Teatro dieną — spektaklio premjera, moderni paroda ir gimstanti nauja tradicija

Po atminimo plokštės atidengimo: kartu su idėjos autore — dailininke Giedre Slavinskiene žinomi Žemaitės dramos teatro aktoriai, sukūrę po dešimt ir daugiau vaidmenų.

Kaip ir dera, Telšių Žemaitės dramos teatras Tarptautinę teatro dieną pasitiko premjera. Žemaitijos sostinės teatro žiūrovų teismui pristatytas vyresniajai kartai gerai žinomo rašytojo Petro Cvirkos romano „Frank Kruk“ motyvais sukurtas spektaklis „Šventųjų gyvenimas“. Spektaklio režisierius — Donatas Žilinskas.

Lina Dijokienė

Liudija teatro istoriją
Tarptautinė teatro diena Žemaitijos sostinėje prasidėjo neįprastu reginiu — susitikimu prie teatro durų, tarp teatro rūbinės ir parterio, aidint tokiems įprastiems ir kartu labai simboliškiems trims teatro skambučiams, skelbiantiems dar vieno scenos meno kūrinio — spektaklio pradžią. Šįkart — šie trys skambučiai simboliškai paskelbė itin šiuolaikiškai, moderniai pristatytą Žemaitės dramos teatro istorijos, apimančios 1907-2019 m. laikotarpį, parodą.
„Čia tik nauja pradžia, nauja pradžia to, kas bus įamžinta ateities kartų, ateities aktorių, režisierių, teatro darbuotojų. Jie buvo ir bus. Šią akimirką trys skambučiai mus nekvies pradėti spektaklio, nebus nervingo jaudulio, jis kvies prisiminti tuos, kurie kūrė, kuria ir kurs Telšių Žemaitės dramos teatre“,— šiltoje parodos atidarymo ceremonijoje, kviesdamas Tylos minute pagerbti buvusius teatro aktorius, režisierius, darbuotojus, sakė režisierius Donatas Žilinskas.
Joje netrūko labai jautrių momentų. Prieš metus teatro bendruomenė savo dieną šventė kartu su ilgamečiu teatro aktoriumi Albinu Bytautu. Šiam iškeliavus Anapilin, teatro direktorė Eva Stonkevičienė aktoriaus dukrai Solveigai įteikė Danutės Mukienės knygą „Telšių Žemaitės dramos teatras“.

Parodos vizija
Parodos autorė — teatro dailininkė Giedrė Slavinskienė, pristatydama savo darbą bei sveikindama visus su Tarptautine teatro diena, sakė: „Apačioje, prie rūbinės, turime išsaugotus plakatus. Yra netgi ranka pieštų plakatų. Aukštyn pakėlę galvas, regime instaliaciją, kurią vadinu paklodėlėmis. Tai mūsų režisieriai. Gaila, kad ne apie visus turime medžiagos. Aišku, nesudėjau visko, ką turime. Pagrindinėje teatro fojė yra nuotraukos, išlikusios tradiciškai, bei atnaujintos, iš paskutinių metų spektaklių. Matote ir keletą kostiumų. Padėjau ir eskizus. Žiūrovai paprastai mato jau sukurtus drabužius, scenografijas, tačiau nemato, kaip jos gimsta, kaip atsiranda pirminiame variante. Viršuje, ant sienos matome Žemaitę — pagaliau teatre turime jos atvaizdą. Nuo 1964 m. mūsų mėgėjų teatrui suteiktas Žemaitės vardas. Trečiame aukšte yra tai, kas man labiausiai patinka. Ten yra tai, kas iš esmės yra mūsų teatras — erdvinėje instaliacijoje yra kiekvieno, užlipusio ant scenos, vardas ir pavardė. Be to, turime naujieną — plokštę, kurioje sudėta daugybė nuveiktų darbų: teatre pastatytų spektaklių pavadinimai“.

Gausūs sveikinimai
Parodos autorę sveikino kolegos, Telšių kultūros centro, paties teatro ir Savivaldybės atstovai. Parodos atidaryme teatro bendruomenę su Tarptautine teatro diena sveikinusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė pasidžiaugė turtingais Žemaitės dramos teatro metais, ypač kuriant ir atskleidžiant teatro istoriją: sukurta knyga bei surengta paroda. Teatro direktorė E.Stonkevičienė dėkojo parodos autorei ir išreiškė viltį, kad teatro istorija, dabar sugulusi plokštėse ant teatro sienų, gyvuos, pildysis ir toliau. Pačią pagrindinę plokštę, kurioje įamžinti aktoriai, sukūrę dešimt ir daugiau vaidmenų, atidengti patikėta žinomiausiems teatro aktoriams.

