Vidaus ligų skyriaus vedėja Daina Bumblauskienė: „Linkiu kantrybės ir susiklausymo“

Ištaikyti ramaus pokalbio pusvalandį, regis, sunki užduotis VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjai Dainai Bumblauskienei. Mat gydytojos nuolat reikia visiems: ir skyriaus darbuotojams, ir pacientams.

Lina Dijokienė

Tapo skyriaus vadove
Vis tik įtemptoje ir darbų pilnoje dienoje suradusi keliolika minučių gydytoja Daina Bumblauskienė, paprašyta prisiminti, kaip nutiko, kad pasuko į mediciną, šypsosi: „Esu humanitarė. Baigusi mokyklą, daug nesvarsčiau, kur pasukti. Maniau, kad medicina bus lengviau nei mokytojo ar inžinieriaus darbas“.
1985 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. Tada prasidėjo mokslo Kauno medicinos akademijoje metai. „1994 m. baigiau vidaus ligų rezidentūrą. Nuo 1994 m. dirbu Telšių ligoninėje, Vidaus ligų skyriuje. Sausio mėnesį tapau Vidaus ligų skyriaus vedėja, prieš tai kurį laiką pavadavau skyriaus vedėją. Tiek to ir pasakojimo. Dirbu savo darbą ir viskas“,— kuklinosi pašnekovė.
D.Bumblauskienė pasakojo, kad ilgo svarstymo ar profesijos rinkimosi nebuvo. Abu jos tėvai inžinieriai, tad tikrai žinojusi, jog nebus inžiniere, nes matė, koks tai sunkus darbas. Nesirinko būti ir mokytoja, nes manė, jog reikia turėti begalinės kantrybės. „Kitų specialybių net nesirinkau. Svarsčiau tarp gydytojos ir aktorės. Bet pasukau į mediciną ir nesigailiu, nes manau, kad teatre — dar sunkiau“,— juokiasi gydytoja.

Vienintelis pasirinkimas
Vidaus ligų specializaciją pasirinkusi, nes maniusi, kad tai — moteriška specialybė. „Chirurgas turi labai ilgai stovėti prie operacinio stalo, jam reikia daug fizinės jėgos, ištvermės. Traumatologija — tas pats. O vidaus ligos man atrodė paprasčiau, tu esi tarp suaugusiųjų, su jais viską gali sušnekėti, iš jų viską išklausti, bent jau man taip atrodė tada. Dabar tai aišku, kad iš kitų visai nieko neišklausi, nes kitą kartą žmonės patys nesugeba papasakoti… Bet tada man atrodė, kad vidaus ligos — labiausiai tinkama specialybė“,— prisimindama studijų metus, šypsosi pašnekovė. Pasak D.Bumblauskienės, turėjusi ir ji, kaip dauguma studentų, įvairių iliuzijų — jaunam žmogui dažnai atrodo, kad kalnus nuvers, kol nesusiduria su realybe. Kai padirbėja, po metų išgaruoja iliuzijos ir lieka paprastas gyvenimas.
Pašnekovė pripažįsta, kad jai niekada nekilęs noras eiti kažkur kitur, kažko kito ieškoti. „Aš išvis nesu į avantiūras linkęs žmogus. Geriau dirbu ten, kur kažką išmanau, nei siekiu žvaigždžių nuo dangaus. Man, kaip sako žmonės, geriau žvirblis rankoje, negu briedis giroje. Nemėgstu lakstyti ir šokinėti nuo vieno dalyko prie kito. Čia, Telšių ligoninėje, pradėjau dirbti, čia išmokau, čia užaugo sparnai, kaip liaudis sako, čia pakilau per vieną laiptelį ir viskas“,— paprastai, bet tiesiai apie savo darbą kalbėjo gydytoja.

Gausus būrys ligonių
Pasak Vidaus ligų skyriaus vedėjos, šiame skyriuje gydomi žmonės nuo 18 iki 100 metų. Toks amžius ne iš piršto laužtas — dar praėjusį mėnesį čia gulėjęs 97-erių metų žmogus. „Gydomi pas mus žmonės dėl įvairiausių patologijų, pradedant kvėpavimo organų ar širdies ligomis, endokrinologijos (cukrinio diabeto), inkstų ligomis ir t.t. Tikrai labai platus spektras ligų“,— sako pašnekovė.
Per metus Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriuje gydosi nemažas būrys žmonių, vien per vieną mėnesį — šimtas ar net per šimtą pacientų.

