Išsaugoti planetą gali ir sąmoningi telšiškiai, ir ausų krapštukų draudimas

DELFI nuotr.

Tvarumas, rūšiavimas, ekologiški produktai ir griežtas „ne“ plastikui. Tokiais principais vadovaujasi aplinkai ir gamtai neabejinga Telšių gyventoja Lina Kybartaitė-Jokubauskienė. Moteris pastebi: pokyčiai vyksta ir ekologiškumu užsikrečia vis daugiau jos aplinkos žmonių, o sektiną pavyzdį rodo ir Europos Parlamentas. Neseniai buvo pritarta Direktyvai dėl vienkartinių plastikinių gaminių ribojimo, tad jau visai netrukus atsisveikinsime su vienkartiniais indais, pagamintais iš plastiko, ir net plastikiniais ausų krapštukais.

Šiukšlinti Telšiuose tampa nebemadinga
37-erių telšiškės L.Kybartaitės-Jokubauskienės teigimu, aplinkosauga šiuo metu yra svarbi ir aktuali tema. Tvarumas, anot pašnekovės, vis dažniau paliečia kiekvieną, todėl ir jos gyvenimas jau dabar tapo neįsivaizduojamu be ryšio su gamta. Tai svarbu kalbant ir apie buitį, ir apie įsitikinimus.
„Savo aplinkoje ir kasdienybėje stengiuosi naudoti kuo mažiau plastikinių, vienkartinių daiktų, tokių kaip maišeliai, indai, įvairios higienos priemonės. Jei apsieiti nepavyksta, renkuosi perdirbti tinkamus produktus. Šiukšlių rūšiavimas jau įprastas — tai tiesiog savaime suprantamas dalykas. Su šeima rūšiuojame pakuotes, stiklą, kompostuojame sodo atliekas. Namuose stengiuosi naudoti natūralią kosmetiką, draugišką aplinkai buitinę chemiją, sode — natūralias trąšas. Bandome praktikuoti saikingą vartojimą“,— aplinkai draugišką kasdienybę apibūdina pašnekovė.
Šiais principais L.Kybartaitė-Jokubauskienė patartų vadovautis visiems. Ir pokyčiai, pašnekovės teigimu, jau vyksta.
„Tvarumą aplink save regiu vis dažniau. Labai džiugu matyti didėjantį žmonių ratą, prisijungiantį prie įvairių socialinių akcijų. Smagu, kad miesto viešosiose erdvėse mažiau šiukšlių, daugėja jaunimo, užsikrečiančio ekologiškumu. Kiekvieno mūsų ir mūsų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, oro, kuriuo kvėpuojame, vandens, kurį geriame, maisto, kurį valgome. O jų kokybei įtaką darome visi“,— pastebi telšiškė.

Planetos ateitis — pirkinių krepšelyje
Kad susirūpinimas mus supančia aplinka dar labiau augtų ir dėmesys gamtai didėtų, svarbų žingsnį žengia ne tik pilietiška visuomenė. Tiesa, pokyčiai prasideda nuo kiekvieno — tai rodo L.Kybartaitės-Jokubauskienės pavyzdys. Tačiau nerimą dėl planetos ateities išreiškė ir Europos Parlamentas. Visiškai neseniai, po diskusijos, didžiule balsų persvara, pritarta Direktyvai dėl tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.
Nutarimas nukreiptas į verslą ir nuo 2021 m. vidurio turėtų įsigalioti draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles. Taip pat bus uždrausti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai produktai bei maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai iš polistireninio putplasčio.
Kartu bus siekiama iki 2026 m. gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais bei dangteliais suvartojimą. Ir kol europarlamentarai imasi direktyvų, mokslas — sprendimų.
„Šiuo metu būtina sutelkti dėmesį ir prioritetus į prevenciją, naujų technologijų kūrimą. Taip bus surasti efektyvių aplinkosauginių pakuočių sprendimai. Ir esminį pokytį šioje situacijoje inicijuoja sąmoningi vartotojai. Tik jie, formuodami atsakingo vartojimo madą, gali užduoti verslui tinkamą toną, priversti gaminti mažiau taršius ar aplinkai kenksmingus produktus. Kartu atsisakydami pirkti tai, kas akivaizdžiai kelia neigiamą poveikį aplinkai ir palieka skausmingas pasekmes mūsų planetai“,— apie kiekvieno mūsų daromos įtakos svarbą kalba Kauno Technologijų universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.

Plastikui suirti prireikia 1000 metų, celiuliozei — 2 savaičių
Sutelkę dėmesį į plastiko pakuočių problematiką, mokslininkai ieško būdų, kuo pakeisti aplinkai kenksmingas medžiagas. Pasak pašnekovo, šiuo metu pažangiomis alternatyvomis formuojamos naujo ir darnaus produktų pakavimo pagrindas.
„Profesinėje mokslininko veikloje, kartu su kolegomis, bandome ieškoti atsakymų į klausimus — kuo galima pakeisti taršius ir neperdirbamus plastikus, kaip atrodys ateities pakuotės? Vienareikšmiško atsakymo, ką naudosime vietoje plastiko, kol kas nėra. Mokslininkų viltys nukreiptos į popierinių pakuočių — celiuliozės — rinką, o jos pritaikymo galimybės pasaulyje stipriai auga. Popieriaus plaušena yra perdirbama iki 6 kartų, o patekusi į aplinką, greitai suyra“,— naujovėmis dalinasi doc. dr. V. Varžinskas.
Pašnekovas sako, kad jau šiandien pasaulyje pristatytos inovacijos, kuo pakeisti plastiką, teikia didelės vilties. Pavyzdžiui, buteliukas geriamam vandeniui gaminamas ne iš PET, o iš celiuliozės, kurio vidus padengtas bioskaidžia plėvele. Papuolęs į vandenyną, jis suyra vos per 2 savaites. „Ir tokių alternatyvių plastikui tik daugės“,— įsitikinęs Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.