1937 m. balandžio 18 d. laikraštis „Žemaičių Prietelius“ rašė, kad Telšių gimnazijoje įvyko literatų vakaras-koncertas. Jame, be šeimininkų, dar dalyvavo svečiai iš Klaipėdos ir Mažeikių gimnazijų. Klaipėdiškiai pasižymėjo šokiais, o Brakas dar labai gražiai atliko solinius numerius akordeonu. Tarp literatų išsiskyrė telšiškiai. „Gražiausių literatūrinių dalykų paskaitė telšiškis Daukantas. Vertingos lyrikos gražiai paskaitė taip pat telšiškis Mačernis“.
Povilas Šverebas
Du iškilūs žemaičiai
Visi puikiai žino lietuvių filosofinės poezijos pradininką, šarneliškį Leoną Vytautą Mačernį. Jis tuo metu kaip tik ir mokėsi Telšių gimnazijoje. Gaila, kad talentingas poetas, nerealizavęs savęs, žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Jo gyvybę nutraukė vienintelio į Žemaičių Kalvariją paleisto sviedinio skeveldra, kai poetas tebuvo įpusėjęs dvidešimt trečiuosius.
Sudomino kito minimo talentingo literato — Daukanto likimas. 1937 m. birželio 27 d. „Žemaičių Prieteliuje“ radau dar vieną menką užuominą apie Daukantą. Joje nurodyta, kad Telšių valstybinę vyskupo Valančiaus gimnaziją tais metais baigė 18 moksleivių, o dar 5 gavo pataisas. Tarp baigusiųjų yra ir Adolfas Daukantas. Archyviniai dokumentai, bendravimas su jo giminaičiais, telefoniniai pokalbiai su Adolfo žmona Birute, literato dienoraščiai leido apytiksliai atkurti jo biografiją. Žinutės vokiečių spaudoje patvirtino, kad A.Daukanto likimas, kaip ir V.Mačernio, buvo tragiškas.
A.Daukanto šeima ir giminė
Būsimasis literatas rašo, kad jis gimė 1916 m. liepos 8 d. Patausalės kaime, Telšių r., Sofijos ir Stanislovo Daukantų šeimoje. Adolfas visur pabrėždavo, kad jo tėvai buvo ūkininkai, turėję 83 ha žemės.
Dokumentai rodo, kad Daukantai buvo kilmingieji, turėję Ślepowron (Naktikovas) herbą ir valdę Patausalės dvarelį. Apie šią vietovę 2011 m. „Kalvotojoje Žemaitijoje“ daug yra rašiusi Janina Zvonkuvienė. Ji gan detaliai tyrinėja ir visų užaugusių Daukantų vaikų likimus. 2011 m. rugpjūčio 20 d. laikraščio visas puslapis yra skirtas Adolfui. Todėl straipsnyje pateiktų faktų nekartosiu, bet tik juos praplėsiu naujais dokumentais ir A.Daukanto dienoraščio medžiaga, kuri aktuali ne tik Telšiams, bet ir platesniems mūsų praeities tyrimams.
Kada susituokė būsimo literato tėvai, tiksli data nežinoma. Tų laikų Luokės Rk bažnyčios santuokos registracijos knyga nėra išlikusi. Pagal priešsantuokinių parodymų registraciją aišku, kad vestuvės turėjo įvykti po 1895 m. sausio 17 d., nes tą dieną buvo paduoti tik užsakai. Juose nurodyta, kad jaunoji yra bajoraitė, netekėjusi, turinti apie 18 metų amžiaus, gimusi Padyrbinio vienkiemyje, Telšių parapijoje, bet nuo 8 metų gyveno Pavirvytės polivarke, Luokės parapijoje. Jos tėvas buvo bajoras Jaroslavas Stanislovas Juozapas, o mama — Juzefa Bubinaitė. Jaunasis taip pat bajoras, kilęs iš Patausalės bajorkaimio, Gadūnavo parapijos, turįs 22 metus amžiaus. Jo tėvas buvo bajoras Ignacijus Daukantas, mama — Elžbieta Glodenytė. Pateiktų duomenų teisingumą savo parašais patvirtino ne tik sužadėtiniai, bet ir liudininkai Antanas Glodenis, G.Šalkauskis, Julijonas Gutauskis, Klemensas Tautkevičius, Liudvikas Ginčiauskis.
