Gerai prisimename praėjusį antradienį, kovo 26-ąją, kai rytą sutikome pavasarį, o artėjant pietų metui žemė nuo gausaus snygio su dangumi maišėsi. Respublikos gatvės įkalnėje, ties „Šeimos centru“, skersi priekin kasėsi autobusai, o už jų — virtinė lengvųjų automobilių.
Sparčiai žemę nuklojusiu sniegu ypač džiaugėsi Respublikos gatvėje gyvenanti Janina Šaulienė. „Žiemą, kai sniego netrūko, negalėjau nulipdyti nė vienos skulptūros, nes sirguliavau. Jau maniau, kad teks laukti naujos žiemos, bet širdy viltingai vis meldžiau pasirodančio sniego“,— atviravo telšiškė, prieš 25-erius metus pradėjusi lipdyti įvairiausias sniego skulptūras. Sako, jų nulipdžiusi netoli 40 ir visas surikiavusi specialiame albume. Kiekviena skulptūra turi vardą, o sukurta kokiai nors progai ar įvykiui pažymėti.
Skaitytojus jau esame panašiai prieš dvejetą metų supažindinę su originaliu Janinos pomėgiu lipdyti sniego skulptūras. Tuomet įsiminė jos nulipdyta aukščiausia — per dvejetą metrų — krepšininko figūra, skirta legendiniam Arvydui Saboniui. O kaip vadinosi jos pirmoji sniego skulptūra? Pasirodo, gana šmaikščiai. „Nulipdžiau nuogą moterį ir pavadinau „Moteris, gundanti savo kaimyną“,— šypsodamasi pasakojo Janina, pasirodo, turinti prancūziško kraujo.
O šią pavasarinio sniego skulptūrą, kurią moteris nulipdė per dvejetą valandų, pavadino pavasariškai „Išeinu į Verbas“. Pasak jos, nors Verbų sekmadienis tik balandžio 14-ąją, pasitaikius gerai progai, atsiuntusiai sniego iš dangaus, iš anksto norėjosi prisiminti artimiausią šventę ir su ja pasveikinti telšiškius.
„Tikriausiai šis iškritęs sniegas bus paskutinis žiemos pasispardymas, nors gamta snaigių pažeria ir balandį“,— samprotavo Janina.
Moteris prisiminė pernykštes Velykas, kai sniegas žemę buvo nuklojęs balandžio 2-ąją. Tada ji nulipdė „Velykų bobutę“. Ne tik jai skarelę užgobė, bet ir akinius ant nosies uždėjo, „apavė“, o ant apavo „patupdė“ po vištelę. Žinoma, į rankas ir velykinių margučių įdavė. „Šiuo savo kūriniu dabar norėčiau pasveikinti žmones su artėjančiomis šv. Velykomis“,— kalbėjo geros nuotaikos niekada nestokojanti telšiškė. Ji vietoj šventinių atvirukų pluoštelį fotonuotraukų su „Velykų bobute“ pasidarė, kad galėtų su Kristaus Prisikėlimo švente kuo daugiau artimųjų bei bičiulių pasveikinti.
Janina užsiminė, jog jai balandžio 8-ąją sukaks 76-eri metai, bet energija ir išmone niekuomet nesiskundė. O ir sniegą mieste švarut švarutėlį nelengva iš visų pašalių savo skulptūroms sukrapštyti. Jas kurdama, ji įdeda daug fantazijos, nepagaili net savo asmeninių puošmenų ar buityje naudojamų daiktų. Taip skulptūros tarsi sužmoginamos, parsikviečiamos į šių dienų realybę ir vien šalčiu nealsuoja.
Augusi 10 vaikų būryje, Janina išmoko svarbiausių gyvenimo vertybių — šilto tarpusavio bendravimo. Menai jai visuomet buvo prie širdies, todėl traukė ir siuvimas, ir mezgimas bei piešimas.(„KŽ“ inf.)