Darnus kolektyvas
Kartu su dar viena kolege gydytoja, D.Bumblauskienė kasdien prižiūri tris dešimtis ligonių. Joms talkina Vidaus ligų skyriaus kolektyvas: vyresnioji slaugytoja, penkiolika slaugytojų, aštuonios slaugytojų padėjėjos, keturios valytojos, ūkio reikalų tvarkytoja, arba, kaip įprasta skyriuje sakyti — sesuo šeimininkė. Pastaroji atsakinga už vidaus tvarką, patalynę, lovų tvarką ir pan. „Mes beveik kiekvienoje palatoje turime tualetą, yra dvi dušinės, visur turi būti tvarka. Čia jos rūpestis“,— pasakojo skyriaus vedėja.
Viena slaugytoja turi iki dešimt ligonių. Slaugytojų padėjėjos padeda ligoniams pavalgyti, nuveža pacientus į tyrimus, pakeičia sauskelnes, maudo ir pan.

Sėkmės receptas
Vidaus ligų skyriuje, pašnekovės nuomone, ne visi gali dirbti. Bet tokie žmonės labai greitai atsisijoja. „Būna, kad ateina naujas žmogus ir neišlaiko nė to bandomojo laikotarpio. Čia dirbant reikia turėti labai daug kantrybės. Kita bėda — ateina žmogus iš namų su namų bėdomis, jų nepalieka už durų, todėl labai sunku susitvarkyti su darbo pareigomis. Pas mus atėjus, namų problemos turi likti namuose, ir darbo problemos — taip pat turi likti čia, darbe. Padirbai, uždarei duris ir eini namo — namų problemų spręsti. O mes, žmonės, labai sudėtingi, esame linkę visą naštą su savimi tąsytis. Tada ir darbo kokybė nukenčia, ir bendravimas. Geriausia taip: atėjai, dirbame, dėl darbinių reikalų galime ir padiskutuoti, tačiau pykti nėra ko. O pyktį nešiotis apskritai nėra ko, nes iš to tik ligos, žilas plaukas, nemiga ir valgymas be saiko“,— juokiasi D.Bumblauskienė, išduodama sėkmingo darbo receptą.

Tarp pacientų — daugiau vyresnių
„Vis dėlto mūsų skyriaus slaugytojų ar jų padėjėjų darbas yra labai sunkus ir atsakingas. Dabar daugiausiai turime pagyvenusius pacientus. Jaunimas sirgti neturi laiko, šiek tiek pasigydo ir lekia namo. O vyresnieji labai nori pabūti ilgiau, tačiau ne visada galime jų norų paisyti. Pagal Ligonių kasų direktyvas, pacientus galime ligoninėje gydyti 7-8 paras. Aišku, dažnai mes į tokius normatyvus neįtelpame. Neįmanoma kitą kartą. Mat vyresnio amžiaus žmonės dažnai atsigula į ligoninę ne dėl vienos, o dėl kelių bėdų. Tai ištirti, išsiaiškinti reikia laiko. Paprastai apie dešimt dienų užtrunka“,— apie skyriaus darbo specifiką pasakoja jo vadovė.

Jaunesni netausoja sveikatos
Pagal amžių skiriasi ir pacientų negalavimai. Pašnekovė pasakojo, kad jaunesni pacientai į skyrių dažniausiai guldomi dėl plaučių uždegimų ar cukrinio diabeto komplikacijų, nes pasitaiko, jog diabetikai nesilaiko nei mitybos, nei gydymo režimo.
„Cukriniam diabetui gydyti labai svarbu mitybos režimo laikymasis. Peršalimai, plaučių uždegimai irgi dažniausiai jaunimo bėda. Žmonės sirgdami eina į darbą, o paskui dėl kilusių komplikacijų atsigula pas mus“,— bendras tendencijas nubrėžė skyriaus vedėja D.Bumblauskienė, apgailestaudama, jog sergėdami darbo vietą, baimindamiesi dėl nepadarytų darbų, nūdienos žmonės netausoja savęs, savo sveikatos, o į peršalimą apskritai linkę numoti ranka. Į klausimą, o ką ji, kaip specialistė, patartų tokiems darboholikams, medikė sakė: „Pati nesirgau peršalimo ligomis. Esu turbūt užsigrūdinusi čia per šitiek laiko, bet bent jau jei tas vadinamas gripas užpuolė, tai tikrai reikia tris paras išbūti namie. Jei jau ne dėl savęs, tai dėl aplinkinių. Inkubacinis periodas prabėga labai greitai, o sergantysis tuo metu yra didelis užkratas“.