Labai gražia, įgudusia rašysena yra pasirašęs S.Daukantas. Ryškiai matyti, kad jo būsimos žmonos ranka ne taip išlavinta. Minėti liudininkai pasirašę be kablelių, todėl neaišku, kuris vienas iš jų buvo beraštis. Trys kryžiukai padėti tarp K.Tautkevičiaus ir L.Ginčiauskio pavardžių. Tai liudytų, kad jaunųjų aplinka gan raštinga, bet keistai atrodo, kad tiksliai nežinomas jaunosios amžius.
A.Daukantas nedatuotame laiške, rašytame sūnui, nurodo, kad jo mama buvo gimusi 1896 m. spalio 18 d., o mirusi 1930 m. spalio 14 d. Tėvas buvo gimęs 1877 m. spalio 17 d., o miręs 1933 m. lapkričio 5 d. Atrodo, kad, nurodant mamos gimimo datą, laiške įsivėlė paprasčiausia rašybos klaida, nes pagal priešsantuokinius liudijimus išeitų, kad Adolfo mama buvo gimusi apie 1877 m., o tėvas — 1873 m. Dienoraštyje įrašyta ir kita mamos mirimo data — 1930 m. spalio 6 d. Dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo visus duomenis patikslinti sunku, bet Adolfo tėvų gimimus galima peržiūrėti. Juolab, kad mums reikalingų parapijų dokumentai yra suskaitmeninti.
1877-1885 m. Telšių Rk bažnyčios gimimų registracijos knygoje yra mums iškalbingas įrašas. Pasirodo, kad 1876 m. spalio 25 d. Telšių parapijinėje bažnyčioje kunigas Mykolas Januševskis pakrikštijo kūdikį vardu Sofija, gimusią spalio 18 d. Tėvai — bajoras Juozapas ir Juzefa, kilusi iš Bubinų, Abromavičiai. Šeima tuo metu gyveno Padurbinių kaime. Suprantama, kad Telšių kunigai geriau žinojo savo parapijos vietovardžius, todėl kaimą užrašo teisingai. Luokiškis rašė pagal tarimą, todėl ir atsirado klaida.
1868-1884 m. Nevarėnų Rk filijinės bažnyčios gimimų registracijos knygoje yra kitas iškalbingas įrašas. Jame nurodyta, kad Nerimdaičių altatistas kunigas Baltramiejus Kristutis 1877 m. spalio 20 d. pakrikštijo kūdikį vardais Stanislovas Viktoras, gimusį 1877 m. spalio 17 d. Patausalės dvare, Gadūnavo parapijoje. Jo tėvai bajoras Ignacijus ir mama Elžbieta, kilusi iš Glodenių, Daukantai. Įdomu, kad, krikštijant vaiką, neapsieita be asistentų. Tai labiau būdinga dvarininkams. Krikšto tėvais buvo Nevarėnų filijos kunigas Adomas Milaševičius su bajore Justina, Bonifaco Urnikio sutuoktine, o asistentai — Ignacijus Glodenis su bajoraite Emilija Demontavičiūte. Nors dokumentai vietomis prieštaringi, bet gan iškalbingi. Išeitų, kad Patausalė yra bajorkaimis, o jame Daukantai iš kitų kilmingųjų šiek tiek skiriasi, nes jų valdos kartais įvardijamos dvaru. S.Abramavičiūtė yra gimusi vienkiemyje. Jais tuo metu dažniausiai yra įvardijami smulkių bajorų ūkiai. Be to, šeima ir vėliau gyvena ne dvarelyje, bet jo ūkiniame vienete — polivarke. Krikštatėvių statusas ir asistentų dalyvavimas taip pat rodo svaresnį Daukantų lygį luominėje visuomenėje. Gal dėl šių priežasčių Sofijos tėvas tėkštelėjo visais trim savo vardais. I.Daukantas nevargino kunigo, todėl, kad dar yra ir Romualdas. Įrašai daryti carinės Rusijos laikais, kai naudotas Julijaus kalendorius, o pagal dabar mūsų vartojamą Grigaliaus kalendorių, išeitų, kad Stanislovas Daukantas yra gimęs spalio 29 d., o mama — spalio 30 d. Jau J.Zvonkuvienė atkreipė dėmesį, kad Stanislovas, tuokdamasis su Sofija, nedaug buvo įkopęs į aštuonioliktuosius, nors rašoma, kad jis yra 22 metų amžiaus. Sofijos gimimo įrašas rodo, kad yra atvirkščiai. Ji buvo vieneriais metais vyresnė už savo vyrą.
