Fotomenininko M.Norkaus parodoje — sustabdyti gyvenimo blyksniai

Apie savo fotografijos gimimą pasakoja fotomenininkas Mindaugas Norkus.

Vis dažniau užsukti į Telšių Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką paskatina ne tik poreikis pasikeisti perskaitytą knygą kita, kiek įdomių susitikimų su kuriančiomis asmenybėmis gausa. Šįkart į biblioteką užsukusieji turėtų stabtelėti prie bibliotekoje eksponuojamos fotomenininko Mindaugo Norkaus fotografijų parodos „Akimirkos“.

Lina Dijokienė

Suvedė gyvenimo keliai
Daugelį metų dirbdamas Lietuvos televizijoje ir Lietuvos kino studijoje, fotografas Mindaugas Norkus (tai žinomo tapytojo ir poeto Vinco Norkaus sūnus, tęsiantis menines šeimos tradicijas ir nepamirštantis savo šaknų) susidūrė ir bendravo su žymiais Lietuvos kultūros ir meno veikėjais, kuriuos jis anuomet įamžindavo fotojuostelėje. Tad ši paroda — ne tik žinomų veikėjų atvaizdai, bet ir galimybė žiūrovui susitikti su praeitimi, iš atminties aruodų pasisemiant prisiminimų ir patirčių. Paroda, kuri netilpo ant bibliotekos sienų (kai kurie darbai tiesiog jaukiai prigludo palei grindis), pristato per 40 portretų, fotografuotų nuo 1975 m. ligi šiol. Juose — mūsų žinomiausių menininkų ir kultūros puoselėtojų veidai bei įsimintinos jų gyvenimo akimirkos. Tai kelių kartų aktorių, režisierių, rašytojų, dailininkų ir kompozitorių plejada. Mat fotomenininkas nuolat dirbo su jais: režisieriais V.Žalakevičiumi, M.Giedriu, A.Araminu, aktoriais R.Ramanausku, V.Mainelyte, G.Girdvainiu, I.Dapkūnaite, O.Juodyte-Chadaravičiene, dailininku V.Kalinausku, režisiere ir aktore G.Dauguvietyte, kompozitoriais ir dirigentais G.Kuprevičiumi, S.Sondeckiu, K.Kavecku, D.Katkumi, rašytojais R.Granausku, S.Geda, A.Baltakiu, J.Apučiu, J.Ivanauskaite, garbiais dainų švenčių baletmeisteriais, šokėjais, meno vadovais, kitais iškiliais menininkais.

Laikas negailestingas
„Laikas negailestingai retina kultūros didžiūnų gretas, o dešimtmečiais išsaugotos nuotraukos kvieste kviečia sustoti, neskubriai, akylai pasidalinti ta akimirka žavinga, kuri jau niekad nesugrįš, tik liks paliudyti meilingą žvilgsnį, gilią pagarbą ir labai asmenišką fotografo santykį su savo herojais“,— sakė parodos atidaryme fotomenininkas M.Norkus.
Kaip teigia menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, apie 1980 metais M.Norkus pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje, atsirado puikių galimybių fotografuoti įvairiuose renginiuose sutiktus garsius kultūros ir visuomenės atstovus, fiksuoti sutiktų žmonių portretus, įamžinti įsimintinas akimirkas. Lietuvos televizijoje M.Norkus pradėjo dirbti nuo 18 metų: iš pradžių darbininku, dekoracijų statytoju, rekvizitininku, dailininko, vėliau operatoriaus asistentu. Pirmoji M.Norkaus fotografija buvo sukurta lygiai prieš keturis dešimtmečius — tai Viktoro Kuprevičiaus, Giedriaus Kuprevičiaus tėvo, portretas. Fotografijų parodoje „Akimirkos“ užfiksuoti žinomų kultūros ir visuomenės veikėjų aktorių, rašytojų, dailininkų portretai, dalis šių žmonių jau iškeliavę: aktorė Rūta Staliliūnaitė, rašytoja Jurga Ivanauskaitė, fotografas ir keliautojas Paulius Normantas, poetas Sigitas Geda, filosofas, profesorius Leonidas Donskis.

Portreto specifika
Anot menotyrininkės, portreto žanras turi savo specifiką dokumentinėje fotografijoje. M.Norkaus užfiksuotose fotografijose — žinomų kultūros ir visuomenės veikėjų, teatro aktorių portretuose — labai svarbu yra pagauta netikėta akimirka. Portreto fotografijoje labai svarbi laikysena, santykis su aplinka, aprangos detalių akcentas, veido išraiškos bruožai ir žvilgsnis. Kalbėdamas apie fotografiją, M.Norkus teigia: „Kinas jau man nebeįdomus, bet fotografija dar traukia. Gal tik man nepatinka ta naujoji modernistinė fotografija, lieku prie portretų, Vilniaus gatvelių fotografavimo“.
Pristatydamas parodą, jos autorius lakoniškai apibendrino: „Tai mano gyvenimo akimirkos“. Kalbėdamas apie fotografijų kūrimą ir kūrybinį procesą, M.Norkus pabrėžė, kad savęs fotografu nevadina, greičiau įvykių stebėtoju ar fiksuotoju. Parodoje „Akimirkos“ M.Norkus pristato dalį savo sukurtų portretų, kurie yra svarbus tiek atskiro kūrėjo gyvenimo ir veiklos fragmentas, liudijimas, tiek ir Lietuvos kultūros užfiksuoto fotografinio pasakojimo dalis. „Labai dažnai pagalvoju: kodėl neužfiksavau susitikimo su tuo ar anuo mielu, įdomiu, žymiu žmogumi — praradau, neįamžinau akimirkos. Laikas yra negailestingas, jis viską atitolina, aptraukia rūku. Atsiminimai gęsta ir nebepažintum kadais pažinotų žmonių, jei ne nuotrauka — sustabdyta akimirka…“,— kalbėjo fotomenininkas M.Norkus.
Šiai parodai Telšiuose atsirasti pagelbėjo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.