Visada pilnas skyrius
Kaip ir visoje ligoninėje, taip ir Vidaus ligų skyriuje jaučiamas šioks toks sezoniškumas. Pavasarį, pasak pašnekovės, yra visos peršalimo ligos. „Kai staigiai pasikeičia temperatūra, iš kailinių žmonės peršoka į plonas striukes, tai visko būna. Paskui, kai prasideda maudymosi sezonas, puola visi į ežerus, upes, jūras. Kartais, kai atšąla kojas, dažniausiai ir būna arba angina, arba inkstų uždegimas. Štai tai pastebime, o visos kitos ligos sezoniškumo neturi, jos būna apskritus metus. Kad mūsų skyrius būtų tuščias, taip nėra. Jis ir žiemą, ir vasarą yra artipilnis. Skyriuje yra 27 lovos, tačiau kartais, kai būna itin daug ligonių, jų juk nelaikysi koridoriuose, tai esam pasistatę 30 lovų“,— pasakoja skyriaus vedėja.
Šventės neturi jokios įtakos. Pasak pašnekovės, per šventes ligonių tikrai nesumažėja, o kitąkart net padaugėja. Mat, pasitaiko, kad jaunesni žmonės nori kur nors išvažiuoti ir savo pagyvenusius tėvelius pabando įtaisyti medikų priežiūrai. „Mūsų ligoninėje nėra švenčių dienų ar atostogų meto. Yra gydymas, kuris nenutrūksta niekada: nei šeštadienį, nei sekmadienį, nei per šventes. Tiesiog prieš šventes stengiamės sukurti šventišką nuotaiką, papuošti ar kokią puokštę padaryti, pralinksminti tuos, kurie lieka per šventes“,— pasakojo vedėja.
Gydymas jos vadovaujamame skyriuje pacientams taikomas labai įvairus. Skiriami medikamentai, įvairios procedūros, inhaliacijos, intraveninis gydymas ir pan. D.Bumblauskienė pasakojo, jog ligoninėje atlieka pačius įvairiausius tyrimus: ir rentgenologinius, ir ultragarsinius, ir kompiuterinius. „Labai gerą laboratoriją turime. Mūsų laboratorijos daktarės praktiškai Kauno klinikų lygio, labai daug gauname informacijos, geros sąlygos diagnostikai“,— pabrėžė gydytoja.

Pailsi tik su knyga
Paklausta apie savo gyvenimą už ligoninės durų, pomėgius, gydytoja šypsodamasi sako: „Laisvalaikio turiu mažai. Didžiąją dienos ir savaičių dalį praleidžiu čia, ligoninėje. Šiaip turiu namus, vaikus, šeimą. Aš pati pailsiu ir atsigaunu tik skaitydama knygas. O knygas skaitau visokias: nuo pasakų iki romanų“.
Vedėja sako pastebėjusi, jog ir ligoniai mielai skaito knygas. Vyresnės kartos ypač. Jaunimas — ne. Jaunesni pacientai renkasi kompiuterius, telefonus. O štai dabartinių 60-70 metų amžiaus karta, anot pašnekovės, yra labai skaitantys žmonės.

Palinkėjo laiko sau
Vidaus ligų skyriaus vedėja neslėpė, kad, kaip ir bet kuriame darbe, visko pasitaiko: ir džiugių akimirkų, ir vieno kito nesusipratimo.
Ji prasitarė, kad kartais išgirsta keistokų pretenzijų iš pacientų ar jų artimųjų. „Kartais žmogui atrodo, kad daktaras arba slaugytoja turi stovėti tik prie jo lovos. Kiekvienam jo žmogus yra pats svarbiausias, tai labai žmogiška. Tačiau mes ir aiškiname, kad vienas gydytojas turi dvidešimt pacientų, o slaugytoja — dešimt, tad reikia prie kiekvieno prieiti, kiekvieną apžiūrėti, įvertinti, išklausyti, paguosti, būti ir nuodėmklausiu, ir kuo tik nori. Kartais tiesiog fiziškai nepajėgi prie kiekvieno stovėti“,— apie darbo kasdienybę pasakojo medikė.
Tačiau ji nenuleidžia rankų ir vis šypsosi. „Viskas gerai. Tiesiog mūsų gyvenimo tempas per greitas. Visi mes lekiam per gyvenimą kažkur. Kitą kartą gal reikėtų ramiai atsisėsti ir pagalvoti, o kur aš lekiu? Taip jau yra, kad visi norime visko ir būtent dabar. Bet taip, deja, nebūna. Žvaigždžių nėra ko kabinti nuo dangaus, gėlės juk žydi ir ant žemės. Todėl visiems palinkėčiau kantrybės ir susiklausymo. Ir rasti minutėlę atsisėsti, nusiraminti bei viską apgalvoti. To palinkėčiau visiems ir tuo pačiu sau“,— jau bėgdama pro duris pas ką tik į skyrių atvežtą pacientę, sakė Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Daina Bumblauskienė.