Jaunavedžiai nesnaudė, todėl šeima sparčiai gausėjo. Adolfas mini, kad mama pagimdė 11 vaikų, bet ne visus pavyko išauginti.
Vyriausias sūnus buvo Vladislovas. Jis mirė penkerių metų. Tėvai buvo išvykę į turgų, o jis šaltą dieną bėgiojo po lauką, peršalo, susirgo ir nepagijo. Antras vaikas buvo pakrikštytas Vytautu. Jis išgyveno tik dvi savaites. Nedaug jį pergyveno ir kitas brolis Zigmantas. Jis mirė šešių savaičių. Po to dar gimė Stanislovas, Konstantinas, Aleksandra, Alfonsas, Emilija, Česlovas, Jadvyga, o paskutinis vaisius buvo mums rūpimas Adolfas.
Tėvams mirus, mažaisiais rūpinosi vyresni broliai ir seserys. Jiems prikibdavo ir giminaičiai. Įdomu, kad šeima neužmiršo plėsti ir jaunėlių akiračio. 1923 m. būsimas kunigas Konstantinas vežasi brolį pagranduką į Kauną apžiūrėti ten veikiančios Žemės ūkio parodos. Lietuvos kariuomenės generolas Teodoras Marijonas Daukantas, kuris buvo jų giminaitis, Adolfą, jam vedus ir susilaukus pirmagimio, rėmė šeimą pinigais.
Daukantai buvo bajorai, bet sunku pasakyti, kiek jie laikėsi senųjų tradicijų. Aišku, kad atžalos nebesidairė į Abiejų Tautų Respubliką, o stojo ginti Lietuvos. Sūnus Stanislovas, prasidėjus kovoms už Lietuvos nepriklausomybę, pasiėmęs miške surastą 1000 šovinių dėžę ir kardą, suagitavęs 8 kaimynus, pėsčiomis nuėjo į Telšius ir savanoriu įstojo į kariuomenę. Šis jo žygis, bolševikams užėmus Telšius, tėvui kainavo dvi savaites kalėjimo, o jo gyvybę išgelbėjo tik klebono Pauliaus Korzono pagalba. Stanislovo pasiimtas protėvių kardas rodytų, kad neužmirštos bajoriškos tradicijos, bet stojimas ginti tautinę valstybę jau rodo aiškų apsisprendimą Lietuvos naudai.
Žvelgiant iš šiuolaikinės genetikos mokslo plotmių, svarbu yra ne tik šeima, auklėjimas, bet ir ankstesnės genų sekos.
Adolfo tolimas giminaitis Gerardas Dowkonttas (1937-2018) yra papasakojęs įdomią istoriją, kad jis iš savo senelio buvo girdėjęs, jog istoriko, rašytojo Simono Daukanto tėvas ar senelis buvo pašalintas iš giminės, o tuo pačiu ir iš bajorų luomo. Žinome, kad tikrai Simonas, įsirodinėdamas savo kilmingumą, šaknis vedė iš Ślepowron ir „Korob“ (Laivas) herbų Daukantų. Juos įvairiai supynęs, išvedė Olivos herbo turėtojus, kuriuo atstovu tik jis vienas ir tėra žinomas. Gerardas yra surinkęs nemažai dokumentų, liudijančių, kad senelio pasakojimas buvo ne iš piršto laužtas. O gal Adolfo polinkis literatūrai taip pat galėtų būti netiesioginis įrodymas šių Daukantų genetiniam bendrumui.
Apibendrinat galima teigti, kad Adolfas užaugo šeimoje, kurioje dar senosios tradicijos buvo persipynusios su naujosiomis. Iš Padurbinio dvarelio yra kilusi poetė literatė Karolina Praniauskaitė. Jos ryšiai su Abromavičiais ir Glodeniais netyrinėti, todėl teigti, kad kūrybiniai genai yra paveldėti iš Daukantų, negalima. Juolab, žinant kaip kilmingieji, ypač aukštesnio turtinio statuso, buvo tampriai vieni su kitais persipynę.
(Bus daugiau)