„Pagarba“ tautodailės kūriniams — darganų merkiamas patvorys

Kai panašiai prieš vienerius metus laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ ėmė domėtis, kur dingo tautodailininko V.K.Savickio sukurta medinių skulptūrų kompozicija prie Džiuginėnų piliakalnio (telšiškių mieliau Džiugo kalnu vadinamo), Telšių rajono valdžios atstovai patikino: su savo laiką jau atgyvenusiais dirbiniais bus deramai ir pagarbiai atsisveikinta.

Lina Dijokienė

Žadėjo naują kūrinį
Tačiau turbūt teisūs tie, kurie sako, kad lengviau kalną supilti nei sulaukti valdžios pažadų ištesėjimo. Tuomet vietos valdžia gyrėsi į kultūros vertybių registrą įtraukto Džiuginėnų piliakalnio teritorijoje ne tik sutvarkiusi patį piliakalnį, įrengusi patogius laiptus įkopti į statųjį kalną bei apžvalgos aikštelę po apylinkę pasidairyti, bet ir skelbėsi planuojanti ir kitus darbus — vietoje stovėjusio koplytstulpių triptiko pastatyti naują kūrinį. Žadėjo: paskelbus konkursą „Istorinė Džiugo legenda“, iš menininkų pasiūlymų būsiantis atrinktas milžinų gadynę primenančias legendas apie Telšių miesto įkūrėją milžiną kunigaikštį Džiugą, jo mylimąją Austelę, jos tėvą vaidilą Urbutą įkūnijantis kūrinys.

Neatsisveikinta
Dar 2018 m. gegužę Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Skaistė Sadonytė laikraščio redakcijai atsiųstame atsakyme paaiškino: „2015 m. balandžio mėn. nuvirto Džiugo piliakalnio papėdėje stovėję stogastulpiai. Jų apatinė dalis ir vidus buvo stipriai pažeisti puvinio ir grybo, sutrešę ir išpuvę, todėl juos restauruoti atsisakė Telšių dailės fakultetas, restauratorius Valdas Giedra. Gerbiant tautodailininko V.K.Savickio darbus, buvo nutarta stogastulpių nenaikinti, jie sandėliuojami Telšių butų ūkio garažuose. Vietoje stovėjusių trijų koplytstulpių planuojama pastatyti naują kūrinį — paskelbus konkursą „Istorinė Džiugo legenda“, iš menininkų pasiūlymų bus atrinktas Telšių miesto įkūrėją milžiną Džiugą įkūnijantis kūrinys. Su Džiugo ir Austelės stogastulpiais žadama garbingai atsisveikinti“.

Pažadai tie — niekis
Metai prabėgo. Atsisveikinimo iškilmių surengta nebuvo. Nei apie patį konkursą, nei juolab apie kokius nors jo rezultatus išgirsti taip pat neteko. O štai sugrįžti prie šios temos paskatino laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ skaitytojai, į Redakcijos paštą atsiuntę nuotrauką to, kas liko iš tautodailininko kūrinių. Pasirodo, tautodailininko kūriniams žadėtuose garažuose vietos neliko. Užtat surasta tokiam „eksponavimui“ tinkama erdvė…

Legendos herojai — patvory
Pagal tą garsiąją legendą, įkvėpusią tautodailininką sukurti trijų stogastulpių kompoziciją, netoli dabartinio Džiugo kapo buvęs šventas gojus. Jame gyvenęs žynys Ubartas, turėjęs dukrą Austelę — vaidilutę. Ji ir Džiugas vienas kitą pamilo. Sužinojęs apie uždraustą meilę, Ubartas liepę abu sugauti ir sudeginti. Mylėdamas savo dukrą, ir pats šokęs į laužo liepsnas. Žmonės toje vietoje, kur liepsnojęs laužas, supylę aukštą kalvą Austelei už grožį, Ubartui už tėvišką meilę, Džiugui už vyriškumą atminti.
Šiandien gražioji Austelė tyso SĮ Telšių butų ūkis patvoryje, įsmeigusi akis į purvyne išvažinėtą keliuką ir kelias šiukšlių krūvas kitapus jo. Gal kiek ir užtruko laukimas… Nežinia, kokią kalvą žmonės dabar supiltų valdžios vyrams už užmaršumą ir pažadų netesėjimą, tačiau titulavus 2019-uosius Žemaitijos metais, gal būtų buvę prasminga atsigręžti į tą lobyną, kuris gražiomis legendomis Tėvynės meilės mokė daugybę žemaičių krašto kartų?