiuose, iš kur į seniūniją parvežė visus pagrindinius apdovanojimus.
Savo dvasinius lobius dosniai dalina kita Tučių šviesuolė Elena Mažeikienė, įkūrusi muziejėlį ir išleidusi ne vieną knygą. Viena iš jų „Tučiai — Žemaitijos kertelė“. Greta jos — dukra Janina Jankauskienė. Ir mama, ir dukra — gerai žinomos mūsų šalyje tautotyrinio darbo entuziastės.
Ypač seniūnę žavi solidaus amžiaus žmonės, nemėgstantys užsisklęsti savyje. Tokios yra aktyvios visuomenininkės Ona Šūšienė, Ieva Klevienė, Aleksandra Girdvainienė, Irena Ivanauskienė ir kiti. Tokių žmonių gerumo, švytinčio iš vidaus, neįmanoma nepastebėti. Ne vieną iš jų savo plunksnele yra pagerbusi talentinga kraštietė žurnalistė, Nevarėnų seniūnijos Garbės pilietė Janina Zvonkuvienė, kuri visuomet su džiaugsmu čia laukiama.
Daug įsimintinų renginių, susitikimų širdžiai, akiai ir ausiai vilnija Nevarėnų krašte. O svarbiausia, kad visos Nevarėnų seniūnijos bendruomenės — nerimdaitiškiai, mitkaitiškiai, nevarėniškiai — sugeba susitelkti ties svarbiausiais simboliniais NAMAIS: mokykla, Bažnyčia, kultūros centras — sielai džiuginti, o valdžios namai — įvairiapusėms socialinėms ir kitokioms problemoms spręsti.