Intensyvios veiklos metai
Jau nurimus parodos atidarymo plojimams, Žemaitės dramos teatro direktorė Eva Stonkevičienė Teatro dienos proga apžvelgė labai intensyvius teatro veiklos metus. „Kolektyve jaučiamės esantys tikrame kūrybiniame pakilime. Kaip teatro administratorė, džiaugiuosi, kad ir kokybiniai, ir kiekybiniai mūsų veiklos rodikliai labai gerėja. Surenkame vis daugiau specialiųjų lėšų. Jei seniau per metus surengdavome vieną dvi premjeras, tai praėjusiais — net keturias, viena iš jų — net tarptautinė. Smagu, kad dabar jau turime du profesionalių aktorių etatus. Planuojame įdarbinti profesionalę aktorę, kuri ne tik dirbtų su teatro projektais, bet ir vykdytų edukacinę veiklą, neformalų švietimą vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytų juos scenos kalbos ir judesio paslapčių. Teatras po tam tikro ramybės laikotarpio, sulaukęs didelio palaikymo iš Savivaldybės, sustiprėjo ir susitelkė. Atėjus režisieriui Donatui Žilinskui, sustiprėjo suaugusiųjų trupė, atėjo į ją naujų narių. Sutelkti senuosius aktorius, jiems vadovauti — tai didelis dalykas“,— kalbėjo E.Stonkevičienė.
Geru ir šiltu žodžiu teatro vadovė minėjo režisierės Laimutės Pocevičienės vadovaujamos vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ darbus, pasidžiaugė vėl į darbus po motinystės atostogų intensyviai įsijungusia choreografe Ina Levickiene bei jos vadovaujamos šokio studijos dalyvių indėliu į teatro vykdomus projektus.

Geri atsiliepimai
Direktorė šiltu žodžiu atsiliepė apie teatro istorijos parodos autorę — dailininkę G.Slavinskienę. Pasak E.Stonkevičienės, buvo atliktas didžiulis istorinis tiriamasis darbas. Dailininkė Giedrė Slavinskienė neslėpė, jog teko atlikti rimtą darbą — sutvarkyti teatro archyvą. „Kai atėjau dirbti, gavau didžiulę krūvą nuotraukų“,— juokdamasi darbo pradžią prisiminė G.Slavinskienė.
E.Macienė pasidžiaugė, jog po šiokio tokio teatro veiklos stabtelėjimo pastaruoju metu įvyko tikras Žemaitės dramos teatro „sprogimas“: naujos premjeros, atėjęs naujas režisierius puikiai įsiliejo tiek į teatro, tiek ir į viso miesto kultūrinį gyvenimą. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja neslėpė, jog ją nustebino modernus, šiuolaikiškas požiūris į teatro istoriją, įdomus, netradicinis jos pateikimas.
„Šiandien teatre su šia paroda atsirado tiesiog lankomas objektas, kultūrinio turizmo produktas, kuris kelia didžiulę pridėtinę vertę. Paslaugų spektras jau seniai peržengė tradicinio teatro sienas. Visa tai dėka kūrybingų, šaunių teatro žmonių“,— kalbėjo Eglė Macienė ir išreiškė viltį, jog ir toliau Žemaitės dramos teatras pajėgs įgyvendinti visus savo kūrybinius planus ir sumanymus. „Teatras nieko negavo iš steigėjo avansu. Jis viską, ką turi, užsidirbo pats“,— akcentavo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.

Viliojo žemaitiška erdvė
Savo mintimis ir jausenomis pasidalijo ir ilgametė Žemaitės dramos teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. „Žemaičių vardo paminėjimo 800 metų jubiliejaus metais, mąstydama apie prabėgusį laiką, suskaičiavau, kad esu pastačiusi devynis žemaitiškus spektaklius. Man įdomi Žemaitijos erdvė, bandau iškasti ir teatrine kalba įprasminti paslėptą Žemaičių istoriją ir asmenybes: Prano Genio bei Rainių tragediją (poezijos spektaklis „Atverk duris — aš ateinu su meile ir šviesybe“, Vytauto Mačernio spektaklis ir paminklo atidengimas), Marijos Pečkauskaitės („Kilti ir kelti“ bei teatrinė miniatiūra „Veidas atsuktas į saulę“), Žemaitijos sostinės prieškario istorija atsispindi spektakliuose „Telšiai — Dovanų kalva“ ir „Vilties etiudai iš Septynių Kalvų Miesto“… Bendradarbiaujant su meno ženklų autoriais Romualdu Inčirausku ir architektu Algirdu Žebrausku, atidengtos beveik visos meninės plokštės Žemaičių sienoje, pristatyta Žemaitijos istorija Katedros duryse, Durbės paminklas, atminimo plokštės, skirtos garbiems žemaičiams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams, bendradarbiaudami su archyvu, teatralizavome įvairiausius Žemaitijos istorijos projektus, vienas iš įdomiausių paskutinių „Telšių žydų senosios kapinės — atmintis prieš užmarštį“. Daugybė pristatymų — ne iš pareigos, o iš meilės Žemaitijos istorijai, kultūrai, kalbai. Graži žemaitiška kalba, apvali, šilta, teikianti jaukumo, kvepianti Židikais, į kuriuos ir šiandien atvažiuoju, kaip į vaikystę… Žaviuosi žemaitėmis moterimis, ryšinčiomis atlaidų skarelėmis bažnyčioje, lėta ir išmintinga vyrų šneka prie šventinio stalo, jaučiu jaukų šurmulį, giesmių ir dainų saugų dūzgesį… Iš tos meilės ir pradėjo ristis lyg viščiukai žemaitiški spektakliai“,— apie kūrybinius impulsus jautriai mintimis dalijosi režisierė L.Pocevičienė.

Duoklė aktoriams
Tuo tarpu Tarptautinės teatro dienos proga režisierius Donatas Žilinskas pasidžiaugė surengta teatro istorijos paroda pirmiausia dėl to, kad, pasak jo, taip atiduota pagarba teatre vaidinusiems aktoriams. Ypač tiems, kurie sukūrė dešimt ir daugiau vaidmenų. „Atėję žiūrovai galės matyti teatro istoriją: kokie spektakliai pastatyti, kokie aktoriai vaidino. Tai tikras postūmis aktoriams, kad jie kurtų naujus vaidmenis ir patektų į šią atminimo plokštę.
Premjerinis spektaklis „Šventųjų gyvenimas“ yra skirtas ir teatro sukakčiai. Sukanka 60 metų nuo Žemaitės mėgėjų teatro įkūrimo. Smagu, kad miesto teatrą kuria patys gyventojai. Telšių teatre vaidina telšiškiai. Taigi džiugu, kad galime skirti spektaklį šiam jubiliejui“,— sakė režisierius.
Režisierius pasidžiaugė, kad šio spektaklio premjeroje debiutuoja dvi naujos aktorės: Rasa Stanevičiūtė, Rasa Birkantaitė, sukūrusios Meilutės vaidmenį.
„Kalbant apie patį spektaklį, tai bus spektaklis, tradiciškai Telšių teatrui, su liaudiškais motyvais, išlaikant Petro Cvirkos romano satyrą. Spektaklis yra skirtas ir P.Cvirkos 110 metų gimimo metinėms. Mes nebijome, kad būsime nesuprasti tokių dalykų, einame į profesionalumą, todėl drąsiai ieškome įvairių raiškos ir turinio formų“,— kalbėjo D.Žilinskas.
Režisierius pasidžiaugė, jog kartu su teatro suaugusiųjų trupe Varėnoje, mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“, telšiškiai sulaukė pripažinimo. „Buvome pasveikinti 60-mečio proga, o kategorijoje „Ryškiausias nacionalinės dramaturgijos interpretacija“ gavome diplomą už spektaklį „Anapilin arba Kvailybės gravitacija“. Džiaugiamės, kad buvome pastebėti ir tikimės, kad tokių apdovanojimų bus ir daugiau“,— sakė režisierius.
Teatro direktorė, baigdama pokalbį apie jos vadovaujamos įstaigos veiklą, pasidžiaugė, jog Žemaitės dramos teatras šiuo metu turi sukūręs šešių spektaklių repertuarą ir daug gastroliuoja.

Pavykusi premjera
Tarptautinės teatro dienos vakare įvykusi spektaklio „Šventųjų gyvenimas“ premjera buvo džiugiai sutikta teatro žiūrovų. Buvo akivaizdu: nors P.Cvirkos romane vaizduojami įvykiai bene amžiaus senumo, tačiau spektaklio vaizdai ir dialogai labai aktualūs ir šiandien. Ypač šiandienos politiniame kontekste — tarsi šių dienų personažai — burmistras, seimo narys… Spektaklyje vaidmenis sukūrė ir įtikinamai vaidino Antanas Nekrašius, Julija Kneitienė, Vaclovas Butkus, Remigijus Macas, Alvydas Jaramavičius, Vaclovas Bartkus, Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė, Kristina Sutkienė, Rasa Stanevičiūtė. Liaudiškų potėpių dovanojo Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ (vadovė Rita Macijauskienė) jaunieji muzikantai.
Po spektaklio „Šventųjų gyvenimas“ visus susirinkusius Žemaitės dramos teatro salėje Teatro dienos proga pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, įteikė aktoriams padėkas.
Teatro direktorė E.Stonkevičienė režisieriui D.Žilinskui įteikė kortelę su spektaklio pavadinimu — tai įpareigojimas papildyti teatro trečiame aukšte esančią čia sukurtų spektaklių plokštę. Tikimasi, jog tai taps dar viena prasminga teatro tradicija.