Ką mena Telšių katedros bokštas

Telšių katedros bokštas, iškilęs kunigo Juozapo Jucevičiaus rūpesčiu ir pastangomis.

Žemaitijos metai. Švenčiame, minime, tačiau esame pakviesti ugdyti atmintį. Žemaitija — jos žmonės, jų darbai, palikti pėdsakai, kūryba, erdvių puoselėjimas. Palikimas. Minėdami Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejų, apsidairykime aplink — kiek daug asmenybių: žinomų ir ne, atsimenamų ir užmirštų, ir jų nuveiktų darbų, sukurtų, suplanuotų ir pastatytų statinių, kalbančių mums — šių laikų žmonėms, kad Žemaitijoje visada gyveno kuriantys, mylintys, talentingi, tikintys, svajojantys ir tas svajones įgyvendinantys žmonės.

Andriejus Sabaliauskas
Kan. relig. m. mgr. teol. lic.

Tokia, ko gero, gerokai primiršta, tačiau iš naujo iš užmaršties prikeliama asmenybė — kunigas Juozapas Jucevičius. Tikras Žemaitijos žemės sūnus, dar daugiau — tampriai susietas su jos sostine — Telšiais. Įdomu, ar Luokės kapinėse besilankantys žmonės yra susimąstę, kokios ryškios asmenybės žemiškieji palaikai ilsisi jų parapijos kapinių žemėje.
Paminklas liudija, kad čia į savo gimtąją Baltakiškę nuo aukštojo kapinių kalno žvelgia garbus dvasininkas, daug savo jėgų, sveikatos, išmonės, dvasinių ir fizinių pastangų atidavęs tarnaudamas Dievui, Bažnyčiai, sieloms išganyti. Žmogų užneša žemės ir užmaršties dulkės, tačiau jo darbai lieka liudyti, kartais nebyliai liudyti apie jo mintis, pastangas, atiduotas jėgas.
Iš tolo matyti Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros bokštas. Retos architektūros bokštas neišvengiamai tapo Telšių miesto ir visos Telšių vyskupijos simboliu. Jis mena žmogų, atėjusį iš Luokės žemių, brendusį Telšių bajorų progimnazijoje — valstybinėje apskrities mokykloje, kuri tebestovi dar vis. Bokštas — dvasininko rūpesčiu ir pastangomis statytas tapo jo veiklos ir aktyvumo liudininkų iki šių dienų, ir ne jis vienas. Šį kunigą mena ir kitas jo veiklumo ir darbštumo paminklas — Karklėnų (Kelmės rajone), Kelmės dekanate, Šiaulių vyskupijoje, parapijos bažnyčia.
Atvykstantieji į Žemaitijos sostinę, iš tolo regi unikalų kūrinį — Telšių vyskupijos katedros bokštą. XIX amžiaus Telšiai. Buvusi pranciškonų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, caro sprendimu tapusi parapine, nes šalia esantis vienuolynas — uždarytas. Ir vienas iš šios parapijų klebonų — kunigas Juozapas Jucevičius. Jis gimė 1826 m. rugsėjo 24 d. Žemaičių vyskupijoje, Luokės parapijoje, Telšių apskrityje, Kauno gubernijoje. Kilęs iš valstybinių (laisvųjų arba karališkųjų) valstiečių. Tėvai — Juozapas ir Petronelė Jucevičiai. Be kunigo Juozapo, šeimoje dar augo sūnūs Stanislovas, Antanas, dukros Ieva, Ona.
Būsimasis kunigas 1848 m. baigė keturias Telšių apskrities mokyklos klases (mokykloje, šalia bažnyčios, kurioje vėliau klebonaus). 1850 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Ją sėkmingai baigė ir 1860 m. garsusis Žemaičių vyskupijos vyskupas Motiejus Valančius Varnių katedroje jam suteikė kunigystės šventimus. Tapęs kunigu, to paties vyskupo paskiriamas į Sedos parapiją vikaro pareigoms, čia kunigauja trejus metus (1861–1864 m.). Kaip vikaras darbuojasi Žemalėje (1864–1865 m.), Salantuose (1865–1867 m.), Kelmėje (1867–1870 m.). To paties vyskupo Motiejaus Valančiaus paskiriamas į jau minėtus Karklėnus filijos kuratu ir čia rūpinasi naujos bažnyčios statyba. Medinė bažnyčia pastatyta 1871 m. Iš Karklėnų kunigas Juozapas išvyksta į Telšius, kur intensyviai darbuojasi devynerius metus — 1875–1884 m. Šio klebono rūpesčiu ir iškyla žymusis bokštas, jame suskamba varpai.
Po darbo Telšiuose jis klebonauja Smilgių parapijoje (Panevėžio rajone) — 1884–1895 m. Silpstant jėgoms ir prastėjant sveikatai, prašosi perkeliamas į altariją Šeduvos parapijoje, kur gyvendamas baigia žemiškąją kelionę. Šeduvoje neilgai — dvejus metus (1895–1897 m.) darbavosi ir, sulaukęs 70 metų amžiaus bei iškunigavęs 37 metus, iškeliavo pas savo Viešpatį, kurį mylėjo, skelbė, jo garbei darbavosi — bažnyčią, bokštą ir daug kitų kilnių darbų atliko. Mirė 1897 m. gegužės mėn. 23 d. Palaidotas gimtosios parapijos — Luokės kapinėse.
Faktai faktais, o už jų — juk visas žmogaus, kunigo gyvenimas, kelionė, darbai, svajonės, išgyvenimai, patirtys ir patyrimai. Svarbu atsiminti, kad už visų, kartais ir nebylių ženklų ir paliktų darbų, slypi Dievo planas — žmogus, kuriantis gyvenimą. Kuo daugiau asmenybių pažinsime, tuo tapsime turtingesni ne tik savo žiniomis, bet ir suvokimu, jog iki mūsų buvo daugybė tų, kurie kūrė gyvenimą, kad mes šiandien taip pat gyventume ir kurtume ateitį.

1 Komentaras

  1. Dekojame uz suteikta informacija apie nuostabius Didzio zmogaus darbus. Mums luokiskiams didele garbe vaikscioti ta pacia Zeme, kaip ir gerbiamas Juozapas Jucevicius, ir pareiga atrasti ir priziureti Jo amzino poilsio vieta bei Malda padekoti uz Jo palikima Zemaiciu zemei. Pagarbiai, Luokes bendruomene

Komentarai nepriimami.