Trečiąjį sausio ketvirtadienį Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namai surengė Žemaitijos kultūros gerbėjų susitikimą.
Kostas Antanaitis
Idėja Dviejų simbolinių sostinių (Abėdviū) — Telšių ir Kauno — susitikimo idėja gimė praėjusiais metais, žinant, kad šie metai bus paskelbti Žemaitijos metais (jos vardo pirmąsyk paminėjimo 800-osios metinės) ir sutaps su Laikinosios sostinės (ja 1919 metais tapo Kaunas) šimtaisiais metais.
Sumanymas surengti tokį susitikimą-parodą gimė Telšiuose — Žemaitijos sostinėje, kur krašto istoriją viešose miesto erdvėse įspūdingai ir išsamiai pasakoja mažosios plastikos kūriniai, daugiausiai sukurti VDA Telšių fakulteto studentų ir jų dėstytojų.
Sužavėti istorijų ir žemaitiško kūrybingumo, organizatoriai į A. ir P. Galaunių namus pasikvietė studiją „Abodu“: ją įkūrė du jauni menininkai Aurelija Šimkutė ir Gediminas Endriekus, mokslus baigę Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Tai mažosios plastikos kūrėjai, kurie parodoje pristato savų, labai asmeniškų pasaulių vizijas, perteiktas nedidelio formato beveik juvelyriškuose darbuose.
Vakarą pradėjo Galaunių namų muziejininkė Irma Liauzun ir priminė, kokią reikšmę savo laiku turėjo abi sostinės. Po jos plastikos darbų parodą pristatė A.Šimkutė ( ji žemaitė iš Plungės, kaip ir G.Endriekus). Kalbėjo gražiai žemaitiškai — šia kalba puikiausiai galima apibūdinti meno kūrinius ir reikšti itin sudėtingas mintis.
Telšiškė Elė Kakanauskienė irgi žemaitiškai papasakojo apie mūsų sostinę ir ją puošiančius metalo plastikos kūrinius, kurie tikrai gražūs ir reikšmingi bei pasitarnauja Žemaitijos istorijai suvokti.
Pristačius parodą ir pakalbėjus apie metalo plastiką, įvyko nedidelis koncertas, kurio metu savo eiles skaitė Elė Kakanauskienė bei savo sukurtas melodijas grojo ir dainas dainavo Telšių bardas Romualdas Miškinis. Publika, kurią daugiausiai sudarė Kaune gyvenantys žemaičiai inteligentai, reagavo jautriai, kai kas net ašarą nubraukė.