Tryškių kapinės: griūvančios kriptos ir irstanti koplyčia

Griuvėsiais virstančios kriptos.

Tryškių kapinės bent mūsų rajone išskirtinės kriptų — laidojimo rūsių — gausa. Kaip ir kiekvieno miestelio ar miesto kapinės, taip ir Tryškių laidojimo vietos, yra tarsi „vizitinė kortelė“, rodanti žmonių dėmesį mirusiesiems ir vietinės valdžios pastangas tvarkyti tai, kas jai priklauso.

Alvydas Ivoncius

Tvarkingos tik dvi kriptos
Pagal teisės aktus, kapinėmis turi rūpintis savivaldybės. Jų administracijos tai įpareigoja daryti seniūnus. Paprasta kapinių priežiūra tapusi kasdieniu seniūnų darbu. Tačiau kai kuriose kapinėse esama didesnių darbų ir sudėtingesnių reikalų, o tai jau visos Savivaldybės darbas, kadangi reikia atskirai skirti pinigų.
Tryškių kapinių kriptos tarsi rūpestingumo ir aplaidumo ryškus kontrastas. Iš visų kriptų tvarkingos tik dvi, ir tik viena artimųjų iki šiol prižiūrima.
Rašydami apie apleistus sukilėlių kapus netoli Tryškių, minėjome, kad į Redakciją dėl miestelio kapinių kriptų kreipėsi tryškietis Jonas Tarvydas, o sukilėlių kapą parodė Elena Ostrauskienė. Ją sutikome tvarkančią kapus. Abiem tryškiečiams skauda širdis dėl griūvančių miestelių kapinių kriptų.
Be artimųjų tvarkomos kriptos, gerai atrodo dar viena, nors ne visai aišku, kas čia palaidota. Pasakojama, kad joje palaidotas kunigas, žuvęs važiuodamas link Virvytės, kadangi tuo metu kelias leidosi stačiu šlaitu. Po šio skaudaus įvykio žmonės nukasę šlaitą: jis liko mažiau status.
Labai apleistose miestelio kapinėse yra trys kriptos. Dvi iš jų dengtos stogeliais, kurie vėjų ar dar kažko apdraskyti. Dalyje stogelių nelikę skardos, supuvusi mediena. Panašu, kriptos buvo skliautinės. Nykstant stogeliams, griūva ir skliautai.
Nežinia, kas ir kokiais laikais Tryškių kapinių laidojimo rūsius išplėšė, gal ieškodami karstuose brangenybių.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 39 